Pasyvus namas - 30 tema

Mintai, nejuokauk jei sildaisi elektra ir pvz sunaudoji 5 kWh, tai su SS suanudosi tik 1, o 4 paimsi is zemes

Jei tiesiogiai atsakyti tai skiriasi sildumo kastu kaina ,bet aisku investuoti reikia daugiau ir ziureti ekonomini atsiperkamuma ...
Taip pat elektra irgi galima pasigaminti is vejo ,saules net ir deginant siuksles ar bio kura , neskaitant naftos ir duju tai kaip ir atsinaujinanti energija ...

Žinant strateginę EU kovos su klimatos kaita kryptį (kiek ten iš tikrųjų ta klimato kaita vyksta ir kiek prie to žmonijos veikla prisideda jau kitas ir ne šios temos diskusijų klausimas), tai kaip aš suprantu, strateginis pastatų energetinės klasės gerinimo programos tikslas yra mažinti visokias ten CO2 emisijas. Elektrai gaminti naudojama visokios pirminės energijos rūšys, tame tarpe ir neatsinaujinančios - anglys, dujos ir t.t. Taigi žiūrint į strateginį tikslą mažinti CO2 išmetimus, šildymas grynai elektra yra prastas būdas - kas, kad konkrečiai tavo namas CO2 negeneruoja, jis sugeneruojamas elektrinėse. O ŠS naudojimas elektros (tuo pačiu ir neatsinaujinančių energijos šaltinių) suvartojimą sumažina kažkiek kartų.

Cibuli, radau stogo šiltinimo sumuštinį iš švedų prezentacijos kažkokios išsisaugojęs.


Nesiūlau šiltinti vata, bet jeigu vistiek norite tai šitoks būtų geriausias pasirinkimas.
P.S. ištisinį lentų paklotą galima supaprastinti iki geros antikondensacinės plėvelės ir pastorinus mpp tarp gegnių, bei grebėstus jeigu konstruktyve nenumatytas ištisinis paklotas.

1. Kodėl? Kuo siūlote?

2. Čia tai nelabai supratau? Esmė eina kaip vatą dėti: skersai ar išilgai? Ar apie tai, kad prieš difuzinę būtina dėti papildomą plokštę? Šiame sumuštinyje yra ne MPP? Man čia panašu į presuotą plokštę, kurią deda baltų nugarėlėse. Įdomu ar šiame sumuštinyje yra ventiliuojamas ar ne ventiliuojamas oro tarpas pačioje apačioje?

Beje, jei aš dedu MPP, kuri susiliečia su fasadiniu EPS ir nedarau vetiliacinių tarpų ar labai blogai būtų?

Aš šiltinsiu putplasčiu.
Baldų nugarėlėse taip pat yra medžio plaušo plokštė (MPP), tik neatspari atmosferos poveikiui. Dėl tarpo ventiliavimo nepasakysiu. Šiek tiek ventiliacijos ten nepakenktų, ypač kai toks didelis tarpas paliktas.

Čia jau kvepia marazmu (cop 10,8) Kiek pačiam teko susidurti su ŠS - teko dalyvauti juos gaminant (t.y. surenkant) ir montuojant. Tai realus COP didžaiusias pasiektas mūsų sąlygomis buvo nedaug virš 6 - tiesioginis freono garinimas ir pastovi kolektoriaus temperatūra apie +3 laipsnius (sudėtingas ir sunkiai pasiekiamas bei nepopuliarus rezultatas). O teorinių "kosminių" COP galima spec. literatūroj visokių prirankiot. Gauti sezoninį COP 4 būtų superinis pasiekimas.

Šilumos siurblyje neatsinaujinanti dalis yra kompresoriaus ir siurblio sunaudojama elektra - visa kita dalis yra pagrįsta žemės, vandens ar oro temperatūros panaudojimu - o aplinkos temperatūra manau, nieks nesiginčys yra atsinaujinančios saulės energijos poveikio pasekmė - viskas kas yra virš elektros sunaudojimo yra atsinaujinančios energijos panaudojimas - nebent įjungsim fantaziją ir pradėsim galvot, kad siurbliuj jo korpusui ir vamzdynui pagaminti taip pat reikėjo energijos ir į ją taip pat reikia atsižvelgti, bet čia jau kliedesiai...

Aš vis tiek nesupratau jūsų prieš paskutinio posto. Lentų pakloto aš jau neuždėsiu. Mano stoge jau uždėta difuzinė. MPP sutinku, kad būtų geras dalykas, bet visa esmė, kad apačioje turi būti oro tarpas. Štai apie kurią vietą kalbu.

Labai norėjau tokio sumuštinio: Difuzinė + Oro tarpas + MPP + ekovata + PIR, bet pasirinkau tokį: difuzinė + vata + PIR.

Kokie pirmo varianto trūkumai mano galva.
1. Be ventiliacinių angų galimas pelėsis ant MPP, o jas padaryti dabar jau per vėlu.
2. Išmetu 10 proc. brangių gegnių, nes lieka 40 mm oro tarpas. O juk už tas gegnes jau sumokėta.
3. Reikia net 9 cm PIR, tačiau dėl erdvės stokos aš negaliu daryti GKP karkaso.
4. Tokiu atveju yra PIR plokštė su gamykloje prilydytu GKP, bet ji turi prastą garų izoliaciją. Be to sandarinti su folija tokio PIR neįmanoma. Netinka.
5. Reikia dėti du PIR sluoksnius: 6 cm PIR su aliuminiu iš abiejų pusių + 3 PIR su GKP. Brangu ir man nepatinka dvigubas PIR sluoksnis, papildomos skyles tvirtinant antrą sluoksnį, prastėjanti garo izoliacija.
6. Man stogui reikia pasiekti ne prastesnę nei 0,075 U vertę. Kaip žinia, pagal STR statybinės medžiagos turi deklaruojamą ir projektinę vertę. Štai čia reikia parsisiųsti priedą.
7. Jei dedu 36 cm ekovatos + 9 cm PIR, tai turiu tokią stogo vertę - 0,077. Vertė netinka. Čia pagal gamintojo deklaruotas vertes.
8. Pagal STR prie deklaruojamų verčių reikia pridėti paklaidas, todėl PIR vertė suprastėja nuo 0,023 iki 0,025, o ekovatos nuo 0,039 iki 0,059. Tokiu atveju stogo U vertė tesiekia 0,10. Labai blogas ir brangus rezutatas.
9. Mano skaičiavimai rodo, kad toks stogo sumuštinis man kainuotų apie 3000 Lt brangiau nei su vata.
10. Pavojus dėl ekovatos sukritimo. Sako, kad mano dvišlaičiame stoge lyg ir neturi sukristi, bet kas ten žino.

Ekovatos privalumą matau tik vieną - aukštesnę darbo kokybę tose vietose, kur sunku prieiti. Vien dėl tos aukštesnės darbo kokybės taip ilgai kankinausi dėl ekovatos (beje būtent jūsų užvestas ant kelio) kol supratau, kad mano stogas nepritaikytas šiai medžiagai. O probleminių vietų šalinimas brangus, sudėtingas ir netikslingas.

Vatos privalumai
1. Apie 3000 pigiau.
2. Nesukris.
3. U vertė pagal gamintojo deklaruotas vertes - 0,075.
4. Pagal projektines vertes - 0,079. Tačiau pakanka PIR sluoksnį pastorinti 2 cm ir turiu 0,074. Tiek pastorinti galiu, nes erdvės po gegnėmis pakanka.
5. Mažesnė apkrova stogui ir t.t.

Vata realiai turi tik vieną trūkumą - darbo kokybė. Bet ją tikiuosi išsireikalauti arba nusipirkti (vien vatos sudėjimas man kainuos 15-18 eurų už kv. metrą (priklauso kurį variantą rinksiuosi), bet vis tiek bus pigiau už sudėtingą ekovatos variantą). Mano surasti stogininkai 10-ui gal ir nepadarys, bet 9-ui turėtų padaryti. O tokio rezultato man tikrai pakanka. Galima sakyti, kad vatą per difuzinę gali prapūsti, bet tada reikia dėti arba priešvėjinę vatą arba MPP. Priešvėjinę vatą dar kaip ir galiu įdėti, bet MPP - niekaip, nes grįžtame prie tų pačių problemų, kurios būdingos stogo šiltinimui su ekovata.

Taip pat jau nusprendžiau, kad šiltinsiu visą stogą, o ant stygų užmesiu vatos dėl garso izoliacijos. Taip pat įsirengsiu liuką į pastogę. Turėsiu šiokį tokį sandėlį ir galimybę apžiūrėti stogą. Apšiltines visą stogą eliminuoju HEB šalčio tiltą, pertvarinės sienos lindimo į apšiltinimo sluoksnį šalčio tiltą, ventiliacinių angų šalčio tiltą, vatos virš stygų uždengimą nuo vėjo, lietaus problemą ir ventiliacijos, elektros tvirtinimą į stygas problemą. Nes jei šiltinčiau iki stygų, tai ir PIR turėtų eiti tik iki stygų, todėl kai daryčiau elektrą, ventiliaciją, visai tai kažkaip reikėtų pritvirtinti prie stygų, t.y. prie PIR. Mano galva taip išvengiu daugybės problemų.

Kai dar projektinėje stadijoje nebuvo apsvarstyta kaip geriausia šiltinti dvitėjes gegnes ir kad vietoje difuzinės geriau naudoti MPP, tai jau yra kaip yra ir nereikia lipti per save. O ir taip tikiu, kad gerai sudėta vata tikrai ilgai ir nuobodžiai tarnaus. Vėjas gali su laiku išjudinti difuzinę, bet jau yra kaip yra. Jei vatos atveju gali tekti keisti difuzinę, tai ekovatos atveju ją gali tekti papildyti. O tam irgi reikia priėjimo, kurio nėra.

Stogo šiltinimas EPS man nepatinka. Ne tam ši medžiaga skirta, bet kiekvienam savo. Galėčiau supūsti PUR putomis, bet man kelia abejonių jų poveikis sveikatai. Ir aišku - kaina. Šita medžiaga nėra tokia gera, kad būtų verta mokėti už kubą 750 Lt su darbu ir po keleto metų turėti tik 0, 028 liamda.

Čia kvepia ne marazmu, o nesuvokimu konteksto, kuriame buvo parašytas šitas mano postas. Prašom paskaityti prieš rašant atsakymą. Ar būsit dar vienas cibulio pasekėjas, kuris nieko neskaito tik rašo?
Aišku kad COP 10,8 ir panašių nėra. Bet remiantis dabartine metodika, su mažesniais COP į A++ pretenduoti nepavyks.
Jei viskas, kas virš siurblio COP1 būtų skaičiuojama kaip atsinaujinanti energija - gerai būtų, bet geriau tai paaiškinkit tiems, kurie sugalvojo skaičiuoti nuo COP 2,8 ir kurie tokia metodika naudojasi. Tik abejoju ar pavyks. Argumentų jie turi.

Nevykęs pavyzdys.

Man dar įdomus šitas Bango įdėtas paveiksliukas. Ties gegnės apačia (kur apibrėžiau rodaunai) vata sudėta dviems sluoksniais ar išpjautas kampas?

Daugelis atsakymų jums nėra visiškai jums asmeniškai ir konkrečiai jūsų situacijai, kuri nėra ideali. Čia ne 5 žmonės skaito ir analizuojasi stogų konstrukcijas, gal atras įdomių minčių. Jums tenka suktis iš padėties.
Esminiais monemtais buvo savivaliaujama be sm priežiūros ir neturint projekto (OSB erkerio stogelis su prilydoma danga, neps iki plėvelės, gegnių žingsnis, pertvaros išsikišančios virš pir, II a. langai skliautuose per daug pastumti į šonus nelieka vietos pir,...) ko pasekoje padrasintas "specialistų stogdengių" priėjote iki sprendimo įsirengti visiškai tipinį lietuvišką stogą - stogo danga, vėdinamas tarpas, difuzinė, vata ir dar pavadinate jį 9 iš 10.
Aš nebūčiau tokios geros nuomonės apie šį sumuštinį, gausite gerą rezultatą, bet ne ypač gerą, kurio siekiate.


Siekiant 0,075 W/m2K išlenda daug daugiau trūkumų nei vienas paminėtas.


Aukštesnė yra tik įsivaizduojama užpūtimo kokybė tokiuose kampuose, kur niekas niekada nesugebės patikrinti. Juk nepatikrinsite pūtėju, kurie pūsdami pajaučia kai užsipildo tarpas ir kokiu tankiu pripūtė vatą dirbdami per lubose išpjautą skylutę. Visada būna ir sudėtingesnių vietų, kur viskas einasi ne kaip iš pypkės. Termovizija irgi ne viską mato.