Pasyvus namas - 30 tema

schema labai paprasta. zidinys ir prie jo imontuotas siurblio paleidejas nuo tam tikru temperaturu. is zidinio sildomas 120 litru senas talpa talpoje tipo boileris. tiesa kad suvienodint slegius talpoje padariau skyle kad turetu tiesiogini susisiekima. Sitai schemai uztektu ir paprastos talpos. tarp zidinio ir talpos ant paduodamo vandens atsakoje itaisytas issipletimo bakelis 22 L rodos. Siurblys ant grystamo is talpos i zidini.
Kitas kontoras is talpos i grindu kolektoriu. Ten tera ant paduodamo cirkuliacinis siurblys ir ant grystamo trieigis (panasus http://www.ketvertas...d25-bronzinis/) ir ant jo uzdeta termostatinio reguliavimo galva (panasi http://www.b-a.eu/en...IER-K-20-50-2m) pamaisymo voztuvas kuris turi davikli ant kolektoriaus pagal nustatyta temperaatura atskiedzia paduodama karsta su grystamu saltu iki nustatytos temperaturos.
Sistema slegine ir yra padaryta jungtis su vandentiekiu del nuleidimo ar papildymo

Karstas vanduo ruosiamas atskirai elementariausiame elektriniame boileryje.

Tokia schema. piesti neturiu galimybiu Visos katilines aprisimo foto http://www.part.lt/i...ef16328c102.JPG

viskas aisku, panasiai planavau...
del boilerio talpos - ar ji butina/ suprantu - dirba kaip buferis
o jei be jos? turetu viskas veikt...

Siaip veiktu bet tada gresme perkaitint zidini. jei Grindu cirkuliacini nustatyt dideliu greiciu tada taip betonas spetu nuimt siluma bet ir tai gana sunku sureguliuot butu, nes zidinys tikrai daug silumos atiduoda ir momentiskai ja nukraaut i betona gal nera gerai nes betonas per staigiai isilti gali. O buferio pliusu yra keletas. Galima su tenu palikti ilgam laikui, tolygiau dirba zidinys ateityje galima dar ka nors jungti ir t.t

Jeigu nuspręsit rinktis variantą "taupymo tikslais(15*C)" tai rekomenduočiau pradėti žeminti temperatūrą palaipsniui jau prieš savaitę. Kad paliekant namus būtų 16-17*C. Taip pačiai ir su temperatūros pakėlimu kai grįšit. Tada taupymo efektas bus žymus ir tikrai susitaupys

taupymo tikslu isvaziuodamas galiu su zidiniu uzkelt iki 25 ir tada tikrai susitaupys nes namas vesta tik max 1 laipsniu per para, bet tada nebus tyrimo esmes ziuresiu kaip cia pasielgsiu.

Aisku 15C. Apskaičiavus kokie nuostoliai prie 15C, nesunkiai apskaičiuosi, kokie bus prie 20C. Tik lauko temperatūrą gerai būtų irgi užfiksuoti.

tik vienas niuansas, aukštesnio NVK rekuperatoriai tiktai išmeta drėgmę, o tų, kurių NVK ant 10% mažesnis, dalį drėgmės gražina į patalpas. Norint kad patalpose, kuriose veikia rekuperatorius su NVK iki 95%, būtų pakankamai drėgmės, reikės papildomai garinti drėgmę su garų drėkintuvais, o jie, garindami drėgmę atims iš patalpų šilumą, ir šis tandemas, bendroje sumoje gali net turėti minusą, lyginant su rekuperatoriais grąžinančiais šilumą.

Labai gerai, kai ŽŠ yra atviro tipo, ir labai stipriai padeda reguliuoti drėgmės lygį. Tiems kurių ŽŠ uždaro tipo, su oro sausumu patalpose tikrai bus problemų.

Visai neseniai skundžiausi, kad man niekaip neišeina kovoti su drėgmės pertekliumi namuose. Dabar pas mane rekupas veikia pačiu mažiausiu režimu, o apie drėgmės perteklių jau pamiršau.
Papildyta:


Kadangi sakiai, kad sudegini iki 30kg malkų po ~5kW, tai gaunasi, kad per dieną jei viskas teisingai suskaičiuota, išeina apie 150kW, o tai yra, apie 75Lt. Taigi, palaikyti su elektra ~21C laipsnį bus tikrai per brangu, net palaikyti +15C bus labai brangu, geriau temperatūrą nuleisti iki kokių +5C. Prie tokios temperatūros vamzdynas namie neturėtų užšalti, o elektros sąnaudos kris ženkliai. Gryžus namo su malkomis temperatūrą gana greitai užkelsit.

Kai žinosit lauko temperatūrą, bus labai nesunku apskaičiuti šilumos poreikį vienam laipsniui. Pav. lauke bus -5C, namie palaikoma +5C, temperatūrų sirtumas 10 laipsnių. Žinot kiek sudeginot kilovatų, juos dalinat iš 10 ir grubei žinomas kilovatų kiekis reikalingas vienam laipsniui. Tiesa, čia ne labai teisingas vertinimas, nes kiekvienas aukštesnis laipsnis reikalauja daugiau kilovatų, nes didėja namo nuostoliai dėl namo nesandarumo.

Na toks variantas neiseis nes namas murinis su daug termo mases ir minejau kad per para krenta 1 laipsnis ir tai manau daugiausia del rekuperatoriaus, Per savaite nesildant jis man iki 5 laipsniu neatves. Laukti liko nedaug pabandysiu palikt isvaziuojant ant grindu paduodamo 20 laipsniu ir jau kiek bus tos elektros tiek. isgyvensiu Dar gal prisiversiu pabaigt pagrindines skyles uzkamsyti. Tiesa nezinau ar namo isilimo itaka ar tai kad maziau zmoniu liko ar dar kas bet esant dabar tiniams vejams ir plius 3 temperaturai malku reikia 5 kg ir namuose +22.

Tesiant rekuperatoriu tema pas mane kaip minejau renovent 180 modelis be teno su srautu debito kaitaliojimu del apsalimo. Tai pastebejimai kai lauke -10 -15 debitai tikrai skyresi jei istraukiamo apie 70 kubu tai paduodamo apie 35 kubus. name aisku oro netruksta bet kad susidaro neigiams slegis labai aiskiai pasijaucia atidarius lauko duris salto oro gusis i namus buna ispudingas. Del to reikes mastyti ar investuoti pinigus i pasildyma oro ar tiek to dazniau kelias malkas imesti i zidini nes pajuryje kaip zinia tokiu salciu tik keliolika dienu per metus.

Gerą nuorodą karkasinių namų temoje radau. Pasirodo, kad ekovata sukrito 5 cm, o buvo supūsta 25 cm. Sukritimas sudaro net 20 proc. Thermofloc deklaruoja, kad jų vata supūsta horizontaliai sukrenta tik 4,4 proc. Šiuo atveju tai turėjo būti apie 1,1 cm, o išėjo 5 cm. Beveik 5 kartus prasčiau nei deklaruoja. Kažkaip įtariai pradėjau žiūrėti į ekovtą.

Beje, čia dar kartą patvirtino, kad akytbetonis - prasta statybinė medžiaga. AŠ jo nemėgau ir buvau teisus.

Dar latvių nuorodoje radau įdomią nuotrauką. Keraminių blokelių skyles užpila neoporo granulėmis. Gal čia vienas iš būtų ant gręžtinių pamatų nutraukti šalčio tiltą. Jeigu tarkime išmūritumėme kokias 2-3 eiles taip.

1. Jei rotacinis pamaišo iki 2 proc. pagal jūsų skaičiavimus, tai hibridinis Air Pohoda 10 kartų mažiau, t,y. apie 0,2 proc. Ar teisingai? Bet kiek suprantu yra tikimybė, kad gali išsihermetinti jų mechanizmas ir bus didesnis kvapų pamaišymas.

2. O kaip techniškai padaryti, kad vienu gręžiniu naudotųsi ir geroterma, ir rekūpas? Kaip į gręžinio skylę sukišti du zondus? Ar įmanoma misija?

3. Paprastas plokštelinis turi geresnį NVK, todėl dėti su entalpiniu kaip ir kvaila būtų, jei, pvz., Paul F 300 naudingumas tik 84 proc. Tada jau geriau paprastas rotacinis, kuris duoda panašų NVK. Glikolinis ŽŠ geras tik tada, jei pavyktų suderinti su šituo rekūpu. Tada bent jau finansinę naudą atpirks naudingumas. Bet paprastas Paul Novus 300 per daug sausina orą.

4. Rekūpo kaina be nuolaidos yra 12 584 Lt. Jei toje firmoje užsakau montavimo darbus, tai gaučiau nuolaidą ir man rekūpas su visa sistema kainuotų apie 16 200 Lt. Tiesa, vamzdynai nurodyti plastikiniai siauri.

5. Šito skaičiavimo nelabai supratau.

6. O kaip padaryti oro tarpą, kai iš lauko jau suklijuotas EPS be jokio tarpo. Apie kokią impregnuotą Universal plokštę kalbate? Man irgi nepatinka šitas variantas, kad būtų prarasta 40 mm ar 10 proc. gegnių aukščio, todėl reikėtų dėti net 10 cm PIR. Žodžiu, prarandi gegnių storį, dedi daugiau PIR ir visą tai kainuoja.

Man tas ekspertas sako, kad MPP reikia glausti prie difuzinės, bet ten gali visko būti.

Aš gan atsargiai žiūriu į tokius straipsnius, kur perpasakojama kiti šaltiniai. Visiškai neaišku, kaip tas 25cm sluoksnis buvo įrengtas - gal tiesiog laisvai supiltas iš maišų, niekaip paskui netrombuojant ar pan. Tokiu atveju sukritimas, manau, realus. Va jei surasti pirminį informacijos šaltinį, kad vata buvo supūsta ir po to tiek sukrito - tai jau būtų rimtas kaltinimas...