Pasyvus namas - 30 tema

#301
QUOTE(cibulis @ 2015 01 22, 22:31)
Kokia kaina buvo? Kas blogai buvo, kad ji buvo ne kondicinė?
Papildyta:

O kaip pritvirtinti PIR su aliuminiu ir po to dar padaryti karkasą GKP? Karkasui reikia laikiklių, todėl bus subadyta PIR plokštė. Ar dėti PIR su gamykloje prilydytų GKP, bet toks gaminys turi tik vieną aliuminio plėvelę, o jos nepakanka geram sandarumui.

O gal vertas idėjos toks sumuštinis po gegnėmis: PIR su dvigubu aliuminiu + PIR su prilydytų GKP?


O gal laikiklius reiketu lenkti 90 lapsniu kampu ir per PIR plokste sukti ilgesniu samarezu. Galvute uzklijuoti kokia Siga juosta geresniam sandarumui.
Atsakyti
#302
QUOTE(vaikis_ @ 2015 01 22, 23:18)
O gal laikiklius reiketu lenkti 90 lapsniu kampu ir per PIR plokste sukti ilgesniu samarezu. Galvute uzklijuoti kokia Siga juosta geresniam sandarumui.

Man vienas Knaufininkas taip siūlė, bet kiti sako, kad nelaikys, nesąmonė. Tik būtų ne tie patys sulenkti laikikliai, o specialūs jau gamykloje sulenkti. Kiti sako, kad PIR nėra toks kietas kaip medis, todėl medvarštis turės nemažą petį, kuris spaus PIR visu GKP svoriu. Tas laikiklis yra trečiame puslapyje pačioje apačioje (kryžminė jungtis CD 60x27). Ten per vidurį suktųsi tik vienas medvaržtis. Kaip ir mažoka laikančioji galia, o be to šitas laikiklis sako, kad ne tam skirtas. Net ir pavadinimas ne pakaba, o jungtis.

Dar siūlė naudoti 18 psl. esantį spyruoklinį profiliuotį. Realiai viename tvirtinimo taške būtų vienu medvraščiu daugiau. Nebent taip daryti: su keliomis galvomis keliose vietose tik prikabinti PIR plokštes, o po to jas užtvirtinti būtent šituo spyruokliniu profiliuočiu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 22 sausio 2015 - 23:39
#303
Diskutuojate apie MPP butinybe. Sakykite gal turite nuoroda kur vatos gamintojas, rekomenduotu naudoti MPP?

Man sitas klausimas kyla, nes pries kelias savaites buvo didelis vejas ale audra, tuo metu buvau name, tai nepasakyciau kad viduje svilpe vejai (stogas cerpinis, plevele difuzine divorol klijuojama).

MPP tai kaip suprantu butu si: nuoroda

Nors ir prie kartono raso MPP. O ar tinkama si ?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo VilkasPilkas: 23 sausio 2015 - 00:14
#304
QUOTE(VilkasPilkas @ 2015 01 22, 23:52)
Diskutuojate apie MPP butinybe. Sakykite gal turite nuoroda kur vatos gamintojas, rekomenduotu naudoti MPP?

Man sitas klausimas kyla, nes pries kelias savaites buvo didelis vejas ale audra, tuo metu buvau name, tai nepasakyciau kad viduje svilpe vejai (stogas cerpinis, plevele difuzine divorol klijuojama).

MPP tai kaip suprantu butu si: nuoroda

Gerai, kad nešvilpė. Stogas apšiltintas ar ne? Kokios gegnės? Kaip žadate dėti MPP?

Štai čia geras filmukas. Net ir ant dvitėjų gegnių. Rekomenduoja visi ekovatininkai, čia daug mazgų ir siūlymų naudoti dvi plėveles.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 23 sausio 2015 - 11:06
#305
QUOTE(VilkasPilkas @ 2015 01 22, 23:52)
Diskutuojate apie MPP butinybe. Sakykite gal turite nuoroda kur vatos gamintojas, rekomenduotu naudoti MPP?

Man sitas klausimas kyla, nes pries kelias savaites buvo didelis vejas ale audra, tuo metu buvau name, tai nepasakyciau kad viduje svilpe vejai (stogas cerpinis, plevele difuzine divorol klijuojama).

MPP tai kaip suprantu butu si: nuoroda

Nors ir prie kartono raso MPP.  O ar tinkama si ?


Tai nėra būtinybė, tai patobulinimas. Panašiai kaip su antra plėvele, bet dar geresnis, nes minkšta, įgerianti vandenį ir nesandari šiltinimo medžiaga įgauna dalį kietos šiltinimo medžiagos savybių bei prailginamas konstrukcijos tarnavimo laikas dėl atsiradusio mechaninio judėjimo slopinimo bei papildomo hidroizoliacijos sluoksnio. Jau nekalbu apie priešvėjinio sluoksnio sanadarumo užtikrinimą, kur plėvelės su lipniais šonais niekaip neatstos plokštės jau po kelių metų.
Mazgų mačiau, bet dabar nerandu.

MMP - medžio plaušo plokštė. Gali būti skirtinga rišamoji medžiaga, impregnavimas. Pagal tai ir pritaikymas. Didžiausi reikalavimai keliami stogo priešvėjinei plokštei, kuri turi būti impregnuota, kad neprigertų vandens, kuris pateks kažkada kai virš jos esanti plėvelė bus kiaura. Gamintojas paprastai nurodo kam ji tinkama.
Baldinis kartonas pigiausias variantas, kurį galima panaudoti pridengiant perdangos apšiltinimo vatą ar kažką panašiai, kur sprendžiamas sklausimas dengti ar palikti atvirą vatą. Išorėje tokių geriau nenaudoti. Jos neturi nei standumo, nei atsparumo vandeniui, yra neimpregnuotos. Nereikia taip nusipiginti, lygiai taip pat kaip ir su plėvelėmis po 0,4 Eur/m2.
Atsakyti
#306
QUOTE(cibulis @ 2015 01 23, 11:04)
Gerai, kad nešvilpė. Stogas apšiltintas ar ne? Kokios gegnės? Kaip žadate dėti MPP?

Štai čia geras filmukas. Net ir ant dvitėjų gegnių. Rekomenduoja visi ekovatininkai, čia daug mazgų ir siūlymų naudoti dvi plėveles.


Stogas nesiltintas, tik ties frontonais (kur gegnes apzergia frotona) yra sudeta priesvejine ir paprasta vata.

Gegnes - medis 25x5. Del MPP nesu tikras ar desiu. Jei desiu, tai butu dedama is vidaus ant kampuku tarpus tarp gegnes ir plokstes kazkuom sandarinant. Darbus daryciau pats nenoriu tureti subadytos difuzines.

Stogo siltinimas turetu buti vasaros pabaigoje / rudeni, iki to laiko reikia apsipresti del stogo siltinimo.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2015 01 23, 11:29)
Baldinis kartonas pigiausias variantas, kurį galima panaudoti pridengiant perdangos apšiltinimo vatą ar kažką panašiai, kur sprendžiamas sklausimas dengti ar palikti atvirą vatą. Išorėje tokių geriau nenaudoti. Jos neturi nei standumo, nei atsparumo vandeniui, yra neimpregnuotos. Nereikia taip nusipiginti, lygiai taip pat kaip ir su plėvelėmis po 0,4 Eur/m2.

Cibulis MPP detu is vidaus, t.y. po plevele. Ar butu galima naudoti baldini kartona siuo atveju?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo VilkasPilkas: 23 sausio 2015 - 11:57
#307
QUOTE(VilkasPilkas @ 2015 01 23, 12:00)
1. Stogo siltinimas turetu buti vasaros pabaigoje / rudeni, iki to laiko reikia apsipresti del stogo siltinimo.

2. Cibulis MPP detu is vidaus, t.y. po plevele. Ar butu galima naudoti baldini kartona siuo atveju?

1. Aš tikrai dėčiau, bet...

2. ... esmė, kad mano stoge neišeina padaryti vedinimo tarpo tarp difuzinės ir MPP. Be tarpo kaip ir galima, bet nėra labai gerai. Anksčiau ar po difuzine gali pribėgti, prilašėti vandens ant MPP. Kur tada ji dėsis? Jei būtų teisingas mazgas, tai apačioje per tarpą ji išbėgtų link latako. Dabar gi reikia tikėti, kad turėtų vienintelį kelią: išgaruoti per difuzinę į lauką.

Pradedu galvoti, kad gal visgi geriau sudėti priešvėjinę, tikrai rimtą vatą, kuri remtųsi į difuzinę, t.y. nepalikti to 7 mm oro tarpo. Prispaudus difuzinę, bet ne perspaudus, ji nejudės nuo vėjo gūsių arba judės labai mažai. O tai reiškia, kad ir trūkti, plyšti neturės galimybių. O jei taip ir įvyktų ir ji įplyštų, trūktų, vėjo lauktų dar vienas barjeras - priešvėjinė vatos plokštė. O tada jau paprasta vata.

Tokio sumuštinio privalumas: stoge tik viena, vieno garų laidumo (miu) medžiaga. O dabar būtų: PIR iš apačios, ekovata/vata, MPP, oro tarpas be vėdinimo ir difuzinė. Lietuviška balta mišrainė.

Turiu kvailų minčių: o gal verta nuardyti visą stogą ir perdaryti, t.y. sudėti MPP? Bet bus brangu, baisiai brangu. O rezultatas tik šiek tiek geresnis nei būtų su difuzine ir priešvėjine vata.

Atsakyti
#308
Baldinis kartonas gyvuos iki pirmo lašo patekimo... biggrin.gif Nes tai - popierius. Panasiai galima isklot su sestadieniniais Lryto numeriais

del 2p. tarpa padaryt puikiai, net idealiai ,iseina, tik jis bus apie 40mm smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo arkava: 23 sausio 2015 - 12:45
#309
QUOTE(VilkasPilkas @ 2015 01 23, 12:00)
Cibulis MPP detu is vidaus, t.y. po plevele. Ar butu galima naudoti baldini kartona siuo atveju?


Jeigu svarstote kas geriau - ar priešvėjinė vata priglausta prie difuzinės, ar baldinis kartonas su minimaliu tarpu tai aš vistiek statyčiau už kartoną (nevertinant didelių darbo sąnaudų).
Pažiūrėkime kas bus po xx metų kai difuzinė nebefunkcionus normaliai.

Hidroizoliacija:
vata viską sugers kas tik ant jos užlašės, kartonas tuo tarpu kažkiek įgers bet didesnė dalis vistiek nutekės žemyn prie lietvamzdžio.

Priešvėjinis sluoksnis:
vata nėra sandari, kartonas įdėjus daug darbo ir papildmų medžiagų gali būti įrengtas gana sandariai.

Mechaninių judesių slopinimas, formos išlaikymas:
Ir vata, ir kartonas duotų panašų efektą, t.y. abu yra silpni. Čia reikėtų standesnės plokštės.

Ilgaamžiškumas:
vata tarnautų ilgiau, bet tik jeigu ir difuzinė užtikrintų savo funkcijas taip pat ilgai. Kartonas irgi tarnatų gan ilgai, kol difuzinė būtų sveika, o po to per kelis metus suirtų. Čia vėl padėtį pataisytų tik kokybiškesnė plokštė.

Įrengimas - vata sudėti daug lengviau*.

Žinant kiek tai reikalaus papildomo darbo ir medžiagų, neverta dėti kartono, geriau jau normalesnę plokštę.


* kai šaukštai popietų (jau yra stogo danga)
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 23 sausio 2015 - 12:45
#310
QUOTE(BangaS @ 2015 01 23, 12:44)
1.Hidroizoliacija:
vata viską sugers kas tik ant jos užlašės, kartonas tuo tarpu kažkiek įgers bet didesnė dalis vistiek nutekės žemyn prie lietvamzdžio.

2. Priešvėjinis sluoksnis:
vata nėra sandari, kartonas įdėjus daug darbo ir papildmų medžiagų gali būti įrengtas gana sandariai.

3. Mechaninių judesių slopinimas, formos išlaikymas:
Ir vata, ir kartonas duotų panašų efektą, t.y. abu yra silpni. Čia reikėtų standesnės plokštės.

4. Ilgaamžiškumas:
vata tarnautų ilgiau, bet tik jeigu ir difuzinė užtikrintų savo funkcijas taip pat ilgai. Kartonas irgi tarnatų gan ilgai, kol difuzinė būtų sveika, o po to per kelis metus suirtų. Čia vėl padėtį pataisytų tik kokybiškesnė plokštė.

Įrengimas - vata sudėti daug lengviau*.

Žinant kiek tai reikalaus papildomo darbo ir medžiagų, neverta dėti kartono, geriau jau normalesnę plokštę.
* kai šaukštai popietų (jau yra stogo danga)

Pamąstom iš kitos pusės

1. Kai stogo nuolydis 45 laipsniai, tai vata tikrai visko neįgers. Be to bent jau mano atveju apačioje virš MPP nebūtų tarpo, todėl vanduo nubėgtų link EPS ir MPP susikirtimo. Todėl MPP jo įgertų dar daugiau. Per skylėtą difuzinę (kurioje vietoje būtų skylės: centre, ar šonuose prie makaronų) vanduo nelabai patektų į vatą, nes nemanau, kad difuzinė plyštų per vidurį. O difuzinė būtų šiek tiek įlinkus, todėl ir vanduo bėgtų link latako ir išgaruotų. Vanduo gali patekti tik per difuzinės sudūrimus, bet padaryta taip, kad viršutinis difuzinės sluoksnis perdengia apatinį, todėl vanduo nubėgtų į apačia ir niekaip jo negalėtų pabėgti po difuzinę. Nebent vėjas jį įpūstų į tą tarpą. Bet tai būtų katilo ašaros.

2. Bet jei ir išsisandarintų difuzinė, tai būtų tik papildoma ventiliacijai tai pačiai vatai. Nors dėl sandarumo MPP tikrai geriau.

3. Ar tikrai difuzinės tokios silpnos ir taip lengvai plyšta. *** sakė, kad 110 kg lengvai jo difuzinė atlaikė.

4. Pirmas ir esminis dalykas: stogo nuolydis. Kuo jis didesnis, tuo mažiau problemų su bet kokia izoliacija. Todėl manau, kad mano 45 laipsnių stogui ir difuzinė nėra prastas dalykas. Ji tikrai nėra išsiklijavus kaip jums atrodo. Ji yra tik keliuose vietose atvira, bet taip yra todėl, kad ji iš karto nebuvo gerai suklijuota. Čia jau statybininkų bajeriai. Praėjus suklijavimus papildoma lipnia juosta manau, kad difuzinė tikrai tarnaus normaliai.

Be to, jei jau difuzinė tokia plyštanti, nepatvari, tai tada negalima dėti ekovatos. Tada reikia dėti tik stiklo, akmens vatas. Jos tikrai mažiau bijo drėgmės.
Atsakyti
#311
QUOTE(arkava @ 2015 01 23, 13:39)
Baldinis kartonas gyvuos iki pirmo lašo patekimo...  biggrin.gif  Nes tai - popierius. Panasiai galima isklot su sestadieniniais Lryto numeriais

del 2p. tarpa padaryt puikiai, net idealiai ,iseina, tik jis bus apie 40mm  smile.gif



Gal nebenusisnekek ka ?
Atsakyti
#312
QUOTE(cibulis @ 2015 01 23, 13:32)
Pamąstom iš kitos pusės

1. Kai stogo nuolydis 45 laipsniai, tai vata tikrai visko neįgers. Be to bent jau mano atveju apačioje virš MPP nebūtų tarpo, todėl vanduo nubėgtų link EPS ir MPP susikirtimo. Todėl MPP jo įgertų dar daugiau. Per skylėtą difuzinę (kurioje vietoje būtų skylės: centre, ar šonuose prie makaronų) vanduo nelabai patektų į vatą, nes nemanau, kad difuzinė plyštų per vidurį. O difuzinė būtų šiek tiek įlinkus, todėl ir vanduo bėgtų link latako ir išgaruotų. Vanduo gali patekti tik per difuzinės sudūrimus, bet padaryta taip, kad viršutinis difuzinės sluoksnis perdengia apatinį, todėl vanduo nubėgtų į apačia ir niekaip jo negalėtų pabėgti po difuzinę. Nebent vėjas jį įpūstų į tą tarpą. Bet tai būtų katilo ašaros.

2. Bet jei ir išsisandarintų difuzinė, tai būtų tik papildoma ventiliacijai tai pačiai vatai. Nors dėl sandarumo MPP tikrai geriau.

3. Ar tikrai difuzinės tokios silpnos ir taip lengvai plyšta. *** sakė, kad 110 kg lengvai jo difuzinė atlaikė.

4. Pirmas ir esminis dalykas: stogo nuolydis. Kuo jis didesnis, tuo mažiau problemų su bet kokia izoliacija. Todėl manau, kad mano 45 laipsnių stogui ir difuzinė nėra prastas dalykas. Ji tikrai nėra išsiklijavus kaip jums atrodo. Ji yra tik keliuose vietose atvira, bet taip yra todėl, kad ji iš karto nebuvo gerai suklijuota. Čia jau statybininkų bajeriai. Praėjus suklijavimus papildoma lipnia juosta manau, kad difuzinė tikrai tarnaus normaliai.

Be to, jei jau difuzinė tokia plyštanti, nepatvari, tai tada negalima dėti ekovatos. Tada reikia dėti tik stiklo, akmens vatas. Jos tikrai mažiau bijo drėgmės.


Čia buvo lyginta priešvėjinė vata su mpp.
1. vata įgeria viską kas ant jos užbėga, kartonas kažkiek nutekintų žemyn nepriklausomai nuo kampo.
2. vata neturi tiesiogiai ventiliuotis. Ji turi būti sudėta sandariai ir "ventiliuotis/kvėpuoti" per priešvėjinį sandarų sluoksnį.
3. difuzinės stiprios, suklijavimai slipni. Gero sandarumo jos neužtikina, tik gerą hidroizoliaciją. Nuo plėvelės kokybės priklausys kiek metų tarnaus draskoma vėjo, karščio, drėgmės ir šalčio ciklų. Jeigu kokybiškoms stogo dangoms duodamos 10-20 metų garantijos, kiek duodama difuzinei nuo plyšimo? *** gerai užkalė tašelius ir neplyšo, o jeigu būtų tik ant vinių su neprispaustu tašeliu tai būtų plyšusi net ir nauja kokybiška difuzinė. Bus kažkur pradurtų vietų, atsiras įtempimai nuo stogo deformacijos ir tokios silpnos vietos gali įplyšti. Čia neverta net kalbėti.


Atsakyti