Pasyvus namas - 30 tema

100% sutinku
Papildyta:
Ir aplamai dedant difuzine geras variantas deti islgai gegniu - jokiu plevesavimu, istisas vejo izoliacijos sluoksnis, jokiu kapiliarines dregmes variantu ... tik sudetingiau, todel statybininkai kaip visada ir sako "mes tik skersai dedem, niekas nededa isilgai gegniu, nesamone"

Nesamoe visiska. Ventiliuojamas tarpas apacios is kur i kur?

a cia tai atradimas- difuzine nuo kraigo vertikaliai zemyn? o kaip visi kondensatai? i sonus link sujungimu netekes, tik uztikrintai zemyn ?

Ir aplamai dedant difuzine geras variantas deti islgai gegniu - jokiu plevesavimu, istisas vejo izoliacijos sluoksnis, jokiu kapiliarines dregmes variantu ... tik sudetingiau, todel statybininkai kaip visada ir sako "mes tik skersai dedem, niekas nededa isilgai gegniu, nesamone"
[/quote]

Nekurie dar neatrado difuzines su lipucka



Negi tokie azartiski zmones esat kad statot apvalia suma ty stoga, eksperimentams.

Cibuliui. Tavo stogui tinka visiskai viskas, tiek uzdaru tiek atviru, tiek neps (daugiau pasipi**) tiek vata. Turbut nesi megines siltinti vata, ji tokia "liauna" kad isilankstys kaip tik nori, nezinau kaip tu ten ta siauras juosteles zadi det, ju tikrai nereik.

As manau imciau rulonine vata, kuo storesne ir nesukciau galvos del jokiu ploksciu kad nekakenkt difuzinei. Tavajai difuzinei manau nieko ir be ploksciu (ekovatos atveju) neatsitiktu, gal butu blogiau jai butu zemas nuolydis stogo.
Ant savosios divorol top ru as buvau atsistojes (110kg) ir nei suplyso nei ka atsitiko...

Del gipso. Nera tokio dalyko kaip viengubas dvigubas karkasas. Yra tik klausimas ar tau reikia maksimum taupyt vieta virs gipso (ty zemos lubos) arba ne. Jai tu gyveni senam daugiabuti kuriame lubos ir taip 2,5m tai ir naudoji 10tinius arba trumpesnius krokodilus. Esme kad su jais, ty viengubu karkasu ertme gausis 10cm arba maziau. Ty tik tiek kad galetum halogena istatyt ir nesiremtu i plokste. Visai kitas reikalas yra dvigubas karkasas, kurio lubas gali nuleist tiek kiek tau reikia, gal net visa metra nuo perdangos, as leidau apie 30cm pirmam aukste. Antram aukste naudojau krokodilus (ty vieguba karkasa) kad lubos butu kuo auksciau ty 2,6m.

PS as apie tas naujoves be kabinimo nekalbu, gyvai dar taip montuota nemaciau.

Štai kaip tu - paprastai ir aiškiai. Kaip sakoma ūkiškai.

1. Sutinku, kad viskas tinka. Tik NEPS nenoriu dėl garso izoliacijos, priešgaisrinių reikalavimų, daug atraižų ir galimų trūkių tarp NEPS ir gegnių. Pučiamos PUR putos būtų visai nieko variantas, bet kad niekur nerandu, jog civilizuotam pasaulyje jas pūstų į dvišlaitį stogą tarp gegnių. Atvirų porų gal ir pučia, bet uždarų nemačiau. Realiausias kandidatas: vata ir ekovata.

2. Vienintelis dalykas, kad per sujungimo siūles difuzinė laikui bėgant gali išsisandarinti. O kai ji išsisandarins ir pūs į vatą, tai vatos šiluminės savybės stipriai kris. Nebent difuzinės sujungimo tarpus dar kartą praeiti iš vidaus kažkokia lipnia juosta. Siga ar Moniero.

O pučiant ekovatą į difuzinę tai difuzinei tikrai nieko neatsitiks. Kalba tik apie tai, kad supūstų 55 kg/m3 ir dar su atitinkamu spaudimu. O tai reiškia, difuzinę išpūs ir ji remsis į grebėstus. Tokiu atveju bus uždarytas ventiliacinis tarpas virš difuzinės. Jis liktų minimalus tik pačiuose kraštuose. Thermoflocas (austrai) sako, kad to pakanka. Man kažkaip atrodo, kad nelabai gerai.

Be to MPP plokštė padėtų pasiekti, kad šiltinimo medžiagos atitiktų laboratorines liamda reikšmes. Man patiko Bango pavyzdys, kad kažkieno šiaudinis namas buvo vėjo prapučiamas net ir nutinkuotas iš vidaus 2-3 cm tinku. Tik uždėjus plokštes iš lauko susitvarkė reikalai su sandarumu.

3. Vadinasi viengubas karkasas tikrai gali būti. Ir aš apie tą karkasą kalbu tik virš gegnių. Ten kur bus perdanga, ten GKP nuo PIR bus nuleistas per 20 cm tarpą.

***, atrado, atrado lipuckas, tik kiek jos patikimos, kai vertilali plevele. Abejociau.
Difuzines (kaip ir priesvejines) vejui sulaikyti nelabai tinkamos, nes perpuciamos kiaurai

Tai gal man tada net neverta daryti ventiliacinių angų frontonuose? Jei difuzinė perpučiama, tai vėjo į palėpę papuls, o drėgmė, jei tokios bus, išgaruos per difuzinę į viršų.

Jokios "lipuckos" nelaikys stogineje pleveleje ilgiau kaip kelis metus - salygos ten ekstremalios: vasara karstis, ziema saltis ir pastovus skersvejis
Plevele dedant isilgai gegniu nebreikia jokiu lipniu juostu, turi istisa difuzines pleveles paklota be horizontaliu sujungimu. Vienintelis minusas, jei gegniu zingsnis netinkamas - didesne plevles iseiga, visur kitur tiktai pliusai
Ir difuzines ir priesvejines tikrai sulaiko veja skiriasi is esmes tik ju laikomo vandens stulpas Aisku, kad MPP ar kokia Steico vejo plokste sulaikys veja geriau, nes jos ir storis ir tankis kitas, be to ir silumines varzos prideda
Papildyta:

Uzdejus 12 MPP ir pavasari uzpurskus PUR turetum ir sandaruma ir reikima silumine varza, beliktu tik 3cm PIR ar net geros ALU plveles uztektu
Kas liecia dvislaiciu stogu purskima PUR, paziurek ne tik Vokietijoj, bet ir JAV, Kanadoj ...

bet turi vertikalius sujungimus? (ar plevele karpoma, kad atitiktu gegniu zingsni?
Kazkiek veja sulaiko, bet pabandyk papusti - kaip rėtis (sprendziu pagal tai.)

Štai ką rodo U-Wertas. Esmė ta, kad nepakanka 357 m storio PUR putų storio, nes liamda tik 0,079 W/m2K. Nebent aš nemoku parinkti purškiamas PUR putas iš U-Werto duodamo. Norint pasiekti reikia stogo liamda, reikės dar dėti 2 cm PIR plokštes. Bus baisiai brangu.

JAV ir Kanadoj pučia atvirų porų putas, kurios labai gerai sugeria drėgmė ir manau, kad nėra tinkamos. Kita vertus apie šias putas yra visokių straipsnių, kad jos neigiamai veikia sveikatą.
Papildyta:
Ką tik kalbėjau su Isover techniku. Jis sakė, kad jie jau 4-5 metus kaip rekomenduoja stoge naudoti dvi plėveles: apatinę (prie gegnių) - difuzinę, o viršutinę (link stogo dangos) - antikondensacinę. Sakė, kad tokie stogai ilgiau tarnauja. Vadinasi MPP ir difuzinė bus dar geresnis rezultatas.

Ventiliuojamas tarpas nuo lietvamzdžio po čerpėmis į viršų iki kraigo. Tokiu pat principu ir po difuzine esantį tarpą galima ventiliuoti, nors tai nėra būtina.





Montuoti be vėdinimo tarp difuzinės ir mpp yra šiek tiek rizikingiau, dėl to kad ten patekęs vanduo duotų pelėsį, tik jam ten patekti būtų labai sunku ir iš vidaus, ir iš išorės kai difuzinė sveika, vata sausa, stogas sandarus su garo barjeru.
Tada vėl grįžtame prie pradinio varianto montuoti MPP 5-10mm atstumu nuo difuzinės ant klijų ir metalinių kampelių po to juos išsukant. 38mm tarpas tik tuščiai švaistoma erdvė ir šiek tiek didesnis kondensato kiekis šioje tuštumoje, kuris daug įtakos neturėtų padaryti jeigu plokštė impregnuota. Čia grynai tik tas reiškinys, kai vakare 38mm ertmė vėsta susidaro kažkiek rasos, o kitą dieną ji vėl išgaruoja.




Tai koks plyšys nuo latako iki čerpės? Ar čerpės nesiekia latako toje vietoje pro kur turi patekti oras?


Bet ir vėjas kartais atneš lietaus per šiuos tarpus.



Aš taip nemanau. Turi išeiti per kraigą.




Nerasite universalaus konstruktoriaus. Visi su savo specializacija, ypač pamatistai yra atskiri. Jeigu konstruktorius išmano visas sritis, tai nereikia tikėtis, kad jis jas visas suprojektuos optimaliai.
Jūsų pareiga parinkti gerus mazgus, žinoti kokias medžiagas naudoti ir atiduoti dalis savo sričių specialistams, pvz phpp skaičiavimai + pamatų konstruktyvas + likusio namo konstruktyvas. Reikia reikalauti įvairių pjūvių brėžinių, ypač netipinių vietų - paslėptas lietaus nuvedimas, įlajos, stogeliai, balkonai, vitrinos montavimo, trapai ir įvairios grindų dangos ant PP betono, kur yra nukrypimai nuo plokščio paviršiaus, garažo jungtis su namu, terasos juntis su namu. Jums mazgai gal ir aiškūs, bet reikia viską suvesti į visumą mm tikslumu, kitaip reiks padirbėti su perforariumi. Šiltam namui netiks jų turimi šablonai, nebent konstruktorius specializuojasi projektuoti šiltus namus.
Braižant reikia kuo daugiau bendrauti, kad konstruktorius nenukeliautų į lankas prikurdamas ko nereikia. Svarbiausia nekeisti nuomonės jau pateikus medžiagą ir suformavus užduotį, kad nereikėtų iš esmės visko perdaryti.
Geriausia eigoje gauti BIM 3D modelį ir lygeriačiai susidėlioti ventiliacijos, kanalizacijos vamzdynus, kurie dažnai pakoreguoja konstruktyvą.



Teisingai.
Jeigu abu tarpai vėdinami, tai po stogo danga galima dėti mažiau laidžią vandeniui ir ne tokią brangią antikondensacinę plėvelę, o apačioje mpp ar kitokia difuziškai atvirą stogui skirtą plokštę.
Plokštę pakeitus difuzine plėvele prastėja sandarumas, ilgaamžiškumas, mechaninis standumas - vatos viršaus nebetampo vėjo gūsiai, kaip kad su plėvele, vata mažiau dulka/dūlėja.

Taip vedinamas antikondensacine, bet ne difuzine

http://www.monier.lt...o-pleveles.html





Tiesa iki siol neaisku ar Cibulis siltins stoga ar perdanga..
http://www.stogui.lt...nstrukcija-100/