Pasyvus namas - 30 tema

1. Sutinku. Pražiopsojau vieną ventiliacinį tarpą.

2. Nelabai turiu tos vietos nuotraukų, bet man čia stogdengiai kaip reikiant prigrybavo. Čia pirma nuotrauka, čia antra, o čia iš kitos pusės. Esmė tokia, kad jie pietinėje pusėje (paskutinė nuotrauka) difuzinės nepaliko daugiau, kad ją būtų galima sukišti į lietvmazdį. Šiaurinėje pusėje (pirmos dvi nuotraukos) šiek tiek paliko daugiau, bet esmė, kad difuzinės vis tiek nesukišo į lietvamzdį. Kai jau darė fasadą ir vienas protingas žmogus paporino kaip reikia daryti, tai apkarpė difuzinę apie latako laikiklius (pirmoje nuotraukoje už to stogdengio nugaros į kairę gerai matyti) ir sukišo į lietvamzdį. Aš dar praėjo su Siga, kad nebūtų vandens nutekėjimo. Pietų pusėje dar nieko, nes jei ir bus kondensato, tai jis lašės ant stogelio pakalimų, kurie bus su oro tarpu. Taigi kondensatas be problemų dings. Nebent būnant terasoje ant galvų lašės. Šiaurinėje pusėje patvarkyta kiek įmanoma geriau, bet vis tiek ne taip kaip reikia. Stogdengiai aiškino, rodė vokiškus katalogus, kad po čerpėmis nebūna kondensato ir difuzinės vokiečiai nekiša į latakus. Mačiau kelis brėžinius, kad tikrai nekiša. Bet baigėsi tuo, kad kai darė plokščio stogo medinę dalį (prilydomą dangą darė kiti) įstačiau ragus: sakiau sutvarkote broką arba negausite pinigų. Taip ir baigėsi. Sumokėjau 3000 Lt, o 3000 Lt vis dar kaba. Ragelių nekelia, aš jiems pretenzijas nusiunčiau el. paštu su nuotraukomis, nenori, nereikia.

3. Erdvės virš stygų man nereikia. Ten tikrai ankšta. Kokią Kalėdinę eglutę, batus, knygas ar kažką panašaus ten galima sandėliuoti, bet tikrai neverta. Užtenka patalpų ir apačioje. Jeigu šiltinčiau iki stygų, tai liuko nedaryčiau. Man jo nereikia. Bet ventiliacines angas frontonuose reikėtų daryti. Man buvo įdomiau kitas dalykas: jei šiltinu stygas ir frontonuose padarau angas ventiliacijai, tai tada stygų vata, ekovata lieka atvira. Tarp gegnių uždarau vatą į dėžutę, o virš stygų iš viršaus ji lieka atvira. Išeina, kad taip negerai. Tiesa, ekovatininkai sako, kad jų vata gali būti atvira, nieko nebijo. Ypač dar jei paviršių sulaisčius vandeniu, tai jis, pasak jų, pasidengia plutele ir nebijo vėjo. Bet man atrodo, kad vatos, ekovatos geriau nepalikti atviros, nes ji bus prapučiama per ventiliacines angas. Todėl ją kažkaip ir kažkuo reikia uždengti: priešvėjine vata ar difuzine plėvele. Bet kaip tai padaryti protingai, kai gegnių aukštis 20 cm, ekovatos supučia 60 cm, atsistoti ant ko nėra ir dar reikia ištempti ir pritvirtinti difuzinę. Kažkaip atrodo misija neįmanoma. Todėl gal geriau šiltinti stogą iki kraigo, pasidaryti liuką ir turėti palėpę. Kuris variantas geresnis: iki stygų ar iki kraigo?

O kaip su pagrindiniu ventiliaciniu tarpu virš difuzinės? Per kur jis įtraukia orą apačioje? Ar pačioje apačioje, prie lietvamzdžio yra išlaikytas 2cm tarpas tarp difuzinės ir grebėstų, kad oras galėtų laisvai patekti į vedinamą tarpą?
Mačiau, kad eps labai gražiai prileistas iki pat difuzinės, ten įrengti skyles ventiliacijai bus sunku. Net nežinau ką patarti.





Tai difuzinė užeina ant lietvamzdžio ar po lietvamzdžiu?

Kaip vėdinasi kraigas? Pro kur išeina ventiliacinio tarpo oras?



Nei vienas variantas šioje situacijoje neturi daugiau pranašumų

1. Kalbu, kad pražiopsojau (susirašinėjime, bet ne savo stoge) ventiliacinį tarpą jūsų siūlomame sumuštinyje, kuomet sakėte, kad reikia dviejų makaronų gerai ventiliacijai. Virš mano difuzinės tikrai yra ventiliacinis tarpas. Traukia tenai labai gerai. Esu ne kartą įkišęs ranka iš namo vidaus tarp difuzinės sujungimų, tai ciongas kaip reikalas. O buvo uraganiniai vėjai, tai net vienoje vietoje difuzinė švilpė, koks buvo pūtimas, traukimas. Nelabai turiu nuotraukų: tik tokia ir tokia. Bet aiškiai matyti, kad tarpas tarp difuzinės ir čerpių daugiau nei pakankamas, o iš apačios yra angos orui papulti po čerpėmis.

2. Tikrai, kad labai gražiai fasadininkai priglaudė. Čia vaizdas iš lauko, o čia - iš vidaus dar nesuklijuotas. Čia jau suklijuotas. Ir man atrodo, kad padaryti tinkamas ventiliacines angas yra jei ne įmanoma, tai per daug sudėtinga. Galima tik sugadinti EPS ir subadyti difuzinę. Nežinau ar verta bandyti daryti tas skyles. Gal manyti, kad ten drėgmės nebus ir palikti taip. Beje, iš kur ten gali būti drėgmė? Jei iš vidaus PIR plokštės su aliuminiu, tai iš namo vidaus konstrukcija negaus drėgmės. Nebent per lauko sienas kažkiek pateks. Lieka vienas kelias: iš lauko. O čia čerpės (gerai prapučiamos), difuzinė (pralaidi iš vidaus) ir dar MPP. Gal ten nieko nebus ir tarpo iš viso nedaryti?

3. Šiaurinėje pusėje užeina ant latako, bet labai minimaliai. Kur yra gegnės, buvo dėti laikikliai ir matosi šiek tiek ilgesnė nei gegnių kraštai difuzinė. Štai čia. Bet jie iš karto, kai dėjo lataką, neįkirpo difuzinės, kad ji gražiai apeitų laikiklį, ir nepakankamai paliko, kad užtektų išsikišimo. O pietinėje pusėje baigiasi lygiai su gegnės galu, t.y. tikrai nepakanka, kad užeitų ir į lataką.

4. Kiek aš suprantu, tai pačios čerpės nėra sandarios, todėl per jų tarpus pasišalina dalis drėgmės, vyksta ventiliacija. Kitas dalykas, kiek aš suprantu, tai oras patekęs po šiaurinės pusės lataku praeina visą stogą ir išlenda pietinėje pusėje tarp čerpių ar latako apačioje. Arba atvirkščiai: iš pietų pusės oras po čerpėmis vaikšto per visą stogo plotą.

5. Bet kažkurį variantą man reikia pasirinkti: arba iki stygų, arba iki kraigo. Dėl mažesnio šildomo ir vėdinimo tūrio labiau tiktų iki kraigo. Būtent toks variantas ir yra suskaičiuotas su PHPP, kas rodo, kad tai palankus variantas namo formai. Tik jau pražiopsotos ventiliacinės angos frontonuose. Aišku jas dar galima įrengti. Tik jei šiltinti iki stygų, tai tikriausiai apšiltinimo sluoksnį, po to kai jis bus sudėtas, kažkuo reikia uždengti. Ar visgi ten bus tikrai netokia ir didelė ventiliacinė anga, dar priedo grotelės ir galbūt apšitlinimo medžiagos gali gulėti atviros. O jei šiltinti iki kraigo, tai esminės trūkumas: ne itin geras priėjimas pačiame stogo viršuje ties kraigu. Bet įmanomas toks sprendimas. Kita vertus net ir apšiltinus iki kraigo vis tiek reikėtų kokių 20 cm vatos/ekovatos ant stygų, kad būtų užtikrinta garos izoliacija tarp kambarių.

Truputeli teko bendrauti su norvegais, tai jie ant savo Hunton priesvejines plokštės deda difuzine plevele be jokio tarpo net.
Kokios firmos čia tie staciakampiai lietvamzdžiai nes panašių reikės pačiam

Kainos skirtos stogui plokštės beveik 30 Lt už kvadratą 18 mm storio. Labai brangu. Latakai daryti pagal individualų užsakymą. Darė Skardvila.

Ieškausi konstruktoriaus namo konstruktyvui padaryt. Toks klausimas jau praėjusiems šį etapą - ko (kokių sudėtinių dalių) tikėtis iš to konstruktyvo ir kokius niuansus geriau detalizuotis sutartyje?

Įtariu, kad nepriklausomai nuo to ar stogą šiltinsiu ekovata, ar stiklo, akmens vata, bet kuriuo atveju teks stogą iš apačios iškalti MPP plokšte. Dėl to, kad stogas bus sandaresnis, o šiltinimo medžiagos ilgaamžiškesnės ir pasieks savo deklaruojamas laboratorines liamda vertes. Ta proga pabandžiau sumodeliuoti sumuštinius.

Įdomu tai, kad Paroc ir Isover atkrenta, nes neturi reikiamos storio vatos. Mat įdėjus 12 mm MPP plokštę nuo plokštės iki medinio tašo lieka 319 mm oro tarpas. Čia puikiai tiktų 160 + 160 mm vata. Tada beliks įdėti 40 mm vatą tarp medinių tašų.

160 mm ir 40 mm vatą be specialaus užsakymo turi tik Rockwool ir Knauf. Kitas variantas aišku lieka pučiama ekovata.

1. Su muštinis su Thermofloc ekovata. Šiuo atveju reikėtų dėti du PIR sluoksnius: 60 mm su aliuminiu iš abiejų pusių ir 30 mm + 9,5 mm gamykloje prilydytu GKP.

2. Čia stogo sumuštinis su Knauf Unifit 032 vata. Šitas sumuštinis geras tuo, kad galiu dėti du PIR sluoksnius, taip pat galiu dėti ir metalo karkasą su GKP. Su viengubu karkasu tikrai telpu į stogo storį po gegnėmis, su dvigubu metalo karkasu sunkiau. Nebent vonioje panaudočiau ne 12,5 mm, o 9,5 mm storio GKP.

3. Stogo sumuštinis su Rockwool vata. Šiuo atveju išeina tik su dvigubu PIR sluoksniu arba viengubu metalo ir GKP karkasu.

Kuris iš šitų trijų stogo sumuštinis geresnis? Gal aš dar kažką pražiopsojau?

Visi statybininkai kaip susitarę sako, kad geriausia dvigubas karkasas ir viengubas GKP. Atsieit lengva ir tvirta konstrukcija, bet aišku stora. O štai Knauf specialistai sakė, kad tikrai pakanka ir viengubo karkaso ir niekas neskilinija. Tik kai susuka GKP nereikia jo iš karto glaistyti, dažyti, reikia kelias paras palikti padžiūti, priprasti prie aplinkos oro. Ir dar sakė, kad statybininkams lengviau su dvigubu GKP dirbti, nes lengviau ištiesi, pagauti atstumus. Žodžiu, realiai pakanka ir viengubu karkaso. Štai viengubo Knauf GKP karkaso sistemos. Kokios mintis apie viengubą karkasą?

O gal geriau dėti dvigubą PIR? Pirmas PIR sluoksnis būtų su aliuminio folija iš abiejų pusių - toks. Tada dėčiau antrą sluoksnį, kuris būtų su gamykloje prilydytų GKP - toks.

Kuris variantas geresnis: dvigubas metalo karkasas ir GKP, viengubas metalo karkasas ir GKP ar dvigubas PIR su GKP.

Aš paklausiau, ką gausiu, t.y. kokia bus apimtis? Man viską išvardijo. Tiek ir padarė. Tik aš kelias vietas pražiopsojau. Pasakė, kad padarė konstruktyvą, o aš nuvažiavau ir paėmiau. Reikėjo prašyti, kad pradžiai atsiųstų, pačiam susipažinti, čia ar kur kitur peržiūrėti, susipažinti ir kai ką tikrai buvo galima pataisyti, optimizuoti.

O šiaip visa esmė: ar konstruktorius tikrai supranta šilto namo niuansus, ar yra daręs tokį konstruktyvą, ar yra padarę plokščių pamatų projektų, kokios medžiagos jam patinka ir t.t.

Pries kelias dienas, kai pasakiau, kad dariausi vienguba karkasa GKP (irgi po grupioko Knaufininko konsultaciju ir praktiku) - buvau apkaltintas besivaikantis piguvos ir nekokybiskumo.
Dabar vel to paties klausi. Na net nejuokinga...

Pastoge irgi skudurine vata siltinu. 0.042. Cibuli, nespjauk i sulini, kad nereiktu gerti.
Ziuresim, ka pats panaudosi

Aš tada sakiau nuomonę, kurią man sakė daugelis statybininkų. Ji kol kas nepasikeitė net ir pakalbėjus su Knaufininku. Nes vienas kalba teorijas (Knaufininkas), o kiti kalba iš patirties (statybininkai). Gali būti, kad Knaufininkas ir teisus, kas ten žino. Bet bent jau galėjai pasidalinti informacija, kodėl taip sakė ar pan.

Tas yra silpnas, kas bijo suklydęs prisipažinti arba neklausia ir daro blogai. Aš nebijau klausti. Taip pat aš nebijau pripažinti, kad klystu (gal ir dažnai) ir nebijau klausti, nes man reikia rezultato. O jei tau juokinga, kai klausiu, tai juokis. Žiemos metu reikia vitamino C.

O dėl skudurinės vatos nuomonės nekeičiu. Ji guldyti ant perdangos gal ir tinka, bet dėti tarp gegnių - ne. Todėl ir sakau, kad skudurinė.

Ir beje kai cituoji kitų postus, iškirpk konkrečią vietą, o ne visą ilgą paklodę cituok. Pačiam bus patogiau skaityti.

Na va ta apimtis ir domina - ko apskritai norėti iš to namo konstruktyvo projekto. Nes vienas konstruktorius vienaip išvardys apimtis, kitas kitaip, ir visi padarys ką žadėjo

Dėl šiltumo - bandau šnekėtis su PHI sertifikuotais, tai gal supras apie ką poreikis. Kad būtų ir PHI sertifikuotas ir plokštuminius pamatus projektuoti galėtų - čia jau praradau viltį tokių rasti...

P.S. Pražiopsotos vietos - čia tie stogo konstruktyvo niuansai ar kas?

Jei reikia sertifikuoto, tai skambinkite Mindaugui. Tik jis nepigus. Apimtį pats turite nusistatyti ar konstruktoriai turi sudėlioti.

O pražiopsotos vietos tokios: vienos ar dviejų sąramų aukščius pametė, t.y. jie neatitiko realybės (perskaičiavo), perdangą suprojektavo pusę iš surenkamo gelžbetonio, dalį reikėjo lieti vietoje, pametė dvi išorines gegnes, keistai sudėjo vidines gegnes, todėl pasimetė žingsnis, galbūt iš esmės per daug sudėtingą ir galingą stogo konstruktyvą padarė, plokščiame stoge nenumatė, kad turi būti parapetai, todėl neatitiko aukščiai, plokščiame stoge paliko metalo išsikišimus, kurie neatitiko architektūros, teko pjauti metalinę koloną, perdarinėti į medinę kosntrukciją, nenumatė palėpės ventiliacijos (čia gal ir architekto klauzė, o gal ir abiejų), pabijojo projektuoti plokščius pamatus, nors apkrovas į pamatą suskaičiavo.