QUOTE(remiga @ 2015 01 20, 16:26)
Blin, man 'makaronai' - virvutės vatos prilaikymui. Va ir suprask po to šituos žargonizmus
QUOTE(BangaS @ 2015 01 20, 16:21)
Labai daug šnekėta jau anksčiau.
Nereikėtų bijoti tų nuotraukų, kur nufotografuota supelijusi difuzinė ant MPP. Ten greičiausiai buvo vykdomi tinkavimo darbai nesudėjus garo izoliacijos šaltu metu. MPP permirko nuo kondensato ir užsiveisė pelėsis ten kur plėvelė glaudėsi prie MPP. Kaip ir sakiau anksčiau geriau, kad plėvelė nesiliestų prie MPP, tarpas gali būti ir nedidelis. Jeigu stogo storis su rezervu, tai geriau daryti tą tarpą 2-3cm ventiliuojamą, tada nekyla jokių klausimų. Jeigu daryti neventiliuojamą, tada reikia išsaugoti mpp ir vatą sausas iki kol bus įrengtas garo barjeras ir užtikrinti stogo sandarumą. Tokiu atveju dar per Marytės plauką pašiltėtų stogas ir užtektų dar mažesnio oro tarpo.
Papildyta:
Tai yra geriausias priešvėjinis sluoksnis. Būna dar ir mineralinio pagrindo priešvėjinių plokščių, kurios netik sandarios, difuziškai atviros bet ir duoda papildomą priešgaisrinę apsaugą.
Derinyje su plėvele palaiko mažiausią drėgmę vatoje, kuri gali patekti iš lauko lietaus lašų ar kondensato pavidalu.
Gegnės/plokštė/lotai 20x45/plėvelė/lotai 20x45/grebėstai/stogo danga.
Plėvelė gali būti ir antikondensacinė - mažiau pralaidi vandeniui, čia kvėpavimas jau neturi prasmės, nes abiejose plėvelės pusėse yra ventiliuojami tarpai.
Nereikėtų bijoti tų nuotraukų, kur nufotografuota supelijusi difuzinė ant MPP. Ten greičiausiai buvo vykdomi tinkavimo darbai nesudėjus garo izoliacijos šaltu metu. MPP permirko nuo kondensato ir užsiveisė pelėsis ten kur plėvelė glaudėsi prie MPP. Kaip ir sakiau anksčiau geriau, kad plėvelė nesiliestų prie MPP, tarpas gali būti ir nedidelis. Jeigu stogo storis su rezervu, tai geriau daryti tą tarpą 2-3cm ventiliuojamą, tada nekyla jokių klausimų. Jeigu daryti neventiliuojamą, tada reikia išsaugoti mpp ir vatą sausas iki kol bus įrengtas garo barjeras ir užtikrinti stogo sandarumą. Tokiu atveju dar per Marytės plauką pašiltėtų stogas ir užtektų dar mažesnio oro tarpo.
Papildyta:
Tai yra geriausias priešvėjinis sluoksnis. Būna dar ir mineralinio pagrindo priešvėjinių plokščių, kurios netik sandarios, difuziškai atviros bet ir duoda papildomą priešgaisrinę apsaugą.
Derinyje su plėvele palaiko mažiausią drėgmę vatoje, kuri gali patekti iš lauko lietaus lašų ar kondensato pavidalu.
Gegnės/plokštė/lotai 20x45/plėvelė/lotai 20x45/grebėstai/stogo danga.
Plėvelė gali būti ir antikondensacinė - mažiau pralaidi vandeniui, čia kvėpavimas jau neturi prasmės, nes abiejose plėvelės pusėse yra ventiliuojami tarpai.
Bangai, ačiū už išsamų atsakymą.
Kažin ar 12mm storio MPP užteks ar vis dėlto reiktų 25mm? Juk MPP vaidmuo apsaugoti vatą nuo vėjo, užtikrinant garų pralaidumą, taigi MPP neturi konkuruoti su vata kaip šilumos izoliacija, taigi storis kaip ir nereikalingas.
QUOTE(Verteris @ 2015 01 20, 16:28)
Blin, man 'makaronai' - virvutės vatos prilaikymui. Va ir suprask po to šituos žargonizmus
Čia mano dar nuogas stogas. Plėvelę matot. Kad ta plėvelė laikytųsi, dedami vadinamieji makaronai (taip vadina Lietuvos statybininkai, vokiečiai vadina kontralotomis). Tie makaronai eina tiesiai ant gegnių. Skersai per makaronus eina grebėstai, ant kurių dedama stogo danga.
Papildyta:
QUOTE(Verteris @ 2015 01 20, 15:59)
Pamečiau mintį - o kam tie 'makaronai' ant MPP po difuzine?
Štai čia šiek tiek yra stogo sumuštinių su MPP (nuo 8 psl.). Dar ir čia galima pažiūrėti. Kiek aš suprantu, tai idealiausias variantas yra toks: ant gegnių iš lauko pusės dedama MPP, tada kalami makaronai, ant makaronų dedama difuzinė, dedami grebėstai ir stogo danga. Makaronai yra tam, kad suformuotų papildomą oro tarpą tarp difuzinės ir MPP, kuris skirtas ventiliacijai.
""Galima ir daugiau pavyzdžių rasti, bet kai lietuviai į gegnes sukiša kaip Arkava pačią šūdiniausią vatą (jis sakė, kad deda stiklo vatą, kurios liamda apie 0,042, o tokia vata yra skuduras, o ne vata) ir dar užmeta daugiau, tai ir išlinksta. ""
Na pas ji tikriausiai blogas projektas yra ir palepeje yra sociai vietos ir nereikia skaiciuoti kiekvieno cm, nei pas kaip kuriuos ir gali susideti ir tokia su liamda 0.042 kurios kubas kainuoja iki 100 lt, o vatos 0.032 kaina kiek 180 lt jeigu neklystu, tai paskaiciuoji, kas kaip apsimoka deti ar brangesne, bet su geresnia liamda ir mazesnis storis, ar pigesne ir prastesnia liamda, taciau storiau.
Na pas ji tikriausiai blogas projektas yra ir palepeje yra sociai vietos ir nereikia skaiciuoti kiekvieno cm, nei pas kaip kuriuos ir gali susideti ir tokia su liamda 0.042 kurios kubas kainuoja iki 100 lt, o vatos 0.032 kaina kiek 180 lt jeigu neklystu, tai paskaiciuoji, kas kaip apsimoka deti ar brangesne, bet su geresnia liamda ir mazesnis storis, ar pigesne ir prastesnia liamda, taciau storiau.
QUOTE(BangaS @ 2015 01 20, 14:51)
Pornografija yra tai, kad statomi stogai visai negalvojant apie jų šiltinimą. Konstruktorius suprojektuoja tipinį stogo konstruktyvą nesigilindamas, kaip ir kuo bus šiltinama, kokia to specifika, stogdengiai paskubomis uždengia stogą kaip papuola, kad tik nesugriūtų (ne jūsų atvejis), ateina šiltintojas, nusispjauna į viską (skirtingas gegnių žingsnis) ir sukiša vatą bet kaip, kad tik iš apačios gražiai atrodytų ir užsakovas patenkintas atsiskaitymo momentu, nes ne jo rūpestis kaip ir kiek tarnaus vata, ar subadyta/atsiklijavusi difuzinė ir t.t.
100 proc. sutinku. Mano situacija panaši. Pirmo etapo (konstruktyvas ir architektūra) bei antro (stogo įrengimas) jau negaliu išvengti, o čia man pridirbo kaip reikia: ir konstruktorė su gegnių žingsniu, ir architektas pamiršęs ventiliacines angas, ir statybininkai gana padrikai sumetę gegnių žingsnį. Štai dabar ir srebiu šitą košę, kuri jau užkniso negyvai. Bet panašu, kad artėja šviesa tunelio gale. Ačiū už mintis ir idėjas. Tikrai vertingos ir padeda apsispręsti. 
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2015 01 20, 16:21)
1. Kaip ir sakiau anksčiau geriau, kad plėvelė nesiliestų prie MPP, tarpas gali būti ir nedidelis. Jeigu stogo storis su rezervu, tai geriau daryti tą tarpą 2-3cm ventiliuojamą, tada nekyla jokių klausimų. Jeigu daryti neventiliuojamą, tada reikia išsaugoti mpp ir vatą sausas iki kol bus įrengtas garo barjeras ir užtikrinti stogo sandarumą. Tokiu atveju dar per Marytės plauką pašiltėtų stogas ir užtektų dar mažesnio oro tarpo.
2. Gegnės/plokštė/lotai 20x45/plėvelė/lotai 20x45/grebėstai/stogo danga.
Plėvelė gali būti ir antikondensacinė - mažiau pralaidi vandeniui, čia kvėpavimas jau neturi prasmės, nes abiejose plėvelės pusėse yra ventiliuojami tarpai.
2. Gegnės/plokštė/lotai 20x45/plėvelė/lotai 20x45/grebėstai/stogo danga.
Plėvelė gali būti ir antikondensacinė - mažiau pralaidi vandeniui, čia kvėpavimas jau neturi prasmės, nes abiejose plėvelės pusėse yra ventiliuojami tarpai.
1. Aš irgi galvoju, kad geriausia būtų padaryti ventiliacinį tarpą tarp MPP ir difuzinės. Kažkas panašaus. Bet įtariu, kad lengviau pasakyti nei padaryti. Mano sienos ištinkuotos, reikia tik gerai išvėdinti palėpę pavasarį ir galbūt, sudėjus MPP be tarpų, gal ir ne atsirastų drėgmės pavojus. Ar visgi rizikuoti ir bandyti daryti skyles?
2. Ar tikrai antrų lotų reikia? Įtariu, kad perteklinis variantas. Aš dėčiau ant plėvelės iš karto grebėstus.
Papildyta:
QUOTE(arkava @ 2015 01 20, 15:07)
Ivilkus vata "neperpuciamus rubus" atitvaru siltumas fizizkai (realiai) žyyymiai pageretu .
Aš jau nusprendžiau, kad nesvarbu bus vata ar ekovata, bet dėsiu MPP plokštę. Geriau dabar padaryti ir pamiršti nei po 10 metų daryti rekonstrukciją.
Papildyta:
QUOTE(remiga @ 2015 01 20, 16:32)
Kažin ar 12mm storio MPP užteks ar vis dėlto reiktų 25mm? Juk MPP vaidmuo apsaugoti vatą nuo vėjo, užtikrinant garų pralaidumą, taigi MPP neturi konkuruoti su vata kaip šilumos izoliacija, taigi storis kaip ir nereikalingas.
Jeigu iš lauko pusės, tai mažiausiai dėkite 25 mm. Vokiečiai deda ir daugiau, pvz., 35 mm. Aš taupydamas erdvę tarp gegnių iš vidaus dėsiu 12 mm.
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2015 01 20, 16:48)
Iš esmės saulės elektrinė, forma sudėtinga, todėl nemaži energijos nuostoliai, nors architektūra su cinkeliu. Brangus namas manau. Be to vienoje nuotraukoje matėsi daug malkų. Gal jos tik dėl dizaino, bet kai tiek saulės plokščių ant stogo, tai malkos nesižiūri. Bet tegul kuria, progresas turi vykti.
Papildyta:
QUOTE(Noriukas5 @ 2015 01 20, 17:27)
Na pas ji tikriausiai blogas projektas yra ir palepeje yra sociai vietos ir nereikia skaiciuoti kiekvieno cm, nei pas kaip kuriuos ir gali susideti ir tokia su liamda 0.042 kurios kubas kainuoja iki 100 lt, o vatos 0.032 kaina kiek 180 lt jeigu neklystu, tai paskaiciuoji, kas kaip apsimoka deti ar brangesne, bet su geresnia liamda ir mazesnis storis, ar pigesne ir prastesnia liamda, taciau storiau.
Kaip kam išeina taip tas ir deda. Ne čia esmė. Aš tik norėjau pasakyti, kad prastų liamdo stiklo vatos yra niekam tikusios, nes juose nėra daug medžiagos, t.y. jų tankis prastas - apie 20 kg/m3. Aišku stiklo vatai tai nėra labai blogas rezultatas, bet tokia vata yra kaip skuduras, netvirta. O štai Unifit 032 tankis yra net 31 kg/m3. Tokį tankį turi prastesnių parametrų akmens vatos, todėl tokia stiklo vata būtų labai stangri. Todėl kai sako, kad vata veliasi, tai ir reikia pasakyti, kad naudoja prastą, silpna vatą. Aš tik apie tai. O kiek kas turi vietos stoge čia jau kitas reikalas.
Beje, jei siektų kažko panašaus į pasyvų namą, tai tikrai negalvotų apie medžiagos, kurių liamda yra 0,042, nes tokios medžiagos reikėtų labai storo sluoksnio.
Gerai kad pasaulis eina tokia kryptim, bet iš SM statybininkų pasimokyti galima daug daugiau nei iš šio nuostabiausio namo žemėje.
1. 20kWp fotoelektrinė, kolektoriai, šilumos siurblys, oro, vandens heat recovery. Jau straipsnio pavadinimas sako, kad pereboras 3X. Prototipiniam namui sąmata dzin, bet potencialiems pirkėjams už visą tai reiks sumokėti. Bet jei elektros pereborą bus kas superka, ar pavyks efektyviai išnaudoti elektromobiliui krauti, tada tai super.
2. Pietryčių pusėje langų nerasta, pietvakarių - tik labai saikingai. 90% langų suslėpti į šešėlius. Dalinai tam, kad daugiau ploto saulės elektrinei liktų. Kardinaliai kertasi efektyvios saulės architektūros principams.
3. Visam aukštui šildyti pakanka tik vieno radiatoriaus. Tiesa, dar ten yra grindinis šildymas
Bet radiatoriaus pakanka tik vieno
4. Į namą įpjautas kiemukas - prie norvegiškų vėjų gal ir faina tokia užuovėja, bet tikrai galima buvo sugalvoti ir efektyvesnį variantą.
1. 20kWp fotoelektrinė, kolektoriai, šilumos siurblys, oro, vandens heat recovery. Jau straipsnio pavadinimas sako, kad pereboras 3X. Prototipiniam namui sąmata dzin, bet potencialiems pirkėjams už visą tai reiks sumokėti. Bet jei elektros pereborą bus kas superka, ar pavyks efektyviai išnaudoti elektromobiliui krauti, tada tai super.
2. Pietryčių pusėje langų nerasta, pietvakarių - tik labai saikingai. 90% langų suslėpti į šešėlius. Dalinai tam, kad daugiau ploto saulės elektrinei liktų. Kardinaliai kertasi efektyvios saulės architektūros principams.
3. Visam aukštui šildyti pakanka tik vieno radiatoriaus. Tiesa, dar ten yra grindinis šildymas
Bet radiatoriaus pakanka tik vieno 4. Į namą įpjautas kiemukas - prie norvegiškų vėjų gal ir faina tokia užuovėja, bet tikrai galima buvo sugalvoti ir efektyvesnį variantą.
QUOTE(*** @ 2015 01 20, 16:48)
Brangieji. As isover'i (pirkta l. gera kain, apie 6O) naudojau perdangos (kuri apsiltinta 20 cm Rockwoll"u virsutiniam sluoksniui (30cm). Palepe salta. Niekur jo nekisau, tiesiog rulonine (2x15 cm)isvyniojau ant 20 cm apsiltintos perdangos, vietoj ekovatos.
Vat ir viskas.
Dabar kai kurie gali smerkti...
Vat ir viskas.
Dabar kai kurie gali smerkti...
QUOTE(Noriukas5 @ 2015 01 20, 16:27)
""Galima ir daugiau pavyzdžių rasti, bet kai lietuviai į gegnes sukiša kaip Arkava pačią šūdiniausią vatą (jis sakė, kad deda stiklo vatą, kurios liamda apie 0,042, o tokia vata yra skuduras, o ne vata) ir dar užmeta daugiau, tai ir išlinksta. ""
Na pas ji tikriausiai blogas projektas yra ir palepeje yra sociai vietos ir nereikia skaiciuoti kiekvieno cm, nei pas kaip kuriuos ir gali susideti ir tokia su liamda 0.042 kurios kubas kainuoja iki 100 lt, o vatos 0.032 kaina kiek 180 lt jeigu neklystu, tai paskaiciuoji, kas kaip apsimoka deti ar brangesne, bet su geresnia liamda ir mazesnis storis, ar pigesne ir prastesnia liamda, taciau storiau.
Na pas ji tikriausiai blogas projektas yra ir palepeje yra sociai vietos ir nereikia skaiciuoti kiekvieno cm, nei pas kaip kuriuos ir gali susideti ir tokia su liamda 0.042 kurios kubas kainuoja iki 100 lt, o vatos 0.032 kaina kiek 180 lt jeigu neklystu, tai paskaiciuoji, kas kaip apsimoka deti ar brangesne, bet su geresnia liamda ir mazesnis storis, ar pigesne ir prastesnia liamda, taciau storiau.
QUOTE(arkava @ 2015 01 20, 17:50)
Brangieji. As isover'i (pirkta l. gera kain, apie 6O) naudojau perdangos (kuri apsiltinta 20 cm Rockwoll"u virsutiniam sluoksniui (30cm). Palepe salta. Niekur jo nekisau, tiesiog rulonine (2x15 cm)isvyniojau ant 20 cm apsiltintos perdangos, vietoj ekovatos.
Vat ir viskas.
Dabar kai kurie gali smerkti...
Vat ir viskas.
Dabar kai kurie gali smerkti...
Na as apie tai ir kalbu, tavo isover iseina tris kart pigiau negu kauf su liamda 0.032, o liamdos skirtumas yra apie 31 proc. tai jeigu knauf desi 50, isover sudo reikes 65 cm.
QUOTE(BangaS @ 2015 01 20, 14:51)
Jeigu jau norite vatos, tai darykite žmoniškai, kaip pridera tokiai jautriai šiltinimo medžiagai.
O tai ką siūlote?
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2015 01 20, 14:51)
Pasikartosiu, kad vatas reikia kišti į "dėžes", t.y. plokštė (arba pir) iš apačios, plokštės iš šonų (dvitėjinės sijos gegnės) ir plokštė iš viršaus, norint kad jos gerai dirbtų ilguoju laikotarpiu ir bent kažkiek priartėtų prie savo deklaruojamos šiluminio laidumo vertės.
O kaip tada su stygomis. Tarkime, kad šiltinu namo stogą iki stygų. Tuo pačiu reikia įrengti ir ventiliacines angas. O vata ar ekovata ant stygų būtų neuždengta. Ar ją irgi būtina iš viršaus uždengti? Kuo ją uždengti? Arba gal tada geriau stogą šiltinti iki kraigo ir nereikės galvoti, kuo ir kaip uždengti ant stygų gulinčią apšiltinimo medžiagą.
QUOTE(*** @ 2015 01 20, 16:48)
gyv. patalpos irengtos po saules elektrine
pati ideja imituot pavirtusi nama ir taip isgauti dideli slaita saules moduliams tai patiko. Kiek esu mates projektu orientuotu i dideli saules moduliu kieki, tai dazniausia vaizdelis nekoks.Papildyta:
QUOTE(Milao @ 2015 01 20, 18:15)
...
4. Į namą įpjautas kiemukas - prie norvegiškų vėjų gal ir faina tokia užuovėja, bet tikrai galima buvo sugalvoti ir efektyvesnį variantą.
4. Į namą įpjautas kiemukas - prie norvegiškų vėjų gal ir faina tokia užuovėja, bet tikrai galima buvo sugalvoti ir efektyvesnį variantą.
tai matyt ziema pripustys pilna iki stogo ir bus puiki silumos izoliacija
QUOTE(remiga @ 2015 01 20, 16:32)
Bangai, ačiū už išsamų atsakymą.
Kažin ar 12mm storio MPP užteks ar vis dėlto reiktų 25mm? Juk MPP vaidmuo apsaugoti vatą nuo vėjo, užtikrinant garų pralaidumą, taigi MPP neturi konkuruoti su vata kaip šilumos izoliacija, taigi storis kaip ir nereikalingas.
Kažin ar 12mm storio MPP užteks ar vis dėlto reiktų 25mm? Juk MPP vaidmuo apsaugoti vatą nuo vėjo, užtikrinant garų pralaidumą, taigi MPP neturi konkuruoti su vata kaip šilumos izoliacija, taigi storis kaip ir nereikalingas.
Storas ir mažo tankio mpp skandinavai deda vien tik dėl geresnės šilumos izoliacijos. Su priešvėjiniu sluoksniu tai nesusiję.
Pas mus irgi yra tokia Ecococon kur šiaudų skydus gamina užsinorėjus šiltesnės sienos deda storesnę mpp, vos ne kaip kietą vatą. Bet įdomiausia yra tai, kad savininkas pasakojo kaip sunku jiems buvo gauti sandarumą tinkuojant kiaurus skydus su 2-3cm molio tinku iš vidaus ir teisingai sumontavus mpp išorėje jie lengvai pasiekdavo sandarumo reikalaujamus dysdžius. Atrodo labai keista, kad išoriniu sluoksniu galima tai padaryti, bet kartu ir parodo, kad ploktės išorėje taip pat gali būti labai sandarios.
Jeigu mpp yra didesnio tankio, pakankamai standi, tai pilnai pakaks ir 12mm sandarumui sukurti, toliau eina pinigų mėtymas (konkurencija su šiltinimo medžiaga) kai apačioje 40+ cm pigios vatos.
Čia sąrašiukas
http://www.supermama...?...&p=67073805
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2015 01 20, 21:19)
O tai ką siūlote?
Papildyta:
O kaip tada su stygomis. Tarkime, kad šiltinu namo stogą iki stygų. Tuo pačiu reikia įrengti ir ventiliacines angas. O vata ar ekovata ant stygų būtų neuždengta. Ar ją irgi būtina iš viršaus uždengti? Kuo ją uždengti? Arba gal tada geriau stogą šiltinti iki kraigo ir nereikės galvoti, kuo ir kaip uždengti ant stygų gulinčią apšiltinimo medžiagą.
Papildyta:
O kaip tada su stygomis. Tarkime, kad šiltinu namo stogą iki stygų. Tuo pačiu reikia įrengti ir ventiliacines angas. O vata ar ekovata ant stygų būtų neuždengta. Ar ją irgi būtina iš viršaus uždengti? Kuo ją uždengti? Arba gal tada geriau stogą šiltinti iki kraigo ir nereikės galvoti, kuo ir kaip uždengti ant stygų gulinčią apšiltinimo medžiagą.
1. Iš apačios pir, iš viršaus mpp + difuzinė su dviem oro tarpais iš abiejų pusių.
Ant difuzinės nerekomenduočiau iškart kalti grebėstų, kurie užblokuos vertikalų oro srautą. Vėdinimas vyksta iš apačios į viršu, o grebėstai ant plėvelės užketa tam kelią. Grebėstus reikia pakelti bent 20mm nuo plėvelės, kad oras pratekėtų aukštyn.
Kaip pas jus baigiasi difuzinė plėvelė prie lietvamzdžių. Kaip atrodo tas mazgas?
Jeigu virš stygų bus įrengtas vaikų "namelis medyje" ar kažkaip kitai išnaudota šilta erdvė, tai verta galvoti apie šiltinimą iki kraigo. Jeigu ten niekada nieko nebus, tai galima galvoti apie stygų šiltinimą, bet pastarasis variantas nėra labai paprastas dėl ventiliavimo + liuko + skiautų šiltinimo iš vidaus + vatos priešvėjinio sluoksnio įrengimo.
