Pasyvus namas - 30 tema

Pigiausia ir kad nesutruktu tempiant.

Aš klausiau, kodėl tokį keistą gegnių aukštį gamintojas pasirinko: 407 mm. Prie ko čia 1,25 OSB niekaip nesuprantu. Beje OSB gegnių storis - 10 mm. Vatos išlinkimas - ne pasaulio pabaiga. Kalba buvo apie tai, kaip teisingai sudėti vatą. O kai kas išlendą ir varo, kad su vata bus 1-2 cm oro tarpai. Ar ne absurdas. Pusę, jei ne daugiau, pasyvių namų pastatyti apšiltinti vata (ir sienos, ir stogas) ir nieko. O čia SM chebra kaip išprotėję į stogą nori sukišti EPS (vienintelis dalykas, jei statai visą plastikinį namą: sienos iš EPS blokelių, stogas iš EPS plokščių, tada taip, bet ten iš esmės yra vientisa technologija, nors man toks plastikinis, sintetinis namas nepatinka). EPS stoge - visiškas absurdas. Kiekvieną medžiagą reikia naudoti pagal paskirtį ir nekišti, kur jai ne vieta. Kaip vatos niekas nededa į pamatus, taip EPS nereikėtų kišti į stogą. Bet tebūnie kaip kas nori. Čia kaip ir PUR putos. Parodykit man nors vieną Vokietijos dvišlaitį namą, kur būtų supurkšta šitom putomis. Aš tokio neradau. O štai PIR plokštės visai kitas dalykas. Jas deda ir ant stogo viršaus, ir iš apačios.

Taip kad esu kategoriškas šiuo atveju: į medinio dvišlaičio namo stogą geriausią dėti vatą (stiklo, akmens) ar ekovatą. Visą kitą tik statybinė pornografija. Todėl svaikit ką norit, bet kažkaip tas vatas visas pasaulis sudeda, gauna A+ ir A++ sertifikatus, su termovizijomis ir sandarumo viskas būna gerai. Bet kai ateina atgrubnagiai meistrai, tai ir rezultatas būna atitinkamas. Geriau nieko už vatą ir ekovatą stogui kol kas negalima pasiūlyti, todėl reikėtų geriau pasidomėti, kaip ją gerai ir teisingai sudėti, kokie yra sprendimai dvitėjoms sijoms ir t.t.

O dėl projekto pakeitimų, tai nei truputį nepagavai kampo nei tu, nei kiti. Aš tikrai nekeičiu projekto, t.y. kokios buvo suskaičiuotos atitvarų U vertės, tokias ir noriu pasiekti. O ar tą U vertę garantuos vata, ar ekovata - jokio skirtumo. Projekto esmė yra U vertės. Būtent jas aš bandau pasiekti. Lygiai taip pat kaip reikalavimai rekūpui: ne prastesnis nei 94 proc. Štai ką reiškia nenukrypti nuo projekto.

O šiaip namo išoriniai matmenys atitinka 1 cm tikslumu. Langų matmenys, angų matmenys lygiai tas pats. Vienintelis dalykas, kad pamatistai namą 4 cm iš rytų į vakarus paiilgino. Tą aš žinojau, kai dar darė pamatus, todėl nieko baisiai.

Nepasikeitė nei namo spalva, klinkerio vieta, ar kiti dalykai. Grindų U vertę pasiekiau, sienų U vertę pasiekiau, su langais lygiai tas pats. Sienoms netgi panaudojau tinką, nes norėjau įgilintų smeigių, kad jos nesukurtų šalčio tilto. O ir ten, kur bus klinkeris smeigės vis tiek yra įgilintos, todėl klinkeris nebus tikras, o bus lanksčios Meldofer plytelės. Niekur nenukrypau nuo projekto.

Net ir su stogu kol kas nenukrypau nuo projekto. Visa bėda, kad per mažai pasigilinau į stogus, todėl nebuvo iki galo išdirbtas stogo sumuštinis. Štai dabar ir bandau išdirbti stogo sumuštinį įvertinus visus įmanomus niuanansus. Taip kad niekur niekas nenukrypo, nes projekto esmė yra: išlaikyti namo matmenis, langų matmenis ir pasiekti suskaičiuotas U vertes. Kokiomis medžiagom tai padarysi, tavo reikalas.

Dėkui už pozityvias mintis ir norą dalintis informacija.

1. Man ne vienas statybininkas sakė, kad Rockwool vata labiau dulka, su ja sunkiau ne taip malonu dirbti. Panašu, kad tai tiesa.

2. Man 20 cm siūlė tik dėl to, kad su ja mažiau būtų siūlių. Bet greičiausiai, kad su 10 cm storio tikrai lengviau dirbti.

3. Pasirodo, kad įmanoma, kai nori. Manau, kad ir kruopščių meistrų tikrai galima rasti. Beje, pirmą kartą dėjot? Gal jau praktikos turėjot? O gal tiesiog daug kantrybės turit? Aš su kantrybe susipykęs.

4. Ir man tą patį sako, kad vata beveik visa gerai susinaudoja.

5. O kuri iš esmės labiau patiko: Paroc ar Isover? Man irgi keli statybininkai minėjo, kad su stiklo vata maloniau dirbti, nes ja gali paspausti, ji lengvai atgauna formą.

6. Vertinga informacija. Tik man atstovai sakė, kad dažniausiai būna pagaminami storesni nei nurodyta. Nelabai norėjau tikėti, panašu, kad visgi pataupo ir realiai pamažina storius.

7. Bet jei sudėta difuzinė, tai sako, kad ji dirba kaip vėjo barjeras ir papildomos priešvėjinės vatos tikrai nereikia. O tas vietas, kur EPS sueina su difuzine, aš galvoju papildomai suklijuoti, papildomai pereičiau ir visus difuzinės suklijavimo vietas. Man atrodo, kad to turėtų pakakti, kad nereikėtų dėti priešvėjinės vatos.

8. Kaip tik sako, kad difuzinė mėgsta, kad šiltinimo medžiaga prie jos būtų prisiglaudusi. Bet aš taip pat galvoju, kad po mano čerpėmis nelabai turėtų būti kondensato.

Cibuli, keistai reaguoji i paprasciausius pastebejimus.Stogo nesiltinau , todel remiausi perdengimo siltinimo ypatumais , kai galejau matyt vata ir is virsaus, ir is apacios.Ir pasikartosiu -dedant tik is apacios , sonuose , prie gegniu vata siek tiek deformuojasi.Cia tik del to , kad nereikalautum neimanomo is siltintoju.

Turiu tris galutinius variantus, kaip galiu apšiltinti stogą. Juos nupiešiau štai čia. Man kažkodėl atrodo, kad 1 arba 3 variantas yra geresnis nei antras, kuomet vata dedama sluoksniais, nes išeitų 13 mm perspaudimas.

Pirmo varianto trūkumai:
1) gali likti iki 7 mm oro tarpai tarp difuzinės ir vatos (bent jau kai kuriuose vietose);
2) šonuose, kur yra medinis tašas, galimas šioks toks vatos perspaudimas;
3) PIR plokštės tvirtinimas. Pirmą ją reikėtų pritvirtinti, o tada metalinį karkasą GKP. Tokiu būdu būtų papildomai pažeidžiamas PIR aliuminio sluoksnis.

Trečio varianto trūkumai:
1) reikėtų padaryti ventiliacines skyles tarp difuzinės ir MPP. Geriausia, kad ten iš viso nebūtų EPS, bet pašalinti jį per visą plotį gali būti misija neįmanoma, todėl beliktų išgręžti skyles. O gal nereikia vėdinimo tarpo tarp difuzinės ir MPP? Nors gamintojai visuose sumuštiniuose rodo, kad būtent taip turi būti daromas stogo sumuštinis su ekovata.
2) dvigubas PIR sluoksnis. Jis geras tuos, kad realiai gaučiau nerealią garų izoliaciją (du aliuminio sluoksniai ant pirmos PIR plokštės ir dar vienas ant antros plokštės). Visa esmė, kad nelieka metalinio karkaso, kuriame galėčiau išvedžioti laidus. Reikėtų PIR pradurti ir išgraužti griovelius laidams. Bent tiek gerai, kad tokių laidų būtų tik vienoje vietoje, jei gerai pamenu.
3) ekovata ir 9 cm PIR su GKP būtų apie 6000 - 8000 Lt brangiau nei vata.

Gal kažką praleidau? Kuris variantas geresnis ar turi mažiau trukumų?

7. Pats matėte savo stogo difuzinėje plyšius, atsiklijavusias vietas, o plėvelė dar nauja. Po kelių metų tokių vietų tik daugės. Sutinku, kad priešvėjinės vatos nereikia, reikia priešvėjinės plokštės. Priešvėjinė vata yra kiaura, nesustabdys oro judėjimo, tik kažkiek prislopins.
Pasikartosiu, kad vatas reikia kišti į "dėžes", t.y. plokštė (arba pir) iš apačios, plokštės iš šonų (dvitėjinės sijos gegnės) ir plokštė iš viršaus, norint kad jos gerai dirbtų ilguoju laikotarpiu ir bent kažkiek priartėtų prie savo deklaruojamos šiluminio laidumo vertės.
Stogo danga/difuzinė/vata/polietileno plėvelė/gipsas yra iki kraujo įaugęs stogo sumuštinis Lietuvos statytojams, bet jis geras tik tuo, kad yra pats pats pigiausias. Jeigu jau norite vatos, tai darykite žmoniškai, kaip pridera tokiai jautriai šiltinimo medžiagai.





Gal iš jūsų varpinės žiūrint taip ir atrodo, bet šviežiai projektuojantiems namus yra visai kita situacija.
Pornografija yra tai, kad statomi stogai visai negalvojant apie jų šiltinimą. Konstruktorius suprojektuoja tipinį stogo konstruktyvą nesigilindamas, kaip ir kuo bus šiltinama, kokia to specifika, stogdengiai paskubomis uždengia stogą kaip papuola, kad tik nesugriūtų (ne jūsų atvejis), ateina šiltintojas, nusispjauna į viską (skirtingas gegnių žingsnis) ir sukiša vatą bet kaip, kad tik iš apačios gražiai atrodytų ir užsakovas patenkintas atsiskaitymo momentu, nes ne jo rūpestis kaip ir kiek tarnaus vata, ar subadyta/atsiklijavusi difuzinė ir t.t.

Lygiai taip pat prapuciama priesvejine plevele ir panasus produktai. Taciau visu naudojama vedinamuose fasaduose, karkasiniuose, skydiniuose....
Iseina - visa tai yra blogis . Logikos yra.

Jei grubiai paskaiciavus, kad be vejo, deklaruojamas laidumas 0,032 tarkim, tai su veju, gali kristi neribotu dydziu mažyn
Ivilkus vata "neperpuciamus rubus" atitvaru siltumas fizizkai (realiai) žyyymiai pageretu .
"Dezes" - gerai, taciau pvz perdangos atveju, joms jau reikalingas dvipusis karkasas...


Priešvėjinė vata yra kiaura, nesustabdys oro judėjimo, tik kažkiek prislopins.
Pasikartosiu, kad vatas reikia kišti į "dėžes", t.y. plokštė (arba pir) iš apačios, plokštės iš šonų (dvitėjinės sijos gegnės) ir plokštė iš viršaus, norint kad jos gerai dirbtų ilguoju laikotarpiu ir bent kažkiek priartėtų prie savo deklaruojamos šiluminio laidumo vertės.

Sakykit,

Ar medžio plaušo plokštė pakankamas barjeras vėjui?

Beje kur ją reiktų montuoti, ar tarp dvitėjinių gegnių ar ant dvitėjinių gegnių?

Aš irgi lygiai taip pat galvoju, kad MPP būtų idealus atvejis mano stogui. Tik aišku galvojau apie ekovatą. Bet gerą mintį pakišote ir dėl MPP net ir tuo atveju, jei būtų vata. Reikės pagalvoti. Jei galėčiau, dabar net nesvarstyčiau: dėčiau ant gegnių MPP (25 mm storio), makaronai ir tada dar difuzinę. Bet dabar gi stogo neardysi, kad taip padaryti. Reikės dėti iš apačios. Beje, gerai tai, kad MPP galima įleisti į neoporą ir visiškai uždaryti vėjo patekimą į šiltinimo sluoksnį.

O kad mano stogas padarytas pigiausiu variantu, tai suprantu tik dabar. Bet jau vėlu. Jei galėčiau dėčiau tik MPP. Ir visiems patariu. Ypač jei kas rinksis dvitėjęs sijas. Vėliau nekils problemų su šiltinimo sprendimais.

O kaip jūs siūlote dėti MPP: su oro tarpu iki difuzinės ar be oro tarpo?
Papildyta:

Jei stogas dar nepadarytas - tik ant dvitėjų gegnių iš viršaus. Nekartokite mano klaidų. Dėkite ant gegių 25 mm storio. Vokiečiai deda ir dar storesnes: net ir 35 mm. Tada dėkite vadinamuosius makaronus ir tada dar difuzinę (kondensacinė - nežinau) plėvelę. Turėsite stogą, kurio dar ir anūkams užteks.

Pamečiau mintį - o kam tie 'makaronai' ant MPP po difuzine?

Labai daug šnekėta jau anksčiau.
Nereikėtų bijoti tų nuotraukų, kur nufotografuota supelijusi difuzinė ant MPP. Ten greičiausiai buvo vykdomi tinkavimo darbai nesudėjus garo izoliacijos šaltu metu. MPP permirko nuo kondensato ir užsiveisė pelėsis ten kur plėvelė glaudėsi prie MPP. Kaip ir sakiau anksčiau geriau, kad plėvelė nesiliestų prie MPP, tarpas gali būti ir nedidelis. Jeigu stogo storis su rezervu, tai geriau daryti tą tarpą 2-3cm ventiliuojamą, tada nekyla jokių klausimų. Jeigu daryti neventiliuojamą, tada reikia išsaugoti mpp ir vatą sausas iki kol bus įrengtas garo barjeras ir užtikrinti stogo sandarumą. Tokiu atveju dar per Marytės plauką pašiltėtų stogas ir užtektų dar mažesnio oro tarpo.
Papildyta:


Tai yra geriausias priešvėjinis sluoksnis. Būna dar ir mineralinio pagrindo priešvėjinių plokščių, kurios netik sandarios, difuziškai atviros bet ir duoda papildomą priešgaisrinę apsaugą.

Derinyje su plėvele palaiko mažiausią drėgmę vatoje, kuri gali patekti iš lauko lietaus lašų ar kondensato pavidalu.


Gegnės/plokštė/lotai 20x45/plėvelė/lotai 20x45/grebėstai/stogo danga.
Plėvelė gali būti ir antikondensacinė - mažiau pralaidi vandeniui, čia kvėpavimas jau neturi prasmės, nes abiejose plėvelės pusėse yra ventiliuojami tarpai.

Makaronai yra išilginiai grebėstai, jei aš teisingai supratau