Pasyvus namas - 30 tema

Taip, 15 mm daugiau nei gegnių tarpas/žingsnis. Visi gamintojai siūlo užleisti 10-20 mm. Man statybininkas ne vienas sakė, kad optimaliausia užleisti 15 mm.

Oj nepavydziu as tiems meistreliams. Kiek brigadu pereis...
Kai grusi pagrindini sluoksni, tie soninai 2-4 cm - susivynios. Vata neslysta (ka tik va grizau po rulonines vyniojimo).

Cia mano paskutinis komentaras sia tema...

O kokie mes išdidūs - nenori, nerašyk.

O šiaip manau, kad dvitėjos sijos yra gegnių ateitis. Su metais jos tikrai populiarės. Todėl mano ieškojimai, svarstymai ir pan. labai daug kam bus naudingi, nes parodys, kokių klaidų geriau nedaryti ir kaip jų galima išvengti.

O šiaip nepyk, bet nieko ir nepatarei. Tik vis šaipaisi: gaudau mm, skaičiu W. Esi toks eilinis lietuviškas niurzglys ir tiek. Aš ieškau, nors gal norimo rezultato ir nebus, o tu vis - viskas blogai, tau nieko neišeis, nesąmonė ir t.t. O dar skaitai pasyvaus namo temą. Nesuvoki tu dar šilto namo statybos subtilybių, nors tu ką.

Nu sorry - patariu as tau - pasijimk pakeli vatos, paciupinek ja, papjaustyk, ikisk tarp dvieju lentu, tada nereiks antra menesi tapati rasineti. Ir ekspertas gali ta pati padaryt...
Bet gaila 58 lt uz vata - geriau pilstyt teorija cia...
Na bet tamsta ne toks...
Ko man reikia, ta suvokiu, bet kad dust tam pasyviam - nenoriu...

Norint empiriškai patikrinti medžiagas, reikėtų būtent tas ir tikri, kurias aš noriu naudoti. Knauf Unift 032 Lietuvoje neparduodama, o ji nėra eilinė stiklo vata, kurios tankis apie 20 kg/m3. Šitos vatos tankis - 31 kg/m3. Tas taps ir su Paroc Extra Plus - aš dėčiau 20 cm storio, kuri gamina tik pagal invidualų užsakymą, o žaisti su 10 cm storiu nematau reikalo.

Per visą tą teorijos pilstymą aš pagaliau išgryninau mintį. Aš pats sau susidėliojau visų medžiagų privalumus ir trūkumus, visų darbų, sprendimų trūkumus ir privalumus. Kad ir kas čia berašytų, bet sprendimus turiu priimti aš, aš savo pinigais rizikuoju ir noriu rezultato iš karto, o ne kaip tamsta: pastatysiu pirmą namą, parduosiu, tada antrą, trečia ir gal jau ketvirtas išeis į tvorą ir į mėtą.

Kiekvienas renkamės savo kelią. Aš jau iš esmės žinau visų sistemų niuansus. Dabar reikia tik pasirinkti. Bet kaip visuomet: dabar laikas pamiršti viską ir leisti nugulti informacijai. Ir kai ateis pavasaris, tada ir pasirinksiu patraukliausią variantą.

Dedamas vata is apacios nereikia svaigti, kad liks 7 mm tarpelis, vata vietomis remsis i difuzine, kitur ne, cia ne is virsaus deti. sudetos vatos visos perlinksta per viduri daugiau negu tavo 13 mm virsstoris, jeigu desi vata dek anksciau numatytus keturis sluoksniu, nes sudedamas sonuose turesi didesnius silumos nuostolius, o ne trecia skaiciu po kablelio.

Čia kas svaigta?

Aš tik skaičiuoju realius skaičius: gegnės gylis - 407 mm, vatos storis - 2x200 mm, t.y. 400 mm. Matematinis veiksmas, kuris vadinasi atimk didesnį iš mažesnio rodo, kad turime +7. O pliusas matematikoje reiškia daugiau. Taigi turime 7 mm oro tarpą.

Teoriškai jo gali ir nebūti, nes difuzinė sudėta laisviau, todėl turėtų kelis mm išlinkti atgal. Man vatos atstovai sakė, kad vata dažniausiai būna pagamina keliais mm daugiau nei mažiau (aišku sunku tuo patikėti), bet jei tai tiesa, tai du sluoksniai turėtų duoti dar kelis mm ir galutiniame variante galima tikėtis, kad neturėtų likti 7 mm oro tarpą. Bent jau per patį vidurį. Artėnat link gegnių tikėtina, kad visgi liks kelių mm oro tarpeliai.

Man kitas dalykas įdomus. Kodėl gamintojai dvitėjes gegnes gamina tokio keisto aukščio: 407 mm? Iš pirmo žvilgsnio toks aukštis nėra tinkamas vatai. Į kokią apšiltinimo medžiagą jie tuomet orientuojasi? Ekovatą? Klausiau pardavėjų, bet atsakymo taip ir negavau.
Papildyta:

Ar tikrai visos vatos išlinksta? Gal čia tik sudėjimo kultūra, kai per daug vatos užleidžia. Galima ir daugiau pavyzdžių rasti, bet kai lietuviai į gegnes sukiša kaip Arkava pačią šūdiniausią vatą (jis sakė, kad deda stiklo vatą, kurios liamda apie 0,042, o tokia vata yra skuduras, o ne vata) ir dar užmeta daugiau, tai ir išlinksta.

O apie sudėjimą šonuose su didesniais šilumos nuostoliais nesupratau.

Siek tiek nuliudinsiu , Cibuli.Kad kokybiskai sudet vata , turi but priejimas is apacios , is virsaus ir dar is sono (pvz . gegniu perdanga). Jei det tik is apacios-bus ne keliu mm , o keliu cm tarpai i auksti palei gegniu sonus.Tik is apacios tu to nematysi. Deja , realybe tokia.Bent paroc pjaustyt gautusi(bent man pavyko).Su Isover susidurt neteko.Knaufine , kieta(tipo priesvejine) buvo nusipirkes zmogus , kuris man murijo trioba-rezultate -bl. , nx. , susipirko paroc, kur ta kiso nezinau..

1. Briedas. Tokių idealių sąlygų nebūna nei viename stoge. Be to ką vadiname kokybiškai? Jei 100 proc. be 1 mm tarpelio, tai tikrai taip nesudėsi. Bet kai dedi vatą, tai žinai, kad galima kelių mm tolerancija. Bet kelių cm tarpai tai jau tragedija. Kita vertus, jei aš dėčiau vatą, tai dėčiau etapais: pirmą sudėtų visą vatą, kuri pastorintų gegnių kraštus. Čia jau jokio broko negali būti. Beje, šią vatą galima prie OSB ir priklijuoti. Tuomet per visą stogą dėtų pirmą vatos sluoksnį. Priimi darbą, jei tinka dedi antrą sluoksnį. Idealiai nebūtų, bet būtų tikrai neblogai. O dar geriau - parodyk nuotraukas.

2. Tikriausiai Parocistas esi, kad sakai, jog viskas įmanoma tik su Paroc.

Kadangi diskusija apie vata uzvire.

Klausimas koki sniura naudoja vatai risti? Kazkoks special ar ?

Vatą savo stogui dėjau pats. Storis 35cm. Stogo vidaus plotas buvo apie 150m2. Naudojau Rockwool rockmin plus (su ja pradėjau) ir Paroc extra plus (su ja pabaigiau). Dar kažkiek, kažkur dėjau Isover kl37. Patogiausia buvo dirbt su Isover. Nepatogiausia su Rockwoll. Rockwoll buvo pati "skysčiausia" struktūra (labiausiai nepatiko, todėl perėjau prie Paroc). Cibuliui patarimas būtų pamiršt 20cm storio vatą ir naudoti 10cm ir kur reikia 5cm. Tikrai susidės kokybiškiau lyginant su 20cm. Paprasčiau "įsprausti" tarp gegnių, šiek tiek paspaudinėji ties pakrasčiais ir galai (kurie remiasi į gegnes) išsilygina, nelieka jokių paslėptų užsirietimų perimetru. Visos mano naudotos vatos pjaustėsi puikiai (su vatos peiliu, kuris kapeikas kainuoja. Sunaudojau juos kelis, nes atšimpa). 1,5cm galima "atreikti" laisvai ir net tiesiu 90 kampu (jeigu rankos nekreivos. Mano net labai tiesios. Kalba eina apie 5-10cm storio vatas). Pjausčiau įvairias figūrines formas, nes stoge tikrai daugiau "nesamoniu", kaip pas Cibulį buvo (p.s. įvykdžiau namo rekonstrukciją). Beveik visi tie "atchodai" (siauros juostelės ir t.t. susinaudojo). Pvz reikia, 60cm pločio, tai paimi tarkim "atchodus" 20+30+12. Įdėjus tarp gegnių jokių ten tarpelių nelieka (nei tarp vata-vata, nei tarp vata-gegnė). Dėjau (pagal storį) 10+10+10+5 su persidengimais. Jei tarp gegnių 60, Rockwoll'is laikosi sunkiai (išsigaubia ir kartais iškrenta), Paroc'as ir Izoveris geriau. Jei dirbi vienas- nepatogu, dviese viskas OK. Paskutinį (kai kur ir tarpinius) sluoksnį "prišaudžiau" kabėmis. Naudojau 8mm kabes ir 1,5mm kaproninį šniūrą. Šniūras buvo suvyniotas į nedideles špūles (atrodo po 100m) su kuriomis dirbti labai patogu. Prišaudai zigzagu vatos lapą ir pakabini ant šniūro tą špūlę (ant briaunos yra įpjova). Cibuli, nekaičiuok ten tų storio mm taip tiksliai. Mano visos pirktos vatos, pirmi ir paskutiniai pakuotės lapai buvo susiploję, t.y. jei pakuotėje pvz. 10 lapų po 10cm storio, tai pirmas ir paskutinis buvo tarkim 8cm, antras ir priešpaskutinis 9cm, likę 6 po 10cm. Pakuotės tai išvakumuotos, kad mažiau tūrio užimtų... Dar dėl tavo vatos sumuštinio, daryčiau sekančiai. Prie difuzinės dėčiau (glausčiau) priešvėjinę vatą. Ji man atrodo būna 3cm storio. Ji tokia kietesnė ir tikrai laikysis tarp gegnių. Montuotojas su tiesiom rankom nesuplėšys difuzinės (ne taip jau lengvai ji plyšta). Toliau sluoksniuočiau "paprastą" vatą. Į tą gegnės 8mm "virš" priešvėjinės iškilusią briaunelę nekreipčiau dėmesio. Priešvėjinė vata būtina. Nesvarbu, kad "meistrus" laužei ties mūrlotais neoporą prileisti prie difuzinės idealiai. Patikėk plyšių ten liko, todėl be priešvėjinės vatos, kelias vėjui pro tuos galus į "paprastą" vatą bus atviras. Jei dėtum ne PIR plokštę, o plėvelę, matytum, kaip vėjuotą dieną ji kilnojasi.
Ir... vata tikrai šiek tiek išlinksta. Iš apačios žiūrint gaunasi toks pilvas (jau po "prišaudymo" šniūru). Dėk tu kaip nori super duper mikro tiksliai- mažas pilvas bus. Jisai atsiranda maždaug nuo 45cm aststumo tarp gegnių. Tačiau, kai dėsis Pir plokšte jinai ta pilva panaikins. Sumuštinio apačioje, o ar panaikins oro tarpą per 407mm tarp vatos ir difucinės? Turbūt ne. Bet tai ir nėra blogai, kadangi darant idealiai tarp difuzinės ir priešvėjinės turi likti 1-2cm tarpelis. Ta difuzinė vandens nepraleidžia, tačiau vietomis permirksta ir tipo drėkina vatą. Dariau eksperimentą, taip ir yra. Tik realiai po stogo danga niekada nebus drėgmės, tai ir tas tarpas skaitau nėra būtunas.

[quote=cibulis,2015 01 19, 21:20]



Man kitas dalykas įdomus. Kodėl gamintojai dvitėjes gegnes gamina tokio keisto aukščio: 407 mm? Iš pirmo žvilgsnio toks aukštis nėra tinkamas vatai. Į kokią apšiltinimo medžiagą jie tuomet orientuojasi? Ekovatą? Klausiau pardavėjų, bet atsakymo taip ir negavau.
Papildyta:


Todel, kad OSB plotis 1.25. Ir vatos storesnes buna, o keleta darbininku, kad sudetu vata neatsiuncia Kaip nebuna idealiu projektu ir stogu?, juk cia kas kas sake, kad pas mane jokiu statybos metu pakeitimu nebus, viskas pagal projekta, o juk daugelis sake, pradesi statyti bus tu niuansu ir pakeitimu, tas pats ir cia su vata, zmones, kurie dirba su jomis statybose, dejo ir sako tiesa, kad islinksta ir t.t., bet ne viskas kategoriskai atsakoma NESAMONE