Pasyvus namas - 30 tema

1. O kaip paties įspūdžiai? Kiek suprantu, tai rekūpą jau naudoji? Kokie būtų atsiliepimai, maišosi kvapai, nesimaišo?

2. Entalpinio ir rotorinio NVK panašus tik popieriuje, t.y. toje nuorodoje, kurią rodžiau. Logiškai mąstant tas su entalpiniu turėtų būti naudingesnis už paprastą, be entalpinio, nes atitolina užšalimą.

3. Jei aš noriu NVK didesnio nei 92 proc., tai reikia tik plokštelinio. Bet jis užšalinėje. Entalpinis irgi mažina NVK. Vadinasi lieka tik vienas dalykas: plokštelinis su glikoliniu ŽŠ. Tik įdomu ar prie to glikolinio ŽŠ dar reikia ir entalpinio rekūpo, kaip minėjo Korida, ar pakaktų ir paprasto rekūpo?
Papildyta:

Kokia papildomos sistemos kaina?
Papildyta:

O kokia gali būti kaina? Gal pigiau nei daryti glikolinį ŽŠ? Įdomu šitas vandeninis pašildytuvas veiktų užtikrinčiau nei glikolinis ŽŠ? Beje, jei rotacinį pakeisti į plokštelinį ir pridėti tą patį vandens pašildytuvą?

Sakai ar vertos investicijos naudos? O kokia būtų nauda?

Gal kas žinote, kad daro tokias sistemas? O gal kas nors jau yra įsirengęs?
Papildyta:

Pritariu, tokia faktinė informacija būtų neįkanuojama. Aš tik visgi nesu 100 proc. už tą hibridą. Man labiausiai imponuoja plokšteliniai priešpreišinių srautų. Tik kaip išspręsti jų užšalimą mano atveju. Paprasto ŽŠ negaliu daryti, nors turiu dvi angas grindyse, kurių vienos skersmuo 110 mm. Jei pro tokį galima prakišti oro padavimo angas, tai tada būtų nieko, bet įtariu, kad per plonos angos.

Lieka du dalykai: entalpinis šilumokaitis. Bet jis pagal PN institutą turi mažesnį naudingumą nei plokštelinis be entalpinio šilumokaičio, todėl jei tai tiesa, daug labiau pasimoka rotacinis.

Vadinasi, realus sprendimas yra toks: daryti atskirą glikolinį gręžinį ŽŠ. Į tą patį, kur bus geoterman, nenorėčiau kišti. Taigi pasidarau gręžinį. Jo kaina, jei gylis apie 40 m - 4000 Lt, o jei 50 m - apie 4500 Lt. Įdomu, kiek dar kainuotų visos katilinės medžiagos. Galbūt panaši kaina, kaip darant firmose gruntinį ŽŠ.

Ar teisingai mąstau? Kokie galimi variantai mano atveju, jei noriu plokštelinio rekupo?

Todėl kad rekuperatorius, jei kalbėti tiktai apie jį, be pričendolų, tokių kaip elektrinis tenas, nešildo išviso.

Labai dažnai susiduriu, su labai klaidinga nuomonę, kai žmonės įsivaizduoja, kad rekuperatorius šildymo prietaisas. Ne, rekuperatorius tik saugo išmetamo oro šilumą, jis tik mažina ventiliacijos metu patiriamus nuostolius.

Rekuperatorius nuo šildymo prietaisų skiriasi, tuom, kad šilumą atgauna ženkliai pigiau, nei šildymui skirti prietaisai. Jei lyginti su ŠS, tai internete aptiktas rekuperatoriaus COP būtų ~12. Taigi, jei jis sugebėtų šildyti tokiu COP, tai visi tik su juo ir šildytų namus, deja, bet jis tegali tiktai išsaugoti prarandamą šilumą per ventiliacija, tad jo galingumas yra labai ribotas, tik tiek, kiek šiluminės galios yra išmetamame laukan ore.

Taigi, ar apsimoka rekuperatorius ar ne? Na šeip tai išsaugoti prarandamą šilumą su COP ~12, manau labai geri skaičiai. Jei nebus rekuperatoriaus, su ŠS teks tą su vėdinimu prarastą energiją padengti jau ŠS turimais tiktai ~COP 4, o tai yra net tris kartus brangiau.

Iš kitos pusės, kai rekuperatorius šiai dienai kainuoja apie 6000 Lt, tokia investicija verčia susimastyti dėl apsimokėjimo. Vis tik su vėdinimu netenkamas šilumos kiekis nėra toks didelis, kad užsimerkus galima tvirtinti, kad rekuperatorius atsipirks jau po dviejų metų ekspluatacijos. Grubiai skaičiuojant, jei namas pakankamai gerai apšiltintas ir siekia šios dienos B energinio lygio reikalavimus, su vėdinimu bus netenkama pusė šilumos. Tai irgi tokie susimąstyti verčiantys skaičiai.

Dėl COP 12 tai kartoju, šį skaičių radau internete, skaičiavau ne pats, be to jis tikrai turi kisti, priklausomai nuo konkretaus rekuperatoriaus sunaudojamos elektros galios ventiliatorių sukimui, jo NVK ir prapučiamo oro kiekio. Man rodos kad tame užsienietiškų rekuperatorių saite kuriame mačiau tuos COP, aukščiausia reikšmė buvo apie 16, o COP 12 dažniausiai pasitaikantis skaičius.

Vis tik ~6000 Lt už rekuperatorių yra tikrai stipriai per daug. Mano nuomone jo vertė turėtų būti 2000-3000 Lt ribose.

Štai čia yra daug statybinio broko. Vietomis net žiauru žiūrėti.

Man šią nuorodą atsiuntė Thermofloc. Jie teigia, kad įrengiant MPP jos jokiu būdu negalima glausti prie difuzinės. Nurodytoje nuorodoje yra 94 nuotrauka, kurioje matyti papelėjusi plokštė. Lyg ta plokštė ir MPP. Neaišku, kokia viršuje plėvelė.

Čia sumuštinis su 10 mm oro tarpu tarp difuzinės ir MPP. Oras - vidinis, jokio kondensato nerodo. Išėmus oro tarpą rezultatas tas pats - jokio kondensato.

Tik šiuo atveju U-Wertas rodo drėgmės skeverbimasį iš vidaus, o čia greičiausiai kalba apie išorės poveikį: kondensatas, rasos taškas ar pan. Ką su šituo mazgu daryti?
Papildyta:
Vakar Medeinos namas neveikė, šiandieną jau veikia. Labai jau geras jų COP, nors pagal PN institutą šitas Paulas su entalpiniu turėtų turėti prastesnę COP. Kažkas akivaizdžiai meluoja.

Na ką, galima tik pasidžiaugti, kai yra žmonių ne tik mokančių skaičiuoti bet ir realiai tai darančių. Tik paskaičiavus galima pamatyti tikrą vaizdą. Prisikabinti galima tiktai prie pasirinktų dydžių pav. /2 nors čia pritariu, pakankamai realiai atrodantis dydis, o vat dėl Pohodos apsisukimo tik 6 kartus per valandą tai jau galima rimčiau prisikabinti.

Youtube filmuke, kai mačiau to rekuperatoriaus bandymus prie ekstremalių temperatūrų (kiek pamenu žemesnių nei -30C) tai tas apsikeitimas tiesiog spragsėjo, tikrai keitėsi dažniau, nei kartą per minutę, na nebent tokį vaizdą susidariau. Tad pakoregavus šį skaičiuką rezultatas jau gaunasi šiek tiek kitoks. Bet ir vėl, tai priklauso tik nuo lauko temperatūros. Rotoriniams tokios temperatūros irgi jau ribinės.
Papildyta:


Tikrai tai ne pagrindinė priežastis . Jei svarbiausia kad būtų tiekiamas šiltas oras, tai jį galima pašildyti ir su pagrindiniu šilumos šaltiniu .

Apie recupo nauda as neabejoju,tik klausimas man iskilo del pasildymo elektriniu tenu.. Norisi to isvengti,bet jei oras kokiais septyniais laipsniais zemesnis tai bijau kad bus kaip verteris sake,bus jauciamas diskomfortas... Bet sildant ieinanti ora iki kambario temperaturos,beveik nebera darbo sildymo sistemai.. Ir gaunasi kad namas sildomas elektra? Tokia butu isvada..

Oi, nepamiršk, kad oras iš rekupo būtų šildomas iki komfortinės temperatūros (kad nesijaustų šalto oro srauto per kambarį) ir taip kompensuojama tik ventiliaciniai namo šilumos nuostoliai.

Visa, kas liko - pertvarų, langų, infiltraciniai ir tt. šilumos nuostoliai jau pagrindinės šildymos sistemos rūpestis...

Pagal Bango pateiktus skaičius išeina, kad Air Pohoda oro srautus maišo beveik 10 kartų mažiau nei rotacinis. Man dar įdomus kitas dalykas. Rotorinių atstovai sako, kad jų aparatai pamaišo iki 2-3 proc. (nors kiti sako, kad vos 1,5 proc.) oro. Ar pagal Bango pateiktus skaičius išeitų gamintojų pateikiamos deklaracijos? Jei taip, tai tada tiksliai suskaičiavo.

Suskaičiuoju 15 srauto apkeitimų per valandą prie -26C
http://www.part.lt/i...6c4b13e0366.JPG
https://www.youtube....h?v=QdCubz5hIW4

Vožtuvai apkeičia srautus per 2 sekundes:
https://www.youtube....h?v=d7MdOE0nDkY

Tokiu atveju galimas šiek tiek didesnis srautų pamaišymas - maždaug iki 1m3/val., bet jeigu perjungimo momentu ventiliatoriai primažina apsukas, tai bus gerokai mažiau nei 1m3/val.

Tuo pačiu metu prie šių temperatūrų išgaunamas 90% šilumos atgavimas.
Prie -26C lauke į kambarius paduoda +17C, kai patalpose +22C.
Rotorinis tiek neišspaustų.




Taip ir išeina, 6m3/val nuo 300 m3/val ir yra 2%


Tai pohoda ir yra plokštelinis priešpriešinių srautų, tik patobulintas su srautų apkeitimo mechanizmu, kuris neleidžia užšalti.






Atskiras gręžinys atrodo per brangus malonumas. Lieka jungimas nuo to pačio gręžinio, kurio galios ŠS vistiek neišnaudos pas jus.
Prieš ŠS pastačius dideli kaloriferį glikolis/oras galima žiūrėti iki kiek jis pašildys ventiliacijos orą pasijungus tik ventiliatorių kaip pas Koridą pradžioje ir pučiant pastovius 150m3/val.
Jeigu prie -20C lauke bus gautas -8...-5C oras, tai tiks tik entalpinis šilumokaitis. Jeigu bus gautas apie 0C oras tai tiktų ir paprastas šilumokaitis.
Tą kaloriferį tikriausiai galima būtų grąžinti pardavėjui jeigu jis atrodytų kaip naujas ir nepasiteisintų.

Kiek atsimenu rekuperatorius PAUL vistiek perkamas su standartiniu plokšteliniu šilumokaičiu ir tik vėliau galima atskirai nupirkti entalpinį šilumokaitį ir pasikeisti, tai kaip ir ne problema būtų bandyti pakankinti paprastą šilumokaitį švelnaus minuso sąlygomis, gal nereiks nei entalpinio.
Tik tuo atveju reiks papildomo oro drėkinimo, nes paprastas šilumokaitis per daug sausina orą, bet vasarą tas įrengtas kaloriferis nemokamai atvėsintų ir nusausintų orą nemokamai.

Dar pasisvečiuokite pas kaimyną per šalčius su termometru ir santykinės oro drėgmės matuokliu ir pažiūrėkit kaip veikia pohoda.
Kiek jis kainavo?

Nereikėtų pamiršti, kad skirtumas tarp 80% ir 90% yra 2 kartai. Tai reiškia, kad 25-30% namo šilumos nuostolių patiriamų dėl vėdinimo santykinai lengvai galima sumažinti dvigubai ir sumažinti bendrus namo šilumos nuostolius per 15%. Pasistengti verta.

MPP galima atitraukti nuo difuzinės per tą dvitėjinės sijos medienos storį (~40mm) ir montuoti paprastai, bet tada tas tarpas turėtų būti vėdinamas, o MPP impregnuota. Taip išsispręstų ir montavimo, ir drėgmės problema, bet padidėtų plokštės kaina ir 40mm storio būtų prarasta. Imant Universal plokštę reikėtų pasirinkti bitumu impregnuotą variantą, kas šiek tiek pabrangintų įrengimą.

priminsiu kad noriu apsiskaiciuot plius minus silumos poreiki
ka jau rasiau

Turiu klausimeli pradejau gyventi name dar ne visos skyles uzkamsytos. kurenu zidini su vandens konturu kurio sumine galia (pagal gamintoja) 8 KW (tikrai nedidele kapsule su beveik 40 L vandnes viduje) zidinys per diena dega iki 4 val (prie -10 diena ir -15 nakti, paskutines trys dienos). Temperatura namie tarp kurenimu krenta apie viena laipsni. Vakare baigus kurent rekupo istraukiamas oras rodo 21 o kitos dienos ryte, per pietus apie 20. rekupas veikia 70 m3 debitu.

Kurenant zidini i grindis paduodamas 28 laipsniu vanduo ryte susivienodina su gryztamu iki 23-24 laipsniu. Tarp zidinio ir grindu konturo stovi 120 litru dvigubas boileris (toki turejau nenaudojama tai ir idejau).

Ar is zidinio galingumo ir kurenimo laiko galima sprest apie namo siluminius poreikius? bent apytiksliai priimant kad zidinio naudingumas deklaruojamas apie 85 proc

malku sukurenu per diena (kai paros vidurkis -10 ) max 30 kg. Kai vidurkis apie nuli iki 15 kg.


Kaip suprantu malku kilogramas lygus apie 4500 kcal arba apie 5,2 kwh tai mano namas per salcius paima kazkur 150 kwh silumos kas butu apie 6,25 kwh (valandai)

ar plius minus atitinka skaiciavimai mano logika ar reikia kazkaip kitaip skaiciuot

Tai panašiai ir bus sprendžiant pagal malkų kiekį, sakyčiau apie 5kW prie -10C jeigu malkos buvo sausos, bet gali būti ir 4kW jeigu drėgnesnės.
Maždaug tokio galingumo ir ŠS galima būtų rinktis kai yra ką pakūrenti.
Norint tiksliau pasakyti reikia jungti el. radiatorius su atskira el. apskaita ir žiūrėti kiek prisuka.

sita padarysiu jau uz dvieju savaiciu. savaitei leksiu slidinet sildymo sistemoj yra tenas ji jungsiu ant grrindinio sildymo. Isjungsiu rekuperaatoriu ir kitus elektros prietaisus ir ziuresiu kiek prisuks. Tik nezinau ar namuos palaikyt apie 20 C (tyrimo tikslais) ar palikt zemesne (kokia 15) taupymo tikslais. Namie neturiu jokios automatikos. kolkas viskas reguliuojasi per i grindis paduodama temperatura pasukant rankiniu budu. Isvaziuojant manau pastatysiu ant kokiu 22C (dar atsizvelgsiu i prognozuojamus orus) paduodama ir paliksiu. Ziuresiu kiek prisuks.

gal gali pasidalinti - kokia schema naudojai pajungt zidini prie grindinio?
sistema uzdara? koks issiplėtimo bakelis? pamaisymas (temperaturos pazeminimui) yra?