Na ka, kol dar nauji ispudziai neuzgoze senuju rasau apie paskutini musu Sicilijos taska -
Sirakuzus Labiausiai, aisku, patiko Ortidzijoje. Cia galima klaidzioti ir klaidzioti siaurom gatvelem, iseiti prie juros arba i aikste ir vel nerti i gatveliu labirinta. Man labai grazi katedros aikste
Na ir keletas praktiniu patarimu, gal pravers.
Viena vakara vakarieniavom viesbucio rekomenduotame restoranelyje, isikurusiame tiesiog gatveleje.
Vadinasi Osteria da mariano, tipiska sicilietiska namine virtuve.



Buvo skanu. Nors personalas nera labai malonus, bet aptarnavo be priekaistu, savininkas irgi visa vakara buvo ir stebejo situacija, bendravo su sveciais, reguliavo padavejus ir kt. Cia po vakarienes gavom visa buteli migdolu vyno, kitur dazniausiai atnesdavo tik po taure (irgi nemokamai).
Ir dabar svarbiausia. Cia, Sirakuzuose, Ortidzijoje, radome nerealiausia vieta pavalgyti ar nusipirkti maisto.
REKOMENDUOJU visom keturiom!
Nezinodamas, o ir pvz kazkur Vilniuje, be rekomendaciju, i tokia vieta turbut nelabai ir eitum. Mes ja uztikom visai netiketai. Jau zinojom, kad per pietus pavalgyti kur nori nelabai iseina, nes daugelis arba dar nedirba arba uzsidaro siestai iki vakaro, tai bevaiksciodami po Ortidzija nusiziurejom, kad prie turgaus yra uzeigele, kur vietiniai per pietu pertrauka stovi eileje! o tai jau kazka reiskia. Pasirodo tai ukininko seimos krautuvele-kavinuke. O visi stovi eileje prie sumustiniu. Bet kokie tie sumustiniai - nerealus
Vaizdelis aisku gal nesuzaves, nes aplinka turgaus, viskas paprasta ir (po turgaus) neitin svaru aplink. Bet uztat bendravimas ir produktai viska atperka 100 kartu
Bet apie viska nuo pradziu:
Pasirodo cia pats savininkas gamina nerealius sumustinius. Vyksta gamybos procesas


Eilej stoveti nenorejom, tai dar pasivaiksciojom, bet kai grizom veliau vos nepavelavom... Pasirodo jie dirba mazdaug iki pietu, kol baigiasi pietu metas. bet baigiasi ir dalis produktu, pvz zalumynai

Pacio savininko jau irgi nebebuvo, bet jo zentas su dukra labai maloniai sutiko mums dar pagaminti sumustiniu is to kas liko. Ingridientus galima buvo pasirinkti patiems. Pvz is ivairiu suriu: mocarelos sviezios, mocarelos parukytos, pekorino su iv. priedais (pipirais, pistacijom ir t.t.) taip pat desru, prosciuto crudo, alyvuogiu, sauleje dziovintu pomidoru ir t.t. ir t.t ir dar visko dave paragauti visiems ir ne po persvieciama gabaliuka kaip pas mus, o po didziausia gabala. Tai as jau kol visko paragavau buvau soti

produktai nerealiai sviezi ir nuostabaus skonio

Pasaka! O dar sumustinis tokio dydzio kaip puse prancuzisko batono... plius pasiemem po taure balto vyno. Valgyti stalai va tokie

bet kaip buvo nerealiai skanu prisiminsiu turbtu visa gyvenima. nereikai jokiu brangiu restoranu
Ir dar kas labai svarbu. Atrodo lauko kavine, sumustini ivynioja i popieriu, kad butu patogu issinesti, bet pvz vynas pilstomas ne i vienkartines, o i grazias stiklines taures. Malonumas dar didesnis!
Dar pirkau nemaza gabaliuka Pekorino surio su savim issinesti. Cia pat supakavo i vakuuma - servisas auksciausio lygio. Jeigu ne ribotas bagazas, tai buciau turbut kilogramais visko prisipirkus

Tai va uz ta surio nemaza gabaliuka, milziniska sumustini (as jo viso taip ir nesuvalgiau viena) ir taure balto vyno (ne pilstomo, bet is butelio) sumokejau 5! nerealu!
Cia mums daro sumustinius

o cia pavadinimas ir adresas sios nerealios vietos

Paskui grizus pasiskaiciau tripadvaiseryje, kad ne musu vienu cia tokia nuomone. Pasirodo sia vieta giria visi! Perskaiciau keliasdesimt atsiliepimu ir neradau nei vieno blogo!
Vienu zodziu jeigu tik busit Sirakuzuose, Ortidzijoje, butinai uzsukit