Plokščias sutapdintas stogas

Aš vis tiek nesuprantu vieno dalyko - o kokiais tikslais ant stogo lieti betono/stiažkės monolitinę plokštę? Suprasčiau, jei stogas planuojamas kažkiek rimčiau eksploatuojamu, kažkokią ant jo įrangą dėt, gal ir patogumo dėlei tinka, bet šiaip kam? Suprantu Minto atvejį, kai ant nelygaus PUR sluoksnio betonas išlietas kaip išlyginamasis sluoksnis. Bet kodėl įprastiniu atveju netinka tiesiog ant EPS priklijuot ar prismeigiuoti 2-3 cm kietos vatos sluoksnį ir ant jos dėti prilydomą dangą?

Dėl garo išlyginimo/nuleidimo. Žiurinėjau Icopal'o ir Midos produktus, tiek vieni, tiek kiti turi specialios 'ventiliuojamos' prilydomos dangos produktus - bitumas apatinėje pusėje ne ištisinis, o su raštu, suformuojančiu susisiekiančius kanalus, per kuriuos tas garas gali pasišalinti į dangos šonus. Nesvarstytinas variantas?

Dar konstruktorius užsiminė apie galimybę viršutiniame EPS sluoksnyje išfrezuot išilginius griovelius (ar gamykloje užsisakyt išfrezuotus), per kuriuos slėgis iš išsilygintų. Bet čia turbūt variantas būtų dedant ant EPS ištisinę EPDM tipo membraną, prilydomai dangai vis tiek virš EPS reikėtų kažkokio apsauginio vatos/betono sluoksnio, kad bitumas EPS negadintų.

Dėl betono plokštės skilinėjimo. Icopal'o dangos montavimo instrukcijoje rekomenduojama, jei danga klijuojama ant lietos betono plokštės, toje plokštėje rekomenduojama įrengti 'deformacines' siūles 6x6m kvadratais. Kaip suprantu, tam, kad plokštė skiltų kontroliuojamai. Na ir kadangi tokia instrukcija ateina iš dangos gamintojo, darau prielaidą, kad tokie betono plokštės skilinėjimai kompensuojami dangos tamprumo ir jos ištisumas nepažeidžiamas... Gal, Mintai, netaisyk jau tos poliuretaninės dangos defektų, o tiesiog prilydomą užsidėk ir turėtų būt ramu geram dešimtmečiui ar dar ilgiau?

Jei vata virsuje, tai bus minkstas pavirsius, nera poreikio deti betono. Ant putplascio tiesiai bitumines dangos neprilydysi nes putpasti islydysi, todel visuomet virs putplascio dedamas plonas vatos sluoksnis. Bet toks sluoksnis juda, ant jo esantis hidroizoliacijos sluoksnis lengviausiai pazeidziamas, ant tokio stogo nelabai galesi ka uzkelti, pritvirtinti, o jei pazeisi hidroizoliacija - garantuotos standartines ploksciu stogu problemos.

Jei nori ant stogo vaiksciodamas jausti kieta pavirsiu, tada butina, kad betonas butu paskutinis sluoksnis pries bituma. Mano supratimu, tokia konstrukcija paatikimesne. Yra galimybe stoga eksploatuoti.
Papildyta:


Neatmetamas variantas, bet brangesnis. Mastikas todel ir rinkausi, kadangi jos pigesnes. Jei nebutu betonas suskiles, laikytu tas mariselis dar 100 metu ir vargo nebuciau mates. Uzlipsiu, kada ant stogo ivertinsiu situacija ir tada galvosiu.

Bitumas + vata + eps - standartinis sumuštinis. Kažkokių rimtų blogybių jis neturi, tik tiek kad bitumas bus neatsparus mechaniniams pažeidimams žemoje temperatūroje. Vaikščioti ant jo galima tik išskirtiniais atvejais. Pažeidus vanduo iškart prasiskverbs iki lubų (gal čia ir pliusas), o vien pažeidimo užtaisymas ant permirkusios vatos būtų nei šis, nei tas. Bituminė danga turi vieną trumpiausių tarnavimo laiką. Iš kitos pusės ši danga labiausiai paplitusi.


Prilydomos bituminės dangos be garo išlyginamojo sluoksnio dėti labai nerekomenduojama.


Ji praleidžia garus prasiskverbusius per garo barjerą. Jeigu vandes pribėga į betoną, tai jau visai kitas garų slėgis susidaro ir sukibimas neišlaikė. Panašiai atsisluoksniuoja net ir epoksidinės dangos nuo betoninių parkingų, kai betonas sušlampa. Aiškinama, kad sušlapus betonui į paviršių pradeda migruoti šarmingos cemento dalelės ir ten susidaro didelis šarmingumas siekiantis PH13...PH14. Jo ir neatlaiko prastesnės epoksidinės dangos. Tik labai specifinės epoksidinės dangos gerai laiko ir ant šlapio betono. Manau čia buvo ta pati problema tik su poliuretanu, jeigu po pūslėmis matėsi pabalusių betono vietų. Jeigu gamintojas negarantuoja, kad danga patikimai tarnauja ant šlapio betono, tai danga nekalta. Problema - vandens prasiskverbimas.
O koks ten produktas buvo? 250-tas? Ar betonas buvo gruntuotas?


Kokia konkrečiai cementinė tinka plokščiam stogui? Jos praranda elastingumą žemose temperatūrose ir neaišku kaip su UV.
Jos elastingumas prie -20C būtų buvęs daug mežesnis nei poliuretaninės ir būtų atsitikus ta pati bėda. Bent tokia mano nuomonė.
Bitumas gal būtų ir atlaikęs, nes jis būtų dar šviežiai uždengtas, elastingas ir stipriai armuotas, tik jam būtų reikėję dar ir vatos.
Šiaip plokščiam stogui eina prilydoma bituminė, ruloninė pvc, ruloninė TPO, ruloninė EPDM ir purškiama poliurea. Poliuretaninė ir polimercementinė danga yra daugiau hidroizoliacijos sluoksniai po plytelėmis ir tik išskirtiniais atvejais naudojami kaip galutinė stogo danga plokščiam stogui.
Aš dabar ant viršaus dėčiau vatos ir vyniočiau kažkurią membraną, nes pagrindas nestabilus.

Tiesą sakant ir aš nelabai žinau dėl ko būtina stiažkė ant stogo. Bet keletas pažįstamų betonavo, mintas irgi, tai gal sakau reikia taip... Eksploatuojamą daryti šiuo metu tai neplanuoju, bet žiūrint toliau į ateitį - o kodėl gi pvz kokio kabančio sodo ten nepasidaryt. Ekologinių idėjų puoselėtojai nuolat stumia tokius projektus.
Jei be stiažkės, kas fiksuotų vatą, dangą? 70cm ilgio smeigių išvis ar būna? Perimetru 3 kraštinės iš 4 bus su parapetu iš betoninių blokelių, inkaruotų su sienomis. To pakaks?
Ventiliuojamos prilydomos dangos nesvarstau. Neatrodo rimtai. Ir tarnavimo laiką trumpesnį deklaruoja...
Baltijos polistirenas siūlo frezuotų plokščių, bet jos tai taip, ne bituminei dangai.
Jei betoninė stiažkė ant sąlyginai minkštos vatos, suarmuota, gabaritai maždaug 8x10, tai gal neskils, o vaikščios visu plotu? 8x10 nėra daug daugiau nei 6x6, tos pačios eilės skaičiai. O kuo dangai kontroliuojamas skilimas yra geriau nei nekontroliuojamas? Danga virš deformacinių siūlių būtų kaip nors papildomai sustiprinta / kitaip priklijuota / kitokia?

Konkrečiai mano atveju stogas 7.5m aukštyje - ten jokio sodo nepadarysi. Vienintelis 'eksploatacijos' variantas yra sumesti saulės baterijas (čia jei ekonomiškai atsipirks tas 'sandėliavimas' LESTO tinkluose). Bet jos puikiai gali būti padėtos ir ne ant betono dangos (yra sprendimų su paminkštinimais dėti ant ne kieto pagrindo). Tai va ir svarstau, kad tas betonas ant stogo kaip ir nelabai būtinas.

Dėl vatos, EPS fiksacijos irgi nelabai matau problemos. Ant sienų vertikaliai klijuojamą EPS ant sienų iki 8 m smeigiuoti neprivaloma, čia su 3 laipsnių nuolydžiu priklijuotas nepagulės? Priedo bene visos membraninės dangos (EPDM ir kitos, kur BangaS viršuj surašė) turi vieną iš montavimo variantų kaip balastinį - tiesiog ant viršaus užberiama skaldos/balasto ir viskas. EPS priedo galima prismeigiuot vietomis prie stogo su 'paskandinamomis' STO ecotwist (jei tiksliai prisimenu pavadinimą) smeigėmis, o vatą priklijuoti prie EPS.

Apskritai pasakius savo atveju po visos šitos diskusijos linkstu link sumuštinio maždaug tokio:

1. Su 3 laipsnių nuolydžiu sudėtos kiaurymėtos plokštės
2. Garo izoliacija - kažkokios įprastos bituminės prilydomos dangos 'apatinis' sluoksnis arba, jei jau suvisai pasišventus vardan tikslo, prilydyti POLYVAP Radonshield specializuotą garo barjerą.
3. 30-35 cm EPS80 šilumos izoliacija, klijuojama, vienu ar dviem sluoksniais, priklauso kaip gamykla galės patiekti
4. 10 cm viršutinis EPS100 sluoksnis, pagal galimybes su pafrezuotais garo išlyginimo grioveliais viršutiniame paviršiuje. Jei tokio gauti nepavyks - tada +2 cm PAROC ROB80 vatos viršuje. Garą nuleidinėt po parapetų apskardinimu. Vatos pliusas dar būtų EPS izoliavimas nuo ekstremalaus karščio vasarą, žodžiu, dar svarstoma ši vieta.
5. Ištisinė EPDM membrana, kaip viršutinė danga, priklijuojama prie EPS ar vatos.

Dar neatmetu galimybės vietoj EPDM dėti įprastą prilydomą dangą. Tik kad kiek žiūrėjau, jei ta prilydoma danga skirta eksploatavimui, tai dviejų sluoksnių kaina jau nelabai ir skirsis nuo EPDM kainos... Prilydoma danga vilioja tuo, kad galima viršutinį sluoksnį turėti šviesų, mažesnis galvos skausmas dėl EPS perkaitimo.

O dėl plokštės skilinėjimo negaliu nieko pasakyti. Visos žinios realiai iš čia. Kai betonuojamos grindys, 'standartiškai' stiažkė dalinama tais pačiais 6x6 kvadratais (ar kaip supratau, ilgiausia dalis negali būti didesnė nei 6 m, bet gal ir klystu), matyt iš praktikos tokie limitai. Iš kitos pusės, kai betonuoji plokštę, paskui dar ant ne pilnai sukietėjusio betono 'įrėžti' siūlę ar tiesiog palikti griovelį nematau problemos. Stipriai armuoti, kad išvengti skilinėjimų, tokioje vietoje nematau prasmės. Kiek ten kas vaikščios, nežinau, manau, kad bituminės dangos elastingumas tikrai pakankamas, kad tuos vaikščiojimus be pasekmių kompensuoti.

kontroliuojamas deformacinis plysys betone padaromas labai lygus reikiamo plocio, iskarto uzpildomas mastika. Nekontroliuojamas skilimas yra labai nelygus, kas sukelia problemu ji uztaisant.

Ant EPS galima tiesiogiai kloti tik šviesias dangas, bet ištisinis balastas išsprendžia perkaitimo problemą. Bitumas kaip naftos produktas negali tiesiogiai kontaktuoti su EPS jokiomis sąlygomis. Ant eps su frezuotais grioveliais ir membrana ant viršaus vaikščioti nereikėtų. PVC, TPO, EPDM nėra skirtos vaikščiojimui. Abejoju ar gamykla frezuos griovelius. EPDM taip pat nepavyktų priklijuoti prie eps, nes nėra gumos klijų be skiediklių, bet problemą spręstų balastas.

Išvada šviečiasi - kad ir kokią dangą dėti, be tarpinio apsauginio/buferinio kietos vatos sluoksnio virš EPS neišsisuksi. Arba lieti betono plokštę... Na nepatinka man ta balastinio sluoksnio koncepcija - reikia gludintos skaldos, visa tai kelti į 8m aukštį, vėliau, jei nori paremontuoti dangą, ją šalinti ir pan. Pliusas, aišku, apsauga nuo perkaitimo, bet tai galima išspręsti su šviesia prilydoma danga.

O kuo 7,5m aukštis blogai? Mano namas irgi 2 aukštų. Rygoj ant Maximos manrods dar didesniame aukštyje darė. Na ten ne visai pavyko, bet daro ir šimtametriniuose aukščiuose. Klausimas tik užlipimo ir aptvėrimo.

PV elementai priklausomai nuo situacijos ir mano planuose, bet vietos liks ir dar kam nors kitam. Bet ką padėti ne problema net ant mikšto stogo nebadant dangos. Priemonių yra.

Irgi manau kad priklijuotas polistirolas gulėtų, ypač jei perimetrų jį dar ir parapetas spaustų. Bet gal yra kažkoks kabliukas, del ko betonuoja neeksploatuojamus stogus...

Nepatinka ir man balastinis variantas. Manau toks kelias veda link nekontroliuojamo stogo apželdinimo, vandens nutekėjimo komplikavimo ir to pasekoje vandens prasiskverbimo. Jei daryčiau kokį tai kabantį sodą/daržą, tai dėžutėse, ant kojyčių.



Papildyta:
Kai skyla betonas numatytoje vietoje - tarpas vis tiek toks pat ar net didesnis atsiranda. Atatinkamai hidroizoliacinis sluoksnis irgi tempiamas tiek pat, arba daugiau. Skirtumas būtų, jei deformacinis plyšys būtų platus, hidroizoliacijos įtempimas paiskirstytų plačiai, tuomet hidroizoliacija lengviau perneštų įtempimą. Plyšys kokio pločio ant stogo daromas?

Po balastu pažeidimą sunkiau surasti.
Defomacinės siūlės kažkur 5 mm. Esmė nėra užpildyti siūlę superelastingu hermetiku, tai nepadės. Reikia naudoti elastingą hidroizoliacijos armavimo juostą ant viršaus ir užtepti elastingą hidroizoliaciją. Tokiu atveju 200% siūlės deformacija nesudarytų jokių problemų.

Finfoamas pradėjo Nepso gamyba ir pagal aprašymą gali išfrezuoti griovelius ventiliacijai.

Klausimas dėl parapeto.

Užkliuvo, kad ties parapetu putplasčio mažesnis sluoksnis, pirma mintis, teisingai, čia juk storo putplasčio sluksnio nereikia, čia gi galima pataupyti, bet antra mintis - betgi sunkus parapetas paeina į šoną ir ženkliai mažesniu plotu remiasi į tvirtą namo konstrukciją.

Ar tikrai verta taupyti putplastį ir išnešinėti sunkų parapetą į išorę?