Plokščias sutapdintas stogas

#49
QUOTE(BangaS @ 2014 12 18, 15:26)
Viskas kas nematyta kelia baimę ir nepasitikėjimą, čia nieko keisto, tokie žmogaus savisaugos instiktai.  Konstruktoriai ir negalėjo nupiešti tokių mazgų, nes apie apšiltinimą rimtai galvojačius konstruktorius galima ant pirštų suskaičiuoti Lietuvoje. Jie net nesutaria su architektais, kurie iš jų turi pateikti principinius mazgus statiniui, ar architektai, ar konstruktoriai. Niekada negalima aklai pasitikėti konstruktrių brėžiniais jeigu statai netradicinių charakteristikų namą, o tuo labiau kai moki varganus 2000-3000Lt už kontruktyvą, kuris dažnai sudėliojamas iš anksčiau darytų brėžinių, nesukant galvos ir nieko neišradinėjant. Tokia realybė.
O kaip manote ar tie konstruktoriai sugebės per 10 metų pakelti projektuojamų namų energinį efektyvumą 10 kartų nuo D,C klasių iki A++? Jau net nekalbu apie statybininkus, kurie tai įgyvendina.
Iš istorijos gerai žinome, kad kai kurie rimčiau pasvaigę iki mirties nebuvo pripažinti, kai kas visuotinai buvo suprasta tik praėjus dešimtmečiams po mirties. Taigi galime pasvaigti ir gal net pabandyti kažką įgyvendinti vietoje užsiiminėjimo inkvizicijomis. Plokštuminiai pamatai irgi gana sunkiai skynėsi kelią. Kas nenori ar nesupranta, tas nepuola įgyvendinti forumuose sklandačių idėjų, todėl jokia žala visuomenei nedaroma. O kas pabando kažką visiškai naujo ir prisiima rizikas tai aš tik lenkiu galvą prieš tokius. Jeigu žmogus iš tikro svaigsta, tai keliais argumentais jį galima nuleisti ant žemės, be problemų. "Taip nieks nedaro" - čia dar ne argumentas.

thumbup.gif drinks_cheers.gif pritariu Bangui 100%
Kazkada Fordo paklause - Ar jus, kurdami pirmaji automobili atsizvelgete i zmoniu norus ir luksecius? Jis atsake - Jei buciau klauses ko nori zmones, jie butu noreje greitesniu arkliu mirksiukas.gif
Papildyta:
QUOTE(Milao @ 2014 12 19, 12:02)
Mane dominantis variantas su trim parapetais - jis iš principo gali būti traktuojamas kaip vienšlaitis.


Tik be karnizu mirksiukas.gif
Atsakyti
#50
QUOTE(darius333 @ 2014 12 23, 11:53)
Na juk del skonio nesigincijama, bet cia priklauso nuo prioritetu - ar nori graziau ar nori geriau. Pacio problemos su slairtinio apsiltinimu ir parodo, kad pasirinkai grozi vs praktiskumo.  mirksiukas.gif na aisku ir neapgal;vojai visko is anskto kaip techniskai ir siltai padaryti  verysad.gif

Šlaitinį apšiltinti tikrai ne problemą, jei projektuotojai (ar ir pats) statytojas teisingai pasirenka. Jei gegnių žingsnis vienodas, jokių problemų su vata. Jei gegnių žingsnis nevienodas, lieka tik pučiamos medžiagos. O joms reikia iš lauko pusės ne difuzinės, o MPP plokštės. Tokia čia ir problema, jei žinai, o ne vėliau sužinai, kai reikia šiltinti stogą.

O grožis - tikrai subjektyvus dalykas.
Atsakyti
#51
Gal kas gali paaiškinti? Kodėl, remiantis šia informacija, plokščio stogo apatinis termoizoliacijos sluoksnis privalo atlaikyti 30kPa, jei jis iš vatos. Bet jei daromas iš EPS, tai jau privalo būti ne mažiau 80kPa. Kuo rizikuočiau, jei ant stogo apatiniam sluoksniui naudočiau EPS50? Kuo EPS50 blogiau už 30kPa vatą?
Beje, peržiūrėjęs įvairių prilydomo plokščio stogo mazgų, logiškiausią radau Gargždų Midos puslapy, konkrečiai šitą. EPS gamintojų mazguose paprastai be vatos, vatos gamintojų - be EPS, o efektyviausia mano manymu yra būtent EPS ir vatos kombinacija.
Atsakyti
#52
QUOTE(Milao @ 2014 12 23, 16:15)
Gargždų Midos puslapy, konkrečiai šitą. EPS gamintojų mazguose paprastai be vatos, vatos gamintojų - be EPS, o efektyviausia mano manymu yra būtent EPS ir vatos kombinacija.


Pas icopal'ą (http://www.icopal.lt/Dokumentai/B%20roof.aspx) lyg ir yra sumuštinių EPS+vata, bet ten dwg formatas, neturiu viewerio įsidėjęs. Nežinau ką ten rekomenduoja...

O Midos mazgai, kaip čia pasakius, gal prieš 15-20 metų ir buvo tinkami (šiltumo prasme).
Papildyta:
Dar klausimas dėl apšiltinimo/lietaus nuvedimo. Kaip skaičiuojama stogo šiluminė varža - ar vidutinė vertė, ar minimali?

T.y. jei nuolydį formuoti iš EPS (tiesiogiai, pripjautais lapais iš gamyklos ar 5 cm 'laiptukais'), viename stogo gale izoliacija būtų ~30cm, kitame ~50cm (stogo plotis apie 10m, nuolydis per metrą 2 cm). Gal žinot, kaip tokiu atveju skaičiuot šiluminę varžą (na visokiems namo EE sertifikatams, pvz)? Minimali būtų ~8,7, vidutinė ~11,5, maksimali ~14,5, o kokia būtų naudojama namo sertifikavime?
Atsakyti
#53
Šiltumo prasme - parapetas iš EPS, storesnis apšiltinimo sluoksnis, ir tiek tų bėdų. Ten patiko būtent vėdinamo parapeto koncepcija. Su tokiu parapetu nebereikalingi garo nuleidimo kaminėliai, aišku jei stogo plotas dešimtim kvadratų skaičiuojamas, ne tūkstančiais.
QUOTE(Verteris @ 2014 12 23, 16:26)
O Midos mazgai, kaip čia pasakius, gal prieš 15-20 metų ir buvo tinkami (šiltumo prasme). <{POST_SNAPBACK}>

Papildyta:
Aš skaičiuočiau pagal formulę 2*(R1*R2)/(R1+R2), kur R1, R2 - storiai abiejuose galuose.
Tik dėl nuolydžių. Su 2% (1,15°) patenki į kategoriją "tik išimtinais atvejais". Kad į ją nepatektum, nuolydis turi būti bent 1,4° / 2,44%, t.y. suapvalinus 25mm / m. Jei vienam gale 30cm, kitam bus 55cm, suminis efektyvus storis bus 38,8 (ne 42,5 kaip kad skaičiuojant paprastą vidurkį)
QUOTE(Verteris @ 2014 12 23, 16:36)
Dar klausimas dėl apšiltinimo/lietaus nuvedimo. Kaip skaičiuojama stogo šiluminė varža - ar vidutinė vertė, ar minimali?
T.y. jei nuolydį formuoti iš EPS (tiesiogiai, pripjautais lapais iš gamyklos ar 5 cm 'laiptukais'), viename stogo gale izoliacija būtų ~30cm, kitame ~50cm (stogo plotis apie 10m, nuolydis per metrą 2 cm). Gal žinot, kaip tokiu atveju skaičiuot šiluminę varžą (na visokiems namo EE sertifikatams, pvz)? Minimali būtų ~8,7, vidutinė ~11,5, maksimali ~14,5, o kokia būtų naudojama namo sertifikavime? <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
#54
QUOTE(Milao @ 2014 12 23, 16:54)
Šiltumo prasme - parapetas iš EPS, storesnis apšiltinimo sluoksnis, ir tiek tų bėdų. Ten patiko būtent vėdinamo parapeto koncepcija. Su tokiu parapetu nebereikalingi garo nuleidimo kaminėliai, aišku jei stogo plotas dešimtim kvadratų skaičiuojamas, ne tūkstančiais.

Papildyta:
Aš skaičiuočiau pagal formulę 2*(R1*R2)/(R1+R2), kur R1, R2 - storiai abiejuose galuose.
Tik dėl nuolydžių. Su 2% (1,15°) patenki į kategoriją "tik išimtinais atvejais". Kad į ją nepatektum, nuolydis turi būti bent 1,4° / 2,44%, t.y. suapvalinus 25mm / m. Jei vienam gale 30cm, kitam bus 55cm, suminis efektyvus storis bus 38,8 (ne 42,5 kaip kad skaičiuojant paprastą vidurkį)


T.y. vis tik dėtum EPS+vata+danga ant vatos, ar EPS+vata+betonas+danga (eksploatuojamam stogui)?

Ir dėl apšiltinimo formulės - čia kažkur tokia rekomenduojama? Ir tada stogo nuolydis - nuo 2% ar 2 laipsnių? Vis sumaišau šitas normas. Jei laikytis 2 laipsnių, tai stogas per 10m išstorėtų visais 35 cm...
Atsakyti
#55
Nėra didelio noro eksploatuoti stogą, taigi betono poreikis virš apšiltinimo man sunkiai suprantamas. Norėčiau apsieiti be betono. Ir aplamai vis dar tebėra įdomus poliuretaninis variantas. Mano dabartiniu supratimu, PUR putos ir poliuretaninė danga ant stogo kaip ir neatsiejami vienas nuo kito. Jei šiltinta PUR, vienintelė racionali danga irgi poliuretaninė. Jei danga poliuretaninė, tai irgi PUR vienintelis racionalus viršutinis apšiltinimo sluoksnis.
Ne išimtiniems atvejams, mažiausias plokščio stogo nulydis nuolydis 1,4° arba 2,44%. Per 10m išstorėja suapvalinus 25cm.
O formulę pats sugalvojau, pritempęs lygiagrečiai sujungtų rezistorių varžos skaičiavimo formulę. Turiu įtarimų, kad ji ne visai tiksli, bet tikrai tikslesnė už tiesiog vidurkio skaičiavimą. Neįsivaizduoju, ar kur nors tokia naudojama.
QUOTE(Verteris @ 2014 12 23, 17:09)
T.y. vis tik dėtum EPS+vata+danga ant vatos, ar EPS+vata+betonas+danga (eksploatuojamam stogui)?
Ir dėl apšiltinimo formulės - čia kažkur tokia rekomenduojama? Ir tada stogo nuolydis - nuo 2% ar 2 laipsnių? Vis sumaišau šitas normas. Jei laikytis 2 laipsnių, tai stogas per 10m išstorėtų visais 35 cm... <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
#56
Čia tokios daugiau teorinės mintys. Ar įmanoma ir ar finansiškai apsimoka plokščią gyvenamojo namo stogą perdengti ne su GB plokštėm, o su plieno lakštais, pvz., http://www.ruukki.lt...ikantys-lakstai ? Kokie būtų pliusai/minusai? Gal kam teko susidurti, kokia būtų tokia perdengimo kaina ir ar apsimokėtų papildomi vargai (sienų sandarinimas prie stogo, bent jau) to galimo sutaupymo, jei jis yra?
Atsakyti
#57
QUOTE(Verteris @ 2015 01 05, 16:53)
Čia tokios daugiau teorinės mintys. Ar įmanoma ir ar finansiškai apsimoka plokščią gyvenamojo namo stogą perdengti ne su GB plokštėm, o su plieno lakštais, pvz., http://www.ruukki.lt...ikantys-lakstai ? Kokie būtų pliusai/minusai? Gal kam teko susidurti, kokia būtų tokia perdengimo kaina ir ar apsimokėtų papildomi vargai (sienų sandarinimas prie stogo, bent jau) to galimo sutaupymo, jei jis yra?

Jie paprastai naudojami kaip pagrindas ant kurio jau siltinimo sluoksnis ir rulonine (bitumine, PVC ar kita danga). Jei siuos lakstus panaudoti kaip stogo danga ir nupurksti PUR pvz is vidaus sujunginat su lauko apsiltinimu g.gif gal ir variantas
Atsakyti
#58
QUOTE(palanga @ 2015 01 05, 16:30)
Jie paprastai naudojami kaip pagrindas ant kurio jau siltinimo sluoksnis ir rulonine (bitumine, PVC ar kita danga). Jei siuos lakstus panaudoti kaip stogo danga ir nupurksti PUR pvz is vidaus sujunginat su lauko apsiltinimu  g.gif gal ir variantas


Čia dar pastebėjau, kad Finnfoam duoda konkrečius mazgus su šitais lakštais - http://www.finnfoam....892d81e4e0cbe24

Mintys paprastos - lyg ir galima juos kloti iškart su reikiamu nuolydžiu. Taigi atkrenta nuolydžio formavimo sluoksnio poreikis. Mazgas būtų paprastas - lakštai, OSB (du variantai - arba stora OSB kaip garo izoliavimo sluoksnis su perklijuotais sujungimais, arba plonas 8-10mm OSB su ant viršaus užlydyta danga, kaip garo izoliacija), vienodo storio per visą stogą šilumos izoliacija, vata, kaip apsauga, prilydoma danga. Klausimas tik kaip organizuot viršutinių (į OSB atkreiptų) lovių vėdinimą.

Purkšti iš apačios PUR man kažkaip ne kosher. Į tą skardą su savisriegiais daug ir visko (pvz, ventiliacija, lubų laikikliai ir t.t.) galima pritvirtinti.
Atsakyti
#59
QUOTE(Milao @ 2014 12 23, 16:15)
Gal kas gali paaiškinti? Kodėl, remiantis šia informacija, plokščio stogo apatinis termoizoliacijos sluoksnis privalo atlaikyti 30kPa, jei jis iš vatos. Bet jei daromas iš EPS, tai jau privalo būti ne mažiau 80kPa. Kuo rizikuočiau, jei ant stogo apatiniam sluoksniui naudočiau EPS50? Kuo EPS50 blogiau už 30kPa vatą?

cia gamintoju rekomendacijos perkeltos i reglamentus.
Atsakyti
#60
QUOTE(Verteris @ 2015 01 05, 17:14)
Čia dar pastebėjau, kad Finnfoam duoda konkrečius mazgus su šitais lakštais - http://www.finnfoam....892d81e4e0cbe24

Mintys paprastos - lyg ir galima juos kloti iškart su reikiamu nuolydžiu. Taigi atkrenta nuolydžio formavimo sluoksnio poreikis. Mazgas būtų paprastas - lakštai, OSB (du variantai - arba stora OSB kaip garo izoliavimo sluoksnis su perklijuotais sujungimais, arba plonas 8-10mm OSB su ant viršaus užlydyta danga, kaip garo izoliacija), vienodo storio per visą stogą šilumos izoliacija, vata, kaip apsauga, prilydoma danga. Klausimas tik kaip organizuot viršutinių (į OSB atkreiptų) lovių vėdinimą.

Purkšti iš apačios PUR man kažkaip ne kosher. Į tą skardą su savisriegiais daug ir visko (pvz, ventiliacija, lubų laikikliai ir t.t.) galima pritvirtinti.

osb nei storas ar plonas - nereikalingas.
reikia numatyti, kaip uztiktinti garso izoliacija tarp patalpu per pakloto briaunas.
Atsakyti