Plokščias sutapdintas stogas

#13
QUOTE(cibulis @ 2014 12 18, 10:06)
Labai teisingai. Bet dvišlaitis tikrai ilgiau tarnaus be jokio remonto. Realiai padarei dvišlaitį ir pamiršai visam gyvenimui. O plokščią stogą reikės kas 10-20 m remontuoti, prižiūrėti.

Bent jau mano visi statybininkai su kuriais susidūriau sakė vienbalsiai: bėk kuo toliau nuo dvišlaičio stogo. Jie turi visai kitokios patirties. Mano daugiabutis, kuriame dabar gyvenu naujas (kaip tik šiomis dienomis yra 10 metų, kai čia įsikėliau). Jau rudenį reikėjo remontuoti plokščią stogą.


šalia mano sklypo stovi porą namuku su dvišlaičiais, statytais prieš kelis metus, šią vasarą mačiau jau krapštė čerpes g.gif
taip kad viskas priklauso nuo stogo įrengimo medžiagų/darbų kokybės
Atsakyti
#14
QUOTE(BangaS @ 2014 12 18, 09:25)
Jeigu kalbėti apie plokščią stogą:
1. Skaldos ar panašus sluoksnis apsaugantis nuo UV ir perkaitimo.
2. Hidroizoliacija
3. Armuotas betonas kaip pagrindas hidroizoliacijai ir kartu nuolydžio formavimui
4. Putplastis
5. Garo izoliacija
6. Kiaurymėtos perdengimo plokštės.

Kaip ir nėra ką išradinėti. Virš putplasčio dar galima kietos, plonos vatos patiesti su plėvele ant viršaus, kad vasarą šiuo sluoksniu į šonus pasišalintų šiek tiek susikaupusios drėgmės dėl garo barjero netobulumo.
Jokių įlajų per patalpas nereikia, paprasčiau neįrengti vieno parapeto ar panašiai ir ten sudėti lietaus nuvedimo sistemą.
Apie bituminę ruloninę dangą galiu pasakyti, kad ji kainuoja labai įvairiai. Klijuojant  aukštesnės kokybės kelis sluoksnius su persidengimais ant betono ir uždengiant skalda nuo saulės ir karščio nei kiek neabejočiau, kad 20+ metų gali tarnauti be problemų. Komerciniuose objektuose praktiškai vien tokia danga ir naudojama, o kokybės ir ilgaamžiškumo reikalavimai ten daug griežtesni nei individualioje statyboje. Jie net nepila skaldos, dėl papildomo svorio bei paprastesnės galimybės įvertinti dangos būklę ir vistiek tokia danga ilgai tarnauja.  Nematau dėl ko nerimauti pasirenkant bituminę ruloninę dangą plokščiam stogui, nebent dėl neblaivių, kreivarankių prilydytojų...
Kiauras stogas vienodai blogai ir šlaitinio, ir plokščio stogo atveju, kai vanduo pasiekia šiltinimo sluoksnį.  Kur kas sunkiau rengti medinių konstrukcijų plokščią stogą. Nemanau, kad vienas ar kitas stogo tipas yra geresnis, abu su savais niuansais.


Aš šiuo metu projektuojuos namą sutapdintu stogu. Sumuštinį panašų irgi įsivaizduoju, tačiau kyla klausimai.

1. Garo izoliacija virš perdangos plokščių - kas tai? 200mk polietileno plėvelė ar kažkas rimtesnio?
2. Jei garo izoliacija virš perdangos plokščių, tai iš patalpos vidaus garo izoliacijos (kažkas tipo PIR su aliuminio folija) jau nereikia? Ar nebus problemų su namo sandarumu tokiu atveju? Perdangos plokštės, žiūrint realistiškai, susideda su piršto pločio plyšiais...
3. Ar ne geriau stogą daryt iš surenkamų perdengimo plokščių (teriva ir pan)? Pvz., teriva light atveju gaunama perdanga su ~R3 varža, lyg ir mažiau būtų galima kraut ant viršaus polistirolo (ar su tokiu pačiu kiekiu pasiekti R3 didesnę vidutinę stogo varžą)? Taip pat, kaip suprantu, būtų pasiekiamas visai kitas sandarumo lygis. Kokios būtų problemos tokiu atveju (atmetus finansinį aspektą)?
4. Kaip įrengti ir nepadaryt šalčio tilto lietaus nuvedimo atbrailą (ar atrabrailą ar kaip ten ji rašosi smile.gif )? Irgi numatyta parapetai iš 3 'paradinių' namo pusių ir lietaus nuvedimas įprastiniais latakais iš galinės namo pusės.
5. Ar tikrai reikia skaldos/skaldelės perkaitimo/UV apsaugai? Jei viršutinį sluoksnį dėt prilydomą šviesų (ar baltą, kažkada net postinai kažkurio gamintojo produktus tokius) kaip ir ne tokia aktuali problema?

Atsakyti
#15
QUOTE(Milao @ 2014 12 17, 21:19)
Šlaitiniai stogai SM forume praktiškai iki smulkiausio varžtelio išnagrinėti, o va su informacija apie plokščius stogus tai gan kukliai. Ne tik SM, kitur internete taip pat. Peržiūrėjęs keletą paskutinių stogų temų, apie plokščius stogus kol kas radau tik čia čia čia.
Kiek radau, iš SM narių plokščius darėsi Mintas, D'Arbuzas, taip pat šia tema yra pasisakęs juos įrenginėjantis Otecmolodec.

Matydamas Minto pasiektą namo sandarumo rezultatą 0,08495, o dar ir Cibulio kančias dėl stogo per kokias 3 PN temas, pats pradėjau galvoti apie stogo tipo keitimą į plokščią. Šiuo metu mano projekte nupieštas stogas su dviem 20° šlaitais. Taigi stogas jau ir dabar gan artimas plokščiam, stogo tipo keitimas patalpų nei langų išsidėstymui įtakos praktiškai neturės, išskyrus tai, kad lubos pataptų vienodo aukščio per visą visų patalpų plotą. Dėl planuojamo palyginti didelio kiekio saulės kolektorių ant sienų, namas pataps kiek panašus į modernius stiklinius pastatus, o tokiems pastatams plokščias stogas kaip tik labiau pritinka.
Maniškio stogo plotas, įskaitant parapetų horizontalųjį paviršių, būtų maždaug 9x11m. Apšiltinimui pagrinde norėčiau naudoti EPS, dėl geriausio kainos savybių santykio.
Ką kolkas pavyko susirankioti apie plokščius stogus:
Kertinis komponentas - be abejo danga. Ji gali būti 3 pagrindinių tipų: Prilydoma bituminė, didelių gabaritų membranos ir liejama.
Bituminė prilydoma danga kaip suprantu yra pigiausias variantas, bet ilgaamžiškumas mažiausias, todėl šiuo metu ji domina mažiausiai. Tai pat bituminė danga nepralaidi garui, dėl to matyt reiktų daryti ventiliacinius kaminėlius, o šiuo metu stoge nesu numatęs nė vieno kaminėlio, ir nenorėčiau kad jų atsirastų dėl stogo dangos savybių. Labiau domina liejama ir didelių gabaritų membranos, pvz EPDM. Jei teisingai supratau, Mintas pasirinko liejamą poliuretaninę dangą, tai įdomu sužinoti, kodėl būtent tokią.
Pageidaujama savybė - dangos vientisumas, liejamos dangos ir EPDM membranos iš principo nesiskiria. Yra 9,15 ir 12,20 pločio EPDM rulonų variantai, taigi visą stogą ir su EPDM membrana galima uždengti praktiškai be sujungimų.
Su liejama danga, kiek spėjau išsiaiškinti, pagrindinė problema yra ant ko lieti. Ant EPS kaip supratau negalima. Galima ant PUR, bet padengti stogą 30cm PUR tai atrodo truputį per daug prabangiai. Ar PUR galima purkšti ant EPS? Kitas variantas - 5cm betono stežkutė. Mano atveju susidarytų apie 5m3 / 12 tonų nereikalingos (netermo)masės.


Kodė 30cm PUR? Jei planuojat 30cm EPS, tai pagal varžą užtektų 15cm PUR. Normali kaina, turint galvoj kartu gaunamą didesnį sandarumą, nei su EPS.
PUR galima purkšti ant eps, tik ar verta? Reikia skaičiuoti ne tik medžiagas, bet ir darbų kainą.
Atsakyti
#16
QUOTE(Milao @ 2014 12 17, 23:45)
Gal visgi optimalaus pastato aukščio klausimą paliekam pvz. Individualių projektų temai. Tai kokios tos "daug blogybių, kurių net nereikia spręsti dvišlaičiame stoge"? Na kad ir stoginės atveju. Nes jei jau galutinai apsispręsčiau plokščią stogą daryti virš gyvenamų patalpų, tai tik plokščias vizualiai tiktų ir virš nešildomo garažo. O reikalavimai nešildomo garažo stogui daug lengvesni. Neaktualu nei sandarumas, nei ypatinga apšiltinimo kokybė, ir net prakiurus pasėkmės ne tokios skaudžios.

Kiek pamenu EPDM yra virinama ( kaip bituminė klijuojama), elementariai pasidomėk ar yra dirbančių, dirbusių ir galinčių parodyti rezultatus, nes virinimo aparatas krūvą pinigų kainuoja, ir darbas su virinama danga daug atsakingesnis, nes klojamas tik vienas sluoksnis.
Kaip rašė BangaS klijuojama bituminė danga (dviem sluoksniais) teisingai atlikus ilgai laikys. Be to bituminė danga yra įvairių stosių ir savybių.
Atsakyti
#17
QUOTE(cibulis @ 2014 12 18, 11:06)
Labai teisingai. Bet dvišlaitis tikrai ilgiau tarnaus be jokio remonto. Realiai padarei dvišlaitį ir pamiršai visam gyvenimui. O plokščią stogą reikės kas 10-20 m remontuoti, prižiūrėti.

Bent jau mano visi statybininkai su kuriais susidūriau sakė vienbalsiai: bėk kuo toliau nuo dvišlaičio stogo. Jie turi visai kitokios patirties. Mano daugiabutis, kuriame dabar gyvenu naujas (kaip tik šiomis dienomis yra 10 metų, kai čia įsikėliau). Jau rudenį reikėjo remontuoti plokščią stogą.

Na yra dar viena nuomone - vienslaitis mirksiukas.gif
Su slaitinio privalumu ir be plokscio minusu bigsmile.gif
Atsakyti
#18
QUOTE(cibulis @ 2014 12 18, 10:06)
Labai teisingai. Bet dvišlaitis tikrai ilgiau tarnaus be jokio remonto. Realiai padarei dvišlaitį ir pamiršai visam gyvenimui. O plokščią stogą reikės kas 10-20 m remontuoti, prižiūrėti.

Bent jau mano visi statybininkai su kuriais susidūriau sakė vienbalsiai: bėk kuo toliau nuo dvišlaičio stogo. Jie turi visai kitokios patirties. Mano daugiabutis, kuriame dabar gyvenu naujas (kaip tik šiomis dienomis yra 10 metų, kai čia įsikėliau). Jau rudenį reikėjo remontuoti plokščią stogą.


Šito aš mažiausiai bijau dėl paprastos priežasties - sutapdintą vs šlaitinį įrengti kainuos tiek, kad kas 10-15 metų papildomo hidroizoliacijos sluoksnio užlydimo išlaidos pasidengs visam mano likusiam gyvenimui.
Atsakyti
#19
QUOTE(Verteris @ 2014 12 18, 10:11)

4. Kaip įrengti ir nepadaryt šalčio tilto lietaus nuvedimo atbrailą (ar atrabrailą ar kaip ten ji rašosi smile.gif )? Irgi numatyta parapetai iš 3 'paradinių' namo pusių ir lietaus nuvedimas įprastiniais latakais iš galinės namo pusės.



Ryt įmesiu mano karnizo pvz.
Jei trumpai - tai ant perdangos bus tvirtinami mediniai balkiai 2m ilgio, pusę jų ilgio iškišant nuo stogo, vienužo kažkas panašaus kaip šlaitinio stogo kraštas. Gaunasi per balkius šioks toks šalčio tiltas, na bet ne toks jei naudoti betoninė karnizo plokštę.
Atsakyti
#20
QUOTE(mariuzs @ 2014 12 18, 10:09)
šalia mano sklypo stovi porą namuku su dvišlaičiais, statytais prieš kelis metus, šią vasarą mačiau jau krapštė čerpes  g.gif
taip kad viskas priklauso nuo stogo įrengimo medžiagų/darbų kokybės

Įdomu, kodėl krapštė. Neklausėt?
Papildyta:
QUOTE(darius333 @ 2014 12 18, 10:23)
Na yra dar viena nuomone - vienslaitis mirksiukas.gif
Su slaitinio privalumu ir be plokscio minusu  bigsmile.gif

Dažnu atveju man tokie namai negražūs.
Atsakyti
#21
QUOTE(cibulis @ 2014 12 18, 10:58)
Įdomu, kodėl krapštė. Neklausėt?
Papildyta:

Dažnu atveju man tokie namai negražūs.

Štai Jums Lietuvos statybininkų asociacijos rekomenduojamos stogų įrengimo staisyklės - http://statybostaisykles.lt/node/332. T.y. jeigu įmonė normali ir priklausanti asociacijai (save gerbiančios įmonės priklauso), ji laikosi rekomendacijų dėl statybos darbų vykdymo.
Atsakyti
#22
QUOTE(gintarass @ 2014 12 18, 11:23)
Štai Jums Lietuvos statybininkų asociacijos rekomenduojamos stogų įrengimo staisyklės - http://statybostaisykles.lt/node/332. T.y. jeigu įmonė normali ir priklausanti asociacijai (save gerbiančios įmonės priklauso), ji laikosi rekomendacijų dėl statybos darbų vykdymo.

O ką tuo norėjote pasakyti?
Atsakyti
#23
QUOTE(cibulis @ 2014 12 18, 10:06)
Beje, mano plokščias darytas taip
Beje, jei kam reikia galiu duoti labai kruopštaus plokščių stogų darbininko kontaktus. Žmogus turi tikrai didelę patirtį. Man patiko kaip jis dirba.


Ta vata dedama visai ne dėl geresnio nubėgimo, o dėl to, kad nelpyštų bituminė dangą.
Yra pora man nepatinkančių vietų. Visų pirma sujungimas su apšiltinta namo siena.
Kaip ten įdėta vata? kas už jos yra? Gal yra foto? Kaip tvirtinti skardiniai lašikliai šioje vietoje?
Man labiau patiktų toks variantas kaip pas Mintą, kur skarda užlenkta taip, kad iš viršaus kampu priglunda prie putplasčio ir fasadu bėgantis vanduo niekaip nepatenka už skardos.
https://eenamas.file...07/dsc01379.jpg
Pas jus tas plyšys prisigers kažkiek vandens kai fasadu bėgs vanduo. Reikia bent jau geru hermetiku praeiti, nes plyšio gale yra vata kiek mačiau.
Parapetų vidinis kampas yra per aštrus, jis nei kiek nesuapvalintas ir ant tokio stataus kampo užklijuota bituminė danga suplyš po penkių metų. Jau dabar ten matosi dangos lūžiai.
Tai visgi kiek kainavo tokia stoginė ir sandėliukas, įskaitant polius, metalines konstrukcijas apdailą, mūrą ir visą kita? Ar įsitekote į 35000 su viskuo?


QUOTE(Verteris @ 2014 12 18, 10:11)
Aš šiuo metu projektuojuos namą sutapdintu stogu. Sumuštinį panašų irgi įsivaizduoju, tačiau kyla klausimai.

1. Garo izoliacija virš perdangos plokščių - kas tai? 200mk polietileno plėvelė ar kažkas rimtesnio?
2. Jei garo izoliacija virš perdangos plokščių, tai iš patalpos vidaus garo izoliacijos (kažkas tipo PIR su aliuminio folija) jau nereikia? Ar nebus problemų su namo sandarumu tokiu atveju? Perdangos plokštės, žiūrint realistiškai, susideda su piršto pločio plyšiais...
3. Ar ne geriau stogą daryt iš surenkamų perdengimo plokščių (teriva ir pan)? Pvz., teriva light atveju gaunama perdanga su ~R3 varža, lyg ir mažiau būtų galima kraut ant viršaus polistirolo (ar su tokiu pačiu kiekiu pasiekti R3 didesnę vidutinę stogo varžą)? Taip pat, kaip suprantu, būtų pasiekiamas visai kitas sandarumo lygis. Kokios būtų problemos tokiu atveju (atmetus finansinį aspektą)?
4. Kaip įrengti ir nepadaryt šalčio tilto lietaus nuvedimo atbrailą (ar atrabrailą ar kaip ten ji rašosi smile.gif )? Irgi numatyta parapetai iš 3 'paradinių' namo pusių ir lietaus nuvedimas įprastiniais latakais iš galinės namo pusės.
5. Ar tikrai reikia skaldos/skaldelės perkaitimo/UV apsaugai? Jei viršutinį sluoksnį dėt prilydomą šviesų (ar baltą, kažkada net postinai kažkurio gamintojo produktus tokius) kaip ir ne tokia aktuali problema?



1. Sutapdintam stogui be garų išlyginamojo sluoksnio ar garams šiek tiek laidžios dangos reikia rimtos garo izoliacijos. Plėvelė toks vidutinis variantas yra.
Rinkčiausi tos pačios bituminės dangos sluoknį ant perdengimo plokščių ar net bituminės dangos su aliuminio folija sluoknį, kurį įrengus kokybiškai atkristų garų išlyginamojo sluoksnio įrengimo poreikis po pagrindine hidroizoliacine danga.
Dar vienas variantas klijuoti foliją po perdengimo plokštėmis.
Garo izoliacija virš betono leistų akumuliuoti šiek tiek drėgmės betone ir tai šiek tiek sumažintų drėgmės lygio patalpose svyravimus.
2. Iš vidaus, po perdanga negalima dėti jokios šiluminės izoliacijos, nes bus uždaryta perdangos termomasė ir nėra prasmės dėti šiltinimo medžiagą po šilta perdanga. Tas galioja ir teriva light sistemai.
Taip pat pagalvokite ką duos šios plokštės gaisro atveju. Čia ne šlaitinis stogas su savo sandarumo problemomis, jokių pir čia nėra prasmės dėti. Reikia tik geros garo izoliacijos prieš šiltalą, o visas šiltalas eina virš perdangos ir ne kitaip.
Sandarumo sluoksnis nebūtinai turi sutapti su garo izoliacijos sluoksniu. Sandarumas šiuo atveju turi būti užtikrintas gerai užtaisnat plyšius tarp plokščių atsižvelgiant į tai, kad tie plyšiai šiek tiek juda ir paprastas mišinys suskilinės ir/arba užklijuojant foliją po plokštėmis.
3. Aš ir kalbėjau apie surenkamas plokštes. Teriva yra liejama. Jos pirminis sandarumas nieko nedarant bus geresnis, savaime suprantama, bet ir kaina šiek tiek didesnė. Pasirenkant reikia daugiau veiksnių įvertinti. Gryna monolitinė perdanga dar brangesnė, bet jeigu turite kolonų, tai išvengti monolitinių ruožų sunkiai pavyks. Liejant perdangą galima ten papildomai išvedžioti šiek tiek grindinio šildymo vamzdelių, kurie puikiai atvėsintų labiausiai perkaistančias antrojo aukšto patalpas vasarą.
Teriva light šiluminės varžos nevertinčiau, nes putplastis yra po perdanga ir daug betono kyšo iš po to putplasčio - vieni šalčio tiltai ir problemos su apšiltinimu iš vidaus. Iškart atmesčiau light idėją, nebet paprastą terivą svarstyčiau.
4. Lietaus nuvedimas yra iš pradžių architektūrinė problema. Jeigu pas jus nėra vieno parapeto, tai galima į šią pusę formuoti nuolydį ir ten ant konsolės (išsikišusios iš už sienų dalies) galo įrengti paslėptą ar net standartinę lietaus nuvedimo sistemą.
Gali būti, kad formuojant tokį ilgą šlaitą su nuolydžiu susidarys per didelis storis betono (tarkim 20cm), tad gali tekti pakloti papildomus sluoksnius putplasčio su 3-5 cm "laipteliais", kad betono sluoknis būtų tolygesnis.
Man visai patinka tokia idėja, tik tą konsolę/karnizą reikėtų teisingai įtvirtinti, kad nesusidarytų šiluminiai tilteliai.
5. Skaldelė nebūtina, galima apželdinti... juokauju. Ir plika danga tarnauja ilgai, o skaldelė tik prailgintų šį laiką, bet ji nėra būtina.

Parapetai skausmingas klausimas konstruktoriams, nes jie nesuvokia kodėl užsakovui nepatinka tradicinis variantas.
Nusipiešus apšiltinimo sluoksnį viskas tampa aišku:
user posted image
Tie išsikišimai labai padidina apiltinto paviršiaus plotą.
Geriau turėti tokį, nepertrauktą apšiltinimo sluoksnį:
user posted image

Kaip tai pasiekti - tenka pasielgti kiek nestandartiškai:
user posted image
Papildyta:
QUOTE(gintarass @ 2014 12 18, 11:23)
Štai Jums Lietuvos statybininkų asociacijos rekomenduojamos stogų įrengimo staisyklės - http://statybostaisykles.lt/node/332. T.y. jeigu įmonė normali ir priklausanti asociacijai (save gerbiančios įmonės priklauso), ji laikosi rekomendacijų dėl statybos darbų vykdymo.


Šie mazgai tinka tik B ir C energinės klasės namams, nes kai kur net neapšiltinti parapetai pavaizduoti. Statant A su pliusais reiks pergalvoti ir perrašyti visas šias taisykles, kuriose pastato energinis efektyvumas yra paskutinėje vietoje.
Atsakyti
#24
QUOTE(BangaS @ 2014 12 18, 12:40)
Ta vata dedama visai ne dėl geresnio nubėgimo, o dėl to, kad nelpyštų bituminė dangą.
Yra pora man nepatinkančių vietų. Visų pirma sujungimas su apšiltinta namo siena.
Kaip ten įdėta vata? kas už jos yra? Gal yra foto? Kaip tvirtinti skardiniai lašikliai šioje vietoje? 
Man labiau patiktų toks variantas kaip pas Mintą, kur skarda užlenkta taip, kad iš viršaus kampu priglunda prie putplasčio ir fasadu bėgantis vanduo niekaip nepatenka už skardos.
https://eenamas.file...07/dsc01379.jpg
Pas jus tas plyšys prisigers kažkiek vandens kai fasadu bėgs vanduo. Reikia bent jau geru hermetiku praeiti, nes plyšio gale yra vata kiek mačiau.
Parapetų vidinis kampas yra per aštrus, jis nei kiek nesuapvalintas ir ant tokio stataus kampo užklijuota bituminė danga suplyš po penkių metų. Jau dabar ten matosi dangos lūžiai.
Tai visgi kiek kainavo tokia stoginė ir sandėliukas, įskaitant polius, metalines konstrukcijas apdailą, mūrą ir visą kita? Ar įsitekote į 35000 su viskuo?
1. Sutapdintam stogui be garų išlyginamojo sluoksnio ar garams šiek tiek laidžios dangos reikia rimtos garo izoliacijos. Plėvelė toks vidutinis variantas yra.
Rinkčiausi tos pačios bituminės dangos sluoknį ant perdengimo plokščių ar net bituminės dangos su aliuminio folija sluoknį, kurį įrengus kokybiškai atkristų garų išlyginamojo sluoksnio įrengimo poreikis po pagrindine hidroizoliacine danga.
Dar vienas variantas klijuoti foliją po perdengimo plokštėmis.
Garo izoliacija virš betono leistų akumuliuoti šiek tiek drėgmės betone ir tai šiek tiek sumažintų drėgmės lygio patalpose svyravimus.
2. Iš vidaus, po perdanga negalima dėti jokios šiluminės izoliacijos, nes bus uždaryta perdangos termomasė ir nėra prasmės dėti šiltinimo medžiagą po šilta perdanga. Tas galioja ir teriva light sistemai.
Taip pat pagalvokite ką duos šios plokštės gaisro atveju. Čia ne šlaitinis stogas su savo sandarumo problemomis, jokių pir čia nėra prasmės dėti. Reikia tik geros garo izoliacijos prieš šiltalą, o visas šiltalas eina virš perdangos ir ne kitaip.
Sandarumo sluoksnis nebūtinai turi sutapti su garo izoliacijos sluoksniu. Sandarumas šiuo atveju turi būti užtikrintas gerai užtaisnat plyšius tarp plokščių atsižvelgiant į tai, kad tie plyšiai šiek tiek juda ir paprastas mišinys suskilinės ir/arba užklijuojant foliją po plokštėmis.
3. Aš ir kalbėjau apie surenkamas plokštes. Teriva yra liejama. Jos pirminis sandarumas nieko nedarant bus geresnis, savaime suprantama, bet ir kaina šiek tiek didesnė. Pasirenkant reikia daugiau veiksnių įvertinti. Gryna monolitinė perdanga dar brangesnė, bet jeigu turite kolonų, tai išvengti monolitinių ruožų sunkiai pavyks. Liejant perdangą galima ten papildomai išvedžioti šiek tiek grindinio šildymo vamzdelių, kurie puikiai atvėsintų labiausiai perkaistančias antrojo aukšto patalpas vasarą.
Teriva light šiluminės varžos nevertinčiau, nes putplastis yra po perdanga ir daug betono kyšo iš po to putplasčio - vieni šalčio tiltai ir problemos su apšiltinimu iš vidaus. Iškart atmesčiau light idėją, nebet paprastą terivą svarstyčiau.
4. Lietaus nuvedimas yra iš pradžių architektūrinė problema. Jeigu pas jus nėra vieno parapeto, tai galima į šią pusę formuoti nuolydį ir ten ant konsolės (išsikišusios iš už sienų dalies) galo įrengti paslėptą ar net standartinę lietaus nuvedimo sistemą.
Gali būti, kad formuojant tokį ilgą šlaitą su nuolydžiu susidarys per didelis storis betono (tarkim 20cm), tad gali tekti pakloti papildomus sluoksnius putplasčio su 3-5 cm "laipteliais", kad betono sluoknis būtų tolygesnis.
Man visai patinka tokia idėja, tik tą konsolę/karnizą reikėtų teisingai įtvirtinti, kad nesusidarytų šiluminiai tilteliai.
5. Skaldelė nebūtina, galima apželdinti... juokauju. Ir plika danga tarnauja ilgai, o skaldelė tik prailgintų šį laiką, bet ji nėra būtina.

Parapetai skausmingas klausimas konstruktoriams, nes jie nesuvokia kodėl užsakovui nepatinka tradicinis variantas.
Nusipiešus apšiltinimo sluoksnį viskas tampa aišku:
user posted image
Tie išsikišimai labai padidina apiltinto paviršiaus plotą.
Geriau turėti tokį, nepertrauktą apšiltinimo sluoksnį:
user posted image

Kaip tai pasiekti - tenka pasielgti kiek nestandartiškai:
user posted image
Papildyta:
Šie mazgai tinka tik B ir C energinės klasės namams, nes kai kur net neapšiltinti parapetai pavaizduoti. Statant A su pliusais reiks pergalvoti ir perrašyti visas šias taisykles, kuriose pastato energinis efektyvumas yra paskutinėje vietoje.

Jie yra rekomendacinio pobūdžio, paties siūlomų parapeto įrengimo mazgų neteko matyti, kad konstruktoriai būtų nupiešę, o prisivaigti visada galima.
Atsakyti