QUOTE(akvilyte @ 2016 01 18, 10:33)
Oa as nebesusitvarkau su savo mintim ir emcijom... Kaip penktadien pradejau raudot, taip raudu iki siol... Ssu jauneliu irgi verkiau... Bet guodziau save kad turesiu dar viena sansa.... O dabar tas zinojimas kad VISKAS mane zudo... Tikrai nesitikeja kad taip bus... Kad taip skaudes... Galit metyt mane akmenim, sakyt kad svarbu sveikas, kad mylesiu vistiek ir bla bla bla... Bet negaliuuuuu kaip man skauda.... Nezinau kur detis ir su kuo pasikalbet... Guliu ir ziuriu i viena taska, o asaros rieda kaip pupos...
Specialiai norejau kuo anksciau suzinot, kad kitiem sakydama iskart galeciau sakyt kad turesim broli... Bet anyta vistiek linguoljanciu veideliu sake kad turbut labiau sesutes norejom... Kai pagalvoju kiek dar tokiu fraziu isgirsiu, bloga daros...
As tave suprantu...temoje buvo ir ne vienas toks atvejis...skaudu ir liudna...as tiesa sakant kai pirmo sunaus laukiausi, taip norejau mergytes, kad ja sapnavau, tikejau, kai pasake, kad bus mergyte 80 proc. per echo, nes vis uzsisukes kudikukas buvo...o viduje stovejo toks zinojimo strypas, kad tai berniukas....galiausiai, man klubo sanarys eme streikuoti, nebepaejau, batu apsiauti nebegalejua, ne del pilvo, o tiesiog koja "issisjungdavo", skaudejo
lovoje nebegalejau ant sono pasisukti...nu bjauru ir blogai, o gydytojai viska nestumui nurase...ir islauklasuiau paskaita, apie skausmu, ligu kilme...pasirode, kad sanariu ligos susije su vaikais...tada atsisedau ir meditavau, zinau, kad uztruko ilgai apie 1,5 alandos, meditavimo laiku surpratau, kad neigiu zinojima, jog bus sunus, kad tisiog tokia Auksciausio valia, pamoka, duotybe, kad turiu ja priimti ir, kas svarbiausia, kad nuo to kencia tas mazas kudikelis viduje, jis isgyvena labai smarkiai, tai, kas su manim darosi...baigiau meditacija verkdama, su zinojimu, kad nieko nepakeisiu, ir kad nereikia keisti...atsistojau pati, klubo nebeskaudejo.
Galiu tik pasakyti, kad dukryte auginti ne ka ne lengviau...o sunus padare is manes tai, kas esu dabar,uzaugino mane kaip zmogu, asmenybe...tiesa uzaugino bedos ir sukumai, visuomenes neigiamas poziuris i spec. poreikiu vaikus (nors jo spec poreikiai disleksija ir kalbos raida).
Akvilyte, pasikalbek su savo angeleliu, pasikalbek su situo netyciuku, kuris atejo tau kaip zenklas ir dovana...jei galeciau apkabinciau
viena forumiete parase, kad galvojo jog turiu mergaite, o ne berniuka.... As jai tada atsakiau kad nea... Berniuka ir noriu antro berniuko... O po pertraukeles, noreciau dar ir trecio bernuzelio.... Ir pradejau galvot, kada mano sitas noras pasikeite??? Kada pradejau svajoti ape JA?? Turbut visgi per velai, nes ten kazkas auksciau jau buvo issimines mano pirmaji nora 
o ir tris sunus augint ne kiekvienai duota 
Labai teisinga mintis, kad 3 sunus ne kiekvienam augint duota. Apskritai, ne kiekvienam vaiku susilaukt duota 
Bet as jau siam reikalui tikriausiai nebepasirasysiu, nebent..taptume laabai turtingi, dar isbandyciau viena proga 
skaitineju dabar pačia pradžia kaip alchemie pastojo, bet dar nežino ką turės. Cia kaip knygą kokia 
tikrai, tik dar laiko niekaip nesuprantu😕skaiciau visas teorijas,visus variantus, bet jau kada uzkibo tada,zodziu kaip yra taip. Nepanikuoju, ne svajoju(tik tyliai ir tik biskuti),, o tiesiog laukiu, laukiu spalio😊nes spalį kažką turesiu😀
