Lyg būtų čia ko. 
QUOTE(Bad Seeds @ 2014 12 17, 16:30)
eina sau, užjaučiu. pati tik dalinai tą apatiją, bejėgiškumą esu patyrusi, tai sunku skaityt, kaip būna.
aš tai vienu šiuo metu neatsidžiaugiu - kad sportuoju. pajutau, kad dalį liūdesio maždaug per mėnesį nuėmė nieko daugiau papildomai nedarant. prisigamina, matyt, džiaugsmų besportuojant, kurie kažkiek neutralizuoja ir palaiko sąlyginai normalią egzistenciją. nors ruduo ganėtinai sunkus buvo. duobės.
aš tai vienu šiuo metu neatsidžiaugiu - kad sportuoju. pajutau, kad dalį liūdesio maždaug per mėnesį nuėmė nieko daugiau papildomai nedarant. prisigamina, matyt, džiaugsmų besportuojant, kurie kažkiek neutralizuoja ir palaiko sąlyginai normalią egzistenciją. nors ruduo ganėtinai sunkus buvo. duobės.
va, labai teisingai pavadinai. bejėgiškumas. ir jis visame kame: ir kūne, ir prote. lyg visa būčiau kaip drebanti nemąstanti medūza. bandau mąstyti, tik nelabai gaunas. rankas pakelti irgi sunku. nu visiškas neįgalumas. ir taip visus šiuos metus nuo vasario. irgi sprendžiu pagal tai, kad sausį dar vaikščiojau intensyviai į sporto klubą. sukandus dantis, bet vaikščiojau, vadinas, laikiausi dar. o paskui gulėdavau lovoj, kai ne darbe, ir, atrodydavo krentu krentu, skerdžia skerdžia. ir nežinia ką daryt. tas bejėgiškumas, manau, ir nuo nuovargio nuo tos būsenos. šiaip dabar daug kas praėjo, tik "nestovi" vis tiek.
QUOTE(deraramos @ 2014 12 17, 16:41)
Night, o iš ko dabar gyveni? Ir tu laikykis. Manau "parazituoti" dar ne blogiausias variantas. Bent yra terpė kažkam įvykti.
Nu ne taip seniai nedirbu dar, tai iš ano darbo, mama pagelbėja man kažkiek, bet atiduosiu, kai dirbsiu. Ant ko parazituoti aš neturiu. Mama nerems manęs metus.
QUOTE(BlankSlate @ 2014 12 17, 17:09)
Molekulė
Kokia meili mama. 
Neseniai palaikiau tokią molekulę. Net miela kaip tai buvo. QUOTE(kliomba @ 2014 12 17, 18:46)
O tu iš ano pati išėjai?
Su tavo darbo pobūdžiu, turbūt rastum ką nors. Tik aišku tokioj būsenoj tai kančia ieškot.
Sunku skaityt iš tikrųjų. Man grėstų panašus likimas, tik dar nėra blogai, nes geros emocijos nusveria. Tai laikau viską uždarius ir bandau negalvot, kol migla neužėjo. O spręst vis tiek reikės.
Su tavo darbo pobūdžiu, turbūt rastum ką nors. Tik aišku tokioj būsenoj tai kančia ieškot.
Sunku skaityt iš tikrųjų. Man grėstų panašus likimas, tik dar nėra blogai, nes geros emocijos nusveria. Tai laikau viską uždarius ir bandau negalvot, kol migla neužėjo. O spręst vis tiek reikės.
Išėjau. Ėmiau įtarinėti, kad gali išmesti, be to, su savo trynimaisis šešias sav. durnynuose, nepabūsi nei geru, nei vidutinišku darbuotoju, juk darbai nelaukia, darbdaviui irgi peilis tokios situacijos. Man keista, kad nepasiilgstu nei kiek. Maniau, nostalgiją jausiu, bet man buvo kai kurie dalykai taip įsiėdę, kad iki šiol kasytis norisi prisiminus. Naujo žiūrinėjuos, bet, kaip ir sakiau, nėr kam siūlytis, o kas išlaikytų nėra. Nesijaučiu gerai, kai mama paramsto.
