QUOTE(Pinot noir @ 2014 12 17, 11:12)
Meluoji ir trolini. Darbo, susijusio su skaičiavimais, tu ir nebūtum gavusi, nebent problema pasireiškė jau esant darbe. Jei tokią bėdą turi nuo vaikystės, nebūtum rinkusis nei panašios specialybės, nei darbo. O jei problema išlindo vėliau, tai reikia gydytis, būna, kad pažeista kažkuri smegenų sritis.
Taip kad nedūrink čia visų.
Jei tau gyvenimas gražus, ir depresija tik išmąstyta liga, tai tavo vieta priauginamų gelinių nagų ar ragų temoje. Tai ten ir eik.
neauginu nei nagų, nei ragų. Nesąmonė tie nagai su ragais. Tai pati nedūrink visų keikdama
. Liga tai liga, vaistai nuo jos turi būti. Gydaisi. Taip manyčiau. Kiekvienai ligai, norint pasveikti, reikia pastangų įdėti. Jei žmogus nori sirgti ir nenori pasveikti, tai ir nepasveiks niekad.
Papildyta:
QUOTE(Bad Seeds @ 2014 12 17, 11:16)
smagu, kad dirbi, bet keistai skamba, pripažink, kad dirbi darbą, susijusį su sritimi, kurioje pasižymi didžiausiomis problemomis. nesuprantu, bet gal ir neprivalau suprasti, juk ne mano reikalas
beje, mane stebina mitas, kad neįmanoma susirasti darbo, nes bent jau mano aplinka skundžiasi, kad ieško darbuotojų ir niekaip neranda. ir ieško ne gydytojų genetikų, astronomų ar biochemikų, o vadybininkų, administratorių, logistikos darbuotojų, valytojų, sargų ir įvairiausių kitų darbuotojų. sako, niekas neateina įsidarbinti. o tie, kurie neina, sako, kad jų niekas nepriima. vadinasi, kažkur yra nerealių, neįgyvendinamų lūkesčių.
Niekur nepriėmė, nueini, pasako, ok, tinka, paskambinsim, ir tuo baigdavosi. Viskas. Dabar draugė neranda darbo 7 metai jau. Tas pats kaip ir man, nueina, ok, tinka, paskambinsim ir baigiasi tuo. Yra kaip yra.
http://www.delfi.lt/...e.d?id=66554636
va kur dedamos pastangos, pasigėrėjimą keliančios.