QUOTE(Dakora @ 2014 12 22, 15:37)
Sveikos
Matau,kad nelaiku isiterpsiu i barni,bet turiu skubu klausima.Jus mamytes cia tikriausiai neapsieinate be antidepresantu,tai gal zinote ar net pacioms dare bendra nejautra,vartojant AD ?Girdejau,kad lyg gali buti negerai...Buciau labai dekinga,jei kas trite patirties ir atsiliepsite.
O kas yra ta bendra nejautra?
QUOTE(pilnasmenulis @ 2014 12 22, 21:15)
niekur nesakiau, kad gydytis depresija yra negarbinga ar dar kaip, pacios tokius isvedziojimus padaret.
is pradziu ko gero is viso nieko nenorejau pasakyti, bet kuo toliau tuo labiau norisi pasakyti, kad pasiziurekit zmones, ko jus taip karsciuojates? manot kiti problemu neturi? aisku kad turi ir gal dar didesniu, bet ar del to reikia pulti visus, kurie pasako, kad tu problemu yra?
Kaip matau, Varinija nepadėjo.
QUOTE(bučkis @ 2014 12 22, 22:31)
neskaičiau visko, bet tas daktaras Ozas...nu melaaagis
http://www.delfi.lt/...e.d?id=66731432
Kad tas Ozas apsišaukėlis.
QUOTE(cremaster @ 2014 12 22, 22:42)
tiesa pasakius manau, kad didziajai daliai depresiku greitai baigtusi visos depresijos, jeigu radikaliai pasikeistu aplinkybes. deja, dazniausia niekas jokiu fucking aplinkybiu keisti nenori/negali/nezino ka keisti ir blabla. bet jeigu nukristu meteoritas visai salimais ir nebeliktu esamo sociumo, garantuoju, kad daug kas pasveiktu. kiti tiesiog galutinai issprotetu pereidami i kitus lygmenis. bent jau buckis tikrai pasveiktu.
Man palengvėtų, jei turėčiau daug(bet tikrai daug) pinigų, nereikėtų galvot apie rytdieną, galėčiau bendraut tik su man patinkančiais žmonėmis(čia pagrindiniai dalykai, man labai sunku prisitaikyt prie žmonių, jei kolektyve yra koks man labai smarkiai nepatinkantis, tiesiog sustingstu prie jo ir net žodį išstenėt sunku būna). Ir dar kelionės. Kartą per atkrytį nuvažiavau į Londoną porai savaičių, grįžau kur kas sveikesnė. O jei dar į šiltus kraštus. Aišku, ir terapija būtų reikalinga, visgi mano depresija ne dėl aplinkybių, o dėl charakterio. Aš truputį narcizinė asmenybė ir jaučiuosi blogai nebūdama dėmesio centre. Vyresnėse klasėse dėl to pradėjau bėgt iš pamokų, nes žemesnėse pakako naglumo susisemt visą dėmesį, o paauglystėj išlindo bailumas. Tai vat tokia mano tragedija: noriu būti matoma, mėgstu dėmesį ir tuo pačiu labai bijau, iki panikos. (kaip lėkšta ir banalu palyginus su rimtomis ligomis). Ir dar tas prakeiktas, gyvenimą nuodijantis menkavertiškumo jausmas. Nors jis, berods, mažėja.
QUOTE(Night13 @ 2014 12 22, 22:49)
Jums, matau, tai malonu. nes vis rašote, rašote, rašote...
o aš suprantu taip: vaikai yra vienas iš tikslų daugeliui žmonių, o ne prasmė. tik ginčytina, kiek/ar laikina. bent jau aš neįsivaizduoju, kaip tavą prasmę galima užkrauti kitam žmogui, atskiram individui, net jei tai "nuosavas" vaikas.
kažką pan. esu jau rašius gūdžiais 2013m. bet pasiguosiu vėl, ar kaip pavadint. šiandien pačatinau su keliais žmonėm, sako, kad aš labai negatyvi. bet aš, žinokit, nejaučiu visai visai to.
kaip tik, šiandien gerai jaučiuosi. po to skaičiau straipsnį apie tai, kaip pasididinti
papus savo kūno riebalais. klausiau, ar čia negatyvu? nes aš
jej bogu nebesuprantu.
Ko tu čia jaudiniesi, pilnasmėnulis sakė, kad visos mes negatyvios. O gal ji turėjo omeny tave ir per tave visos turėjom atkentėt?????????
QUOTE(Night13 @ 2014 12 23, 01:16)
kaip žmonės galutinai iš proto neišeina ten vaikščiodami, kad ir metus, man mistika.
Aš eičiau, eičiau ir eičiau. Man padeda. Dabar užmetus, bet ir vėl eisiu.