Depresija

Na, jis teisus. Aš tiesiog manau, kad jei jau esu šiam pasaulyje, vadinasi, taip ir turėjo būti. Ir nesikasu gylin, o kodėl. Jei jau esu, vadinasi, esu. Tokia ir prasmė.

tikrai ne
o kam?
kad kankintusi kaip as?
ne ne ne

Nuo seniai, jei nepastebėjai.


Ne tikslą, ne. Prasmę. Man rods žmonės dažnai painioja tuos du dalykus.


OkoksSkirtumas, dauguma čia kamuojami depresijos, todėl tų jų nesupranti. O kad nesupranti, ir bandai teigti, kaip viskas saldžiai rausva, taip akivaizdu. Visokios depresijos gerokai pakeičia mąstymą, žinok. Kai kurių po to rausvos mintys nelanko visiškai. Kada čia moderatorė ateis visų išvaikyti, nesuprantu. Gi skųstasi senokai. Nesupratau dėl ko, bet ką aš suprantu. Aš net nežinau kokia mano gyvenimo prasmė.

o ją būtinai reikia turėtį?
o negalima...be prasmės kažkaip

jeigu kankina tokie klausimai vadinasi negalima

kiek pamenu, kol man buvo nerimo sutrikimas (manau, kad depresijos tada nebuvo) ir aš taip galvojau, kad kam čia žmonėms tos prasmės reik. vis dar (gal iki mirties taip ir tęsis) juodokoka man akyse.ir tas klausimas kamuoja ir kamuoja. netinka man ats., kad dauginimasis, vaikai. nu nesąmonė. visi žmonės egoistai padarai, gyvenantys tik dėl savęs. išgyvena ir tų vaikų mirtis, ir tėvų, skiriasi, - pasipergyvena ir eina toliau, gal net su rožiniais akiniais. ot ir nesuprantu. tai kokia prasmė? paėsti, pamiegoti, pasimylėti, pasikankinti?

pritariu

Mano gyvenimo prasmė - vaikai. Be jų seniai būčiau nusižudžiusi.

[quote=OkoksSkirtumas,2014 12 16, 12:50]
Žiauriai pergyvenčiau, nežmoniškai. Šitiek metų negalėjau iš viso darbo rasti. Prarasti būtų kaip numirti. Beveik.
[/quote]


Labai blogai.....


[quote=OkoksSkirtumas,2014 12 17, 07:33]
Visada bus skaudi. Jei ne tau, tai artimiesiems. Mirtį laikyti grožiu ir geidžiamumu - man tai kažkas nesveiko. Ji yra, neišvengsime, bet nereikia nei kviesti, nei laukti. Gyvenimas visada gražus, net kai turime problemų - vadinasi, jas spręsime, net kai turime bėdų - jos kažkada baigsis. Smagu, kad šventės, smagu, kad laisvadieniai, puiku, kad žiema - nekenčiu karščių ir t.t. Puiku yra gyventi.
[/quote]


Bet nesuabsoliutink savo nuomonės. Mirtis yra kita medalio pusė. T.y. gimimo. Ji vienodai graži ir prasminga kaip ir gimimas. Apskritai mirtis yra tik vartai. Kūno mirties...

[quote=OkoksSkirtumas,2014 12 17, 10:09]

Beje, dėl skaičiavimo problemų vos nepraradau darbo. O man darbas Nr. 1. Iš jo gyvenu. Ir nieko neįžeidinėju, tamstai tik taip atrodo.
[/quote]

Blogai.....Nr.1....keisk požiūrį, nekalbėdama nesąmonių apie depresiją kaip išpindėjimą.

[quote=OkoksSkirtumas,2014 12 17, 11:14]
Kas yra trolinimas? Darbinantis nesakė, kad reikės skaičiuoti. Dirbu visiškai ne pagal specialybę. Man svarbu turėti darbą. Nėra nieko svarbiau nei darbas. Nemokėjau niekad skaičiuoti, nuo 1 klasės.
[/quote]


"Nėra nieko svarbiau nei darbas" - būtinas gydymas, skubus. Iškrypęs požiūris.



[quote=deraramos,2014 12 17, 11:51]
Jetus, kur čia tie darbai? Griebiu tik. Man periodiškai vėl liūdnos mintys aplankė. Kas mėnesį pasitaiko. Kad esu beviltiškoj situacijoj ir niekaip negaliu rasti darbo. Dažniausiai sutampa, kad dalyvauju darbo pokalbyje ir manęs nepasirenka. Ir vėl jokių prošvaisčių horizonte. Atrodo, kaip man, tokiai nevykusiai, reikia sugebėti įrodyti, kad aš esu geriausia iš visų kandidatų, kurie siunčia cv, ateina į pokalbį? Ir dabar buvau viena iš keletos. Atrodo, pasiekimas. Bet kas iš to, jei nepasirenka. Taigi aš vėl duobėje. Verkiu vos pramerkus rytais akis. Verkiu vakarais. Užmiegu iš nuovargio, nors per dieną nieko doro nenuveikiu ir net nenoriu nuveikti. Pvz. vakar buvo paskaita, bet prasėdėjus visą dieną namie į ją net nenuėjau. Nebenorėjau, neprisiverčiau. Šiandien gailiuosi. Šiandien irgi yra paskaita, į sporto klubą reikia nueiti. Eisiu per prievartą, nes kuo ilgiau sėdžiu namie prie kompo, tuo dar labiau save suėdu. Vaistai paglušina, jaučiuosi flegmatiška, bet tas niūrumas niekur nedingsta.

Katinas nudrėskė tapetus ir numetė kompą nuo stalo. 0 emocijų. Kambary skraido balionėlis.
[/quote]

Žinok, gal paguos tave tai, kad ne tau vienai taip buvo ir yra. Galbūt pagalvok, ką tu mėgsti veikti ar ko norėtum išmokti ir bandyk tai daryti, užsikabinti, o gal nejučia ir vienas kitas litas pradės byrėt iš tos veiklos....

[quote=OkoksSkirtumas,2014 12 17, 13:31]
Paauklėti nieko nenoriu, bet būtinos pastangos pasveikti, jei jų nėra, nepadės jokie, kad ir geriausi pasaulyje vaistai. Aš manau, vėžys kur kas baisesnė liga nei depresija. Net negalima lyginti. Nuo nemokėjimo skaičiuoti depresijos neturiu, nepatogumą - taip.
Papildyta:

[/quote]

Taip, tu teisi, kad būtinos pastangos, ir labai didelės, ypač sergant sielos ligomis, bet bėda, kad dažnai pastangos neduoda greitų rezultatų. Tu labai klysti dėl vėžio. Žmogus, patyręs psichikos lugų pragarą, žino, kad nera baisisenės ligos, lengviau tūkstantį kartų sirgti vėžiu, netekti kojos ir t.t., nei netekti stogo ir būti devintame pragare.....


[quote=Ondatra...,2014 12 17, 16:11]
KOKIA GERA MINTIS
KODEL JI MAN NEŠOVĖ
AŠ TIKRAI DURNELĖ
[/quote]


[quote=Ondatra...,2014 12 17, 19:49]
ne, cia reali man iseitis pabegt nuo supypto pasaulio
jei tik raumenu uztektu
depresikas gali kalbeti tik apie depresija
i ta tema
man sia savaite labai depresija ir noriu numirt
reikia susisaudyt kvetiapino daug
[/quote]

Kvetiapine tu
[quote=Night13,2014 12 17, 21:33]
lengvai apsisvaiginau alum. net akyse šviesiau.
[/quote]

ir aš
[quote=Night13,2014 12 19, 00:34]
Kokia Jūsų gyvenimo prasmė, jei ją turit?
[/quote]

Išlikti žmogum, nenusižudyti, baigti gražiai, kad atleistų man už nuodėmes (savo vaikams ir kitiems žmonėms padarytas), dar noriu būti pas Dievą ir susitikti su mama, kuri, labai tikiuos, pas Dievą.

[quote=Ondatra...,2014 12 19, 10:21]
o jeigu netyčiukas?
kaip tada pagal tavo teoriją?

išvis vaikus daryt ir gimdyt yra nesamonė
[/quote]


Daryt labai lengva, gimdyt sunku, bet iškenčiama, o auginti - pats sunkiausias darbas, menas, augimas, gimimas ir t.t. Nors patyriau du didžiausius pragarus gimus vaikams......
[quote=Night13,2014 12 19, 16:28]
kiek pamenu, kol man buvo nerimo sutrikimas (manau, kad depresijos tada nebuvo) ir aš taip galvojau, kad kam čia žmonėms tos prasmės reik. vis dar (gal iki mirties taip ir tęsis) juodokoka man akyse.ir tas klausimas kamuoja ir kamuoja. netinka man ats., kad dauginimasis, vaikai. nu nesąmonė. visi žmonės egoistai padarai, gyvenantys tik dėl savęs. išgyvena ir tų vaikų mirtis, ir tėvų, skiriasi, - pasipergyvena ir eina toliau, gal net su rožiniais akiniais. ot ir nesuprantu. tai kokia prasmė? paėsti, pamiegoti, pasimylėti, pasikankinti?
[/quote]

vaikai - egoistai, o augant, jei mokomi pavyzdžio, egoizmas vis mažėja.......

tu ieškai prasmės ir jauti, kad ji - daug daugiau nei tavo suminėti dalykai.


aš gyva, ir labai stipri, nenusakomai, įsitikinau per šią savaitę. atlaikiau neįmanomai daug. bet tikrai ne savo dėka. kiekvienas mano plaukas suskaitytas, tačiau, Dieve, leisk man akimirką pasididžiuot savimi ir....mamos akyse danguje.

Na taip, logiska. As daznai manau, kad tai kas vyksta, ne veltui vyksta. Ar kancia ar dziaugsmas, kas tik nori. Tame ir prasme.
Papildyta:


Jausti ir patirti. Net ir darant viska kas isvardinta.

Septynstyge, sveikinu sulaukus naujos savaitės, vis dėlto išgyvenai

Ačiūūūūūū, dar pirmadienį atlaikyt reikės ir Kalėdas, ačiū Dievui, kad išeiginės....skauda tik ausį ir gerklę, pakimusi...