QUOTE(meja82meja @ 2015 01 28, 03:22)
Drauge atsiunte atviruka su uzrasytais skaiciais,tokia sena pasijutau,po 7metu jau 40bus.brrr.
tai tik skaičiai. kai dabar manes klausia - kiek man metų man norisi paklausti - kūnui ar man
nes man kažkur paauglystė vistiek esu nebrendyla, naivi, bijanti žmonių ir pan. mes su kūnu kažkaip atskirai...senstam
tiksliau sensta tai jis
bet aš brandos arba neįgaunu arba labia jau ji skūpiai pas mane nusėda.
ir dar vienas iš tų "netikėja", kai močiutė man sakydavo kad nesijaučia tarkim 78-metė man norėdavosi paklausti kaip taip galima, nes gi akivaizdu kad jaustis kitaip negali. dabar jau tikiu, kad gali
o kiek jūs užsiimat kažkokio pozityvo ieškojimo iš šalies? visokias savo problemas aš žinau ir iš kur jos kyla daug žinau. bet bandau kažkokiom knygom, paskaitom sau pagalbos rasti. kažkokiom saviitaigom užsiiminėti per jaunatį ir panašiai. taip kaip mane kamuoja ikyrios mintys kad esu lūzerė, nieko nesugebu ir išvis....tai taip pat joms ikyriai kartoju kad dar nebuvo taip kad kažkaip nebūtų, kad neišsisukčiau, kad viską per daug sureikšminu.
dabar paskaitinėju knygą apie smegenis. kad mes ne tik jaučiamės laimingi kai šypsomės, bet ir dirbtinai šypsodamiesi galim priversti orgnizmą jaustis laimingesniu, nes jis tam tikrų raumenų įsitempimą vertina kaip laimes signalą ir atitinkamai reaguoja. arba nustatyta kad optimistiškesni laimingesni žmonės eina žygiuodami, spyruokliuodami, o nelaimingi tipena, slenka, ir kad prisiverčiant eiti kaip tie optimistai laimingieji duodi kūnui signalus kad su tavim viskas gerai ir jis jaučiasi geriau. žodžiu, nieko nekainuoja
paskui imu susirašau kokias nors savybes kur esu gera, kokia noriu būti, vizualizacijom, svajonėm užsiimu....
ir nutariau su gydytoja nebegerti vaistų. gyventi išeina, miegoti netrukdo, kažkaip gal ir net reakciją išeina suvaldyti.