Tikram lietuviui visada linksmiau, kai ir kitam blogai
Turiu nuostabų vyrą. Vyrą iš didžios raidės. Santykiai idealūs, žodžiu atitinkam kirvis kotą. Išdraugavus penkis metus, susituokėm. Iškart po vestuvių leidomės į kelionę, iš kurios turėjom parsivešti savo meilės vaisių. Visą medaus mėnesį aš jau spėjau įsijausti į nėščiosios vaidmenį, o čia štai tau grįžtant namo žiūriu mano dienos. Smūgis didelis, ašaros. Klausiu savęs, kaip čia taip?! Juk buvau tvirtai įsitikinus, kad užteks per vaisingas dienas pasimylėt ir viskas, juk ciklas kaip laikrodis.... Tuo labiau visiems draugams aplinkui iš pirmo karto....nebuvo net jokių abejonių. Na nieko, radau pateisinimą, kad čia dėl vestuvinio streso, mėnesinės paankstėjo ir neužtaikiau ant vaisingų dienų. Taip praėjo ir antras ir trečias ir ....devintas mėnuo. NIEKO. Per tą laiką išstudijuota visa natūralaus planavimo medžiaga. Matuota BKT, sektos gleivės, ovuliacijos testai. Viskas Ok. Imuos veikt pati. Nulekiu į SOPRO pasidarau planuojančioms pastoti tyrimų paketą, kuriame visi citomegalai, taksoplazmozės (maža ką, juk aplink yra kačių) micoplazmos ir t.t. Gaunu atsakymus ir išpūčiu akis. Žiū micoplazma hominus. Kas tas per velnias ?! vėl visas laisvalaikis atitenka studijoms apie visokias micoplazmas. Ginekologė teigia, kad MH pastojimui įtakos neturi. Nors užsn. moksliniuose straipsniuose randu įvairių tyrimų, kad MH gali sukelti dubens uždegimą, spermiukus naikint iri t.t. , ko pasėkoje ir nepastojimas. Nulekiu konsultacijai i VK ten tą patį pasako (įtakos neturi).Nuleidžiu rankas, ieškau toliau info, bandau prisitaikyt sau kažką. Juk priežastis turi būti....Ginekologė liepė dar neskubėt, siūlo po poros mėnesių bandyt daryt laparaskopiją (atmetimo būdu ieškot priežasties). Vestuvinių metinių proga vėl išvykstam į kelionę. Kelionė nepadeda. o Kadangi jau cieli metai praėjo, suprantu, kad laikas stoti į nevaisingų porų eilę. Pasidarau hormonų tyrimus, prolaktinas, progesteronas ir t.t. Skydliauke. Spermograma. Viskas ok. Puolu registruotis laparaskopijai. Dešinės pusės paskaudėjimus ir nudiegimus, kurių anksčiau nesureikšminau, jau spėjau priskirti endometriozei. Sekantį mėnesį pagaliau sulaukiu diagnostinės histeroskopijos ir transvaginalinės laparoskopijos operacijos. DIDELIAM mano nustebimui ir vėl viskas švaru ir gražu. Tačiau po trijų dienų nuo operacijos namuose naktį pradedu vemti. Skauda dešinę pusę, krečia šaltis ir t.t. Vyras išveža į ligoninę. Ligoninėj vežiojama tarp dviejų skyrių. Iš ginekologinės pusės viskas gerai, į apendicitą sako taip pat nepanašu. Visgi paguldo i vidaus, nors ir dvejodami ir nenorėdami pjauna pilvelį ir randa paūmėjusi apendicitą, ir ne bet kokį, o apsivynevusį apie tūbą ( kiaušintakį).Išvada: nuo gimimo, o laparaskopijos metu leistas skystis nustatyti pratekamumui būtent ir iššaukė apendicitą. VK daręs operaciją sako per gyvenima antras kartas kada laparaskopija iššaukia apendicitą. Mano didžiai nuostabai URA !!! Gal tai priežastis ?!Daktarų teigimu - rimta nepastojimo priežastis, bet vienas, antras, trečias..... mėnuo. NIEKO. Jėgos senka, pokalbiai apie vaikus ir buvimas su tais kas laukiasi ar turi vaikų verčia jaustis nepatogiai. Apie idiotiškus klausimus ko jūs laukiat? jei nemokat, gal pamokint? mūsų vaikams reikia draugų ir pan. tai išvis nekalbu.....Vyras stiprus, sako viskas bus gerai. Grūdinuos, bet silpnumo akimirkos apninka bet kur. Žiūrėk ašarikės jau darbe prie kompo sėdint rieda, tai vakarienę darant, tai prieš miegą....
Jau pabėgau nuo ,,medicininių studijų'', ėmiausi ieškot info apie heomopatinius dalykus. Ricinos aliejaus kompresus ant pilvelio iki liuteininės fazės, pelyno arbatą....... tik dar vakar pasidariau paskutinį ramybės nedavusį tyrimą, suderinamumą. Tačiau spermatozoidai puikūs, pro gleives tiek makšties tiek gimdos kaklelio prateka. Inseminacija tokiais atvejais nereikšminga ir tik pinigų švaistymas. Nežinau net ką ir galvot. Tenka viską nurašyt likimui ir psichologijai, o kaip ją gydit? Visad buvau savarankiška ir kovotoja, net ir šiuo atveju viską ėmiausi į savo rankas,domėjaus, daktarais 100 proc. nepasiklioviau ......
Turbūt jau palūžau psichologišakai, nes užsiregistravau ir pirmą kartą rašau į forumą ir viešai kalbu apie šią širdį draskančią problemą......Aišku vilties neprarandu, bet ligų paieškas baigiau.... pfuu, net lengviau pasidarė išsipasakojus
Jau pabėgau nuo ,,medicininių studijų'', ėmiausi ieškot info apie heomopatinius dalykus. Ricinos aliejaus kompresus ant pilvelio iki liuteininės fazės, pelyno arbatą....... tik dar vakar pasidariau paskutinį ramybės nedavusį tyrimą, suderinamumą. Tačiau spermatozoidai puikūs, pro gleives tiek makšties tiek gimdos kaklelio prateka. Inseminacija tokiais atvejais nereikšminga ir tik pinigų švaistymas. Nežinau net ką ir galvot. Tenka viską nurašyt likimui ir psichologijai, o kaip ją gydit? Visad buvau savarankiška ir kovotoja, net ir šiuo atveju viską ėmiausi į savo rankas,domėjaus, daktarais 100 proc. nepasiklioviau ......
Turbūt jau palūžau psichologišakai, nes užsiregistravau ir pirmą kartą rašau į forumą ir viešai kalbu apie šią širdį draskančią problemą......Aišku vilties neprarandu, bet ligų paieškas baigiau.... pfuu, net lengviau pasidarė išsipasakojus
Aš irgi daug metų ieškojau ieškojau, fantazija baigėsi (tas gerai, tas dar geriau, tas pataisyta...), kol liko nesėkmes nurašyti imuniteto atmetimui.
Kai VK sako, kad neturi įtakos, neklausyk. Jie į daug ką nekreipia dėmesio.
Aklaviete, dar pas genetikus nebuvai.
Nieko nerašei apie homonus, kokius tyreisi.
Ir dar pastaba - negerai toks pesimistinis nikas...
Bent kokį linksmą avatarą užsidėk 
Kai VK sako, kad neturi įtakos, neklausyk. Jie į daug ką nekreipia dėmesio.
Aklaviete, dar pas genetikus nebuvai.
Nieko nerašei apie homonus, kokius tyreisi.
Ir dar pastaba - negerai toks pesimistinis nikas...
Bent kokį linksmą avatarą užsidėk
QUOTE(Aklaviete @ 2015 01 29, 15:59)
Turiu nuostabų vyrą. Vyrą iš didžios raidės. Santykiai idealūs, žodžiu atitinkam kirvis kotą. Išdraugavus penkis metus, susituokėm. Iškart po vestuvių leidomės į kelionę, iš kurios turėjom parsivešti savo meilės vaisių. Visą medaus mėnesį aš jau spėjau įsijausti į nėščiosios vaidmenį, o čia štai tau grįžtant namo žiūriu mano dienos. Smūgis didelis, ašaros. Klausiu savęs, kaip čia taip?! Juk buvau tvirtai įsitikinus, kad užteks per vaisingas dienas pasimylėt ir viskas, juk ciklas kaip laikrodis.... Tuo labiau visiems draugams aplinkui iš pirmo karto....nebuvo net jokių abejonių. Na nieko, radau pateisinimą, kad čia dėl vestuvinio streso, mėnesinės paankstėjo ir neužtaikiau ant vaisingų dienų. Taip praėjo ir antras ir trečias ir ....devintas mėnuo. NIEKO. Per tą laiką išstudijuota visa natūralaus planavimo medžiaga. Matuota BKT, sektos gleivės, ovuliacijos testai. Viskas Ok. Imuos veikt pati. Nulekiu į SOPRO pasidarau planuojančioms pastoti tyrimų paketą, kuriame visi citomegalai, taksoplazmozės (maža ką, juk aplink yra kačių) micoplazmos ir t.t. Gaunu atsakymus ir išpūčiu akis. Žiū micoplazma hominus. Kas tas per velnias ?! vėl visas laisvalaikis atitenka studijoms apie visokias micoplazmas. Ginekologė teigia, kad MH pastojimui įtakos neturi. Nors užsn. moksliniuose straipsniuose randu įvairių tyrimų, kad MH gali sukelti dubens uždegimą, spermiukus naikint iri t.t. , ko pasėkoje ir nepastojimas. Nulekiu konsultacijai i VK ten tą patį pasako (įtakos neturi).Nuleidžiu rankas, ieškau toliau info, bandau prisitaikyt sau kažką. Juk priežastis turi būti....Ginekologė liepė dar neskubėt, siūlo po poros mėnesių bandyt daryt laparaskopiją (atmetimo būdu ieškot priežasties). Vestuvinių metinių proga vėl išvykstam į kelionę. Kelionė nepadeda. o Kadangi jau cieli metai praėjo, suprantu, kad laikas stoti į nevaisingų porų eilę. Pasidarau hormonų tyrimus, prolaktinas, progesteronas ir t.t. Skydliauke. Spermograma. Viskas ok. Puolu registruotis laparaskopijai. Dešinės pusės paskaudėjimus ir nudiegimus, kurių anksčiau nesureikšminau, jau spėjau priskirti endometriozei. Sekantį mėnesį pagaliau sulaukiu diagnostinės histeroskopijos ir transvaginalinės laparoskopijos operacijos. DIDELIAM mano nustebimui ir vėl viskas švaru ir gražu. Tačiau po trijų dienų nuo operacijos namuose naktį pradedu vemti. Skauda dešinę pusę, krečia šaltis ir t.t. Vyras išveža į ligoninę. Ligoninėj vežiojama tarp dviejų skyrių. Iš ginekologinės pusės viskas gerai, į apendicitą sako taip pat nepanašu. Visgi paguldo i vidaus, nors ir dvejodami ir nenorėdami pjauna pilvelį ir randa paūmėjusi apendicitą, ir ne bet kokį, o apsivynevusį apie tūbą ( kiaušintakį).Išvada: nuo gimimo, o laparaskopijos metu leistas skystis nustatyti pratekamumui būtent ir iššaukė apendicitą. VK daręs operaciją sako per gyvenima antras kartas kada laparaskopija iššaukia apendicitą. Mano didžiai nuostabai URA !!! Gal tai priežastis ?!Daktarų teigimu - rimta nepastojimo priežastis, bet vienas, antras, trečias..... mėnuo. NIEKO. Jėgos senka, pokalbiai apie vaikus ir buvimas su tais kas laukiasi ar turi vaikų verčia jaustis nepatogiai. Apie idiotiškus klausimus ko jūs laukiat? jei nemokat, gal pamokint? mūsų vaikams reikia draugų ir pan. tai išvis nekalbu.....Vyras stiprus, sako viskas bus gerai. Grūdinuos, bet silpnumo akimirkos apninka bet kur. Žiūrėk ašarikės jau darbe prie kompo sėdint rieda, tai vakarienę darant, tai prieš miegą....
Jau pabėgau nuo ,,medicininių studijų'', ėmiausi ieškot info apie heomopatinius dalykus. Ricinos aliejaus kompresus ant pilvelio iki liuteininės fazės, pelyno arbatą....... tik dar vakar pasidariau paskutinį ramybės nedavusį tyrimą, suderinamumą. Tačiau spermatozoidai puikūs, pro gleives tiek makšties tiek gimdos kaklelio prateka. Inseminacija tokiais atvejais nereikšminga ir tik pinigų švaistymas. Nežinau net ką ir galvot. Tenka viską nurašyt likimui ir psichologijai, o kaip ją gydit? Visad buvau savarankiška ir kovotoja, net ir šiuo atveju viską ėmiausi į savo rankas,domėjaus, daktarais 100 proc. nepasiklioviau ......
Turbūt jau palūžau psichologišakai, nes užsiregistravau ir pirmą kartą rašau į forumą ir viešai kalbu apie šią širdį draskančią problemą......Aišku vilties neprarandu, bet ligų paieškas baigiau.... pfuu, net lengviau pasidarė išsipasakojus
Jau pabėgau nuo ,,medicininių studijų'', ėmiausi ieškot info apie heomopatinius dalykus. Ricinos aliejaus kompresus ant pilvelio iki liuteininės fazės, pelyno arbatą....... tik dar vakar pasidariau paskutinį ramybės nedavusį tyrimą, suderinamumą. Tačiau spermatozoidai puikūs, pro gleives tiek makšties tiek gimdos kaklelio prateka. Inseminacija tokiais atvejais nereikšminga ir tik pinigų švaistymas. Nežinau net ką ir galvot. Tenka viską nurašyt likimui ir psichologijai, o kaip ją gydit? Visad buvau savarankiška ir kovotoja, net ir šiuo atveju viską ėmiausi į savo rankas,domėjaus, daktarais 100 proc. nepasiklioviau ......
Turbūt jau palūžau psichologišakai, nes užsiregistravau ir pirmą kartą rašau į forumą ir viešai kalbu apie šią širdį draskančią problemą......Aišku vilties neprarandu, bet ligų paieškas baigiau.... pfuu, net lengviau pasidarė išsipasakojus
Sveika prisijungusi
visada palengveja kai išsipasakoji na kaip supratau jus abu sveiki,tad vilties tikrai yra,galbut vaikelis ateis kai to visiskai nesitikesi,tad palinkesiu tau stiprybes
Tyriausi kaip priklauso 3 CD E2, SHBG, testosterona, prolaktina, FSH ir LH, bei progesterona 19 CD. Net po kelis kartus. Taip pat TTH, LT4.
Vieną mėnesį lakstydama su visais hormonu tyrimais nutiko toks dalykas. Antroj ciklo fazėj po paimto progesterono ( 30,63 nmol/l) ir pakilusios BKT nulėkiau pas ginekologę pasitikrinti echoskopu, kurioj pusėj yra geltonkūnis, ryšium su atlikta operacija smalsumą patenkinti. O gine sako tau ovuliacija neįvykus, nesprogęs folikulas didžiausias DEŠINĖJE pusėje, geltonkūnio, nei skysčio nėra. Grįžus įlindau į internetą ir vėl eilinį sykį atraudau ,,priežastį''. luteinised unruptured follicle syndrome LUF (neplyšusio folikulo sindromas). Kažkur literatūroj perskaičiau, kad šį sindromą nustatyti pakankamai sunku. Nes būna atvejų kad tiek BKT, tiek ir progesteronas pakyla, nors iš tiesų kiaušialąstė vistiek neišsilaivina iš folikulo. Tą patį ciklą dar sugebu nulėkti į VK, o ten man sako viskas gerai ovuliacija ivykus, geltonkūnis sisiformavęs KAIRĖJE pusėje. Vėl likau it musę kandus. Bet šis įvykis iki šiol man dar šmėsteli galvoje. Vis galvoju ką toj dėšinėj pusėje matė ginekologė, folikulą ar geltonkūnį, o gal kokią cistą. Vyras man jau sako raminkis su tų ligų prisitaikymu sau Bet visgi sakykite gal kas iš jūsų yra ką nors apie tai girdėjusios, skaičiusios.
Vieną mėnesį lakstydama su visais hormonu tyrimais nutiko toks dalykas. Antroj ciklo fazėj po paimto progesterono ( 30,63 nmol/l) ir pakilusios BKT nulėkiau pas ginekologę pasitikrinti echoskopu, kurioj pusėj yra geltonkūnis, ryšium su atlikta operacija smalsumą patenkinti. O gine sako tau ovuliacija neįvykus, nesprogęs folikulas didžiausias DEŠINĖJE pusėje, geltonkūnio, nei skysčio nėra. Grįžus įlindau į internetą ir vėl eilinį sykį atraudau ,,priežastį''. luteinised unruptured follicle syndrome LUF (neplyšusio folikulo sindromas). Kažkur literatūroj perskaičiau, kad šį sindromą nustatyti pakankamai sunku. Nes būna atvejų kad tiek BKT, tiek ir progesteronas pakyla, nors iš tiesų kiaušialąstė vistiek neišsilaivina iš folikulo. Tą patį ciklą dar sugebu nulėkti į VK, o ten man sako viskas gerai ovuliacija ivykus, geltonkūnis sisiformavęs KAIRĖJE pusėje. Vėl likau it musę kandus. Bet šis įvykis iki šiol man dar šmėsteli galvoje. Vis galvoju ką toj dėšinėj pusėje matė ginekologė, folikulą ar geltonkūnį, o gal kokią cistą. Vyras man jau sako raminkis su tų ligų prisitaikymu sau
Bet visgi sakykite gal kas iš jūsų yra ką nors apie tai girdėjusios, skaičiusios.
[ Tą patį ciklą dar sugebu nulėkti į VK, o ten man sako viskas gerai ovuliacija ivykus, geltonkūnis sisiformavęs KAIRĖJE pusėje. Vėl likau it musę kandus. Bet šis įvykis iki šiol man dar šmėsteli galvoje.
keisk VK i kitus gydytojus. man is viso vis LT vaisingumo spec. atrodo kai tik pinigu darytojai.
man VK nustate nepratekamas kiausintakis po gimdos nuotraukos ir po laparaskopijos.
o po keliu metu tilto g. pasidariau gimdos nuotrauka - pratekami abu.
kas man LT biausiausi del vaisingumo kliniku - kad jie is tikruju nenori daryti visu tyrimu. pats o nesekmiu turi bandyti ieskoti priezasciu - imuniu, genetiniu ir t.t...
po dabar daryto IVF pas OK, kuis baigesi nesekmingai - klausiu OK, kas?? o ji, neturiu dabar laiko. iskraujuok. po sekanciu mm ateisi. stimuliousim toliau.... baisu... koks poziuris? visur. ir Vk ir BAK.
o kas po to su musu psihologija?? niekam neidomu..
issiburbaliavau....
keisk VK i kitus gydytojus. man is viso vis LT vaisingumo spec. atrodo kai tik pinigu darytojai.
man VK nustate nepratekamas kiausintakis po gimdos nuotraukos ir po laparaskopijos.
o po keliu metu tilto g. pasidariau gimdos nuotrauka - pratekami abu.
kas man LT biausiausi del vaisingumo kliniku - kad jie is tikruju nenori daryti visu tyrimu. pats o nesekmiu turi bandyti ieskoti priezasciu - imuniu, genetiniu ir t.t...
po dabar daryto IVF pas OK, kuis baigesi nesekmingai - klausiu OK, kas?? o ji, neturiu dabar laiko. iskraujuok. po sekanciu mm ateisi. stimuliousim toliau.... baisu... koks poziuris? visur. ir Vk ir BAK.
o kas po to su musu psihologija?? niekam neidomu..
issiburbaliavau....
QUOTE(toritori13 @ 2015 01 29, 21:51)
Sveika prisijungusi
QUOTE(Aklaviete @ 2015 01 29, 16:59)
Turiu nuostabų vyrą. Vyrą iš didžios raidės. Santykiai idealūs, žodžiu atitinkam kirvis kotą. Išdraugavus penkis metus, susituokėm. Iškart po vestuvių leidomės į kelionę, iš kurios turėjom parsivešti savo meilės vaisių. Visą medaus mėnesį aš jau spėjau įsijausti į nėščiosios vaidmenį, o čia štai tau grįžtant namo žiūriu mano dienos. Smūgis didelis, ašaros. Klausiu savęs, kaip čia taip?! Juk buvau tvirtai įsitikinus, kad užteks per vaisingas dienas pasimylėt ir viskas, juk ciklas kaip laikrodis.... Tuo labiau visiems draugams aplinkui iš pirmo karto....nebuvo net jokių abejonių. Na nieko, radau pateisinimą, kad čia dėl vestuvinio streso, mėnesinės paankstėjo ir neužtaikiau ant vaisingų dienų. Taip praėjo ir antras ir trečias ir ....devintas mėnuo. NIEKO. Per tą laiką išstudijuota visa natūralaus planavimo medžiaga. Matuota BKT, sektos gleivės, ovuliacijos testai. Viskas Ok. Imuos veikt pati. Nulekiu į SOPRO pasidarau planuojančioms pastoti tyrimų paketą, kuriame visi citomegalai, taksoplazmozės (maža ką, juk aplink yra kačių) micoplazmos ir t.t. Gaunu atsakymus ir išpūčiu akis. Žiū micoplazma hominus. Kas tas per velnias ?! vėl visas laisvalaikis atitenka studijoms apie visokias micoplazmas. Ginekologė teigia, kad MH pastojimui įtakos neturi. Nors užsn. moksliniuose straipsniuose randu įvairių tyrimų, kad MH gali sukelti dubens uždegimą, spermiukus naikint iri t.t. , ko pasėkoje ir nepastojimas. Nulekiu konsultacijai i VK ten tą patį pasako (įtakos neturi).Nuleidžiu rankas, ieškau toliau info, bandau prisitaikyt sau kažką. Juk priežastis turi būti....Ginekologė liepė dar neskubėt, siūlo po poros mėnesių bandyt daryt laparaskopiją (atmetimo būdu ieškot priežasties). Vestuvinių metinių proga vėl išvykstam į kelionę. Kelionė nepadeda. o Kadangi jau cieli metai praėjo, suprantu, kad laikas stoti į nevaisingų porų eilę. Pasidarau hormonų tyrimus, prolaktinas, progesteronas ir t.t. Skydliauke. Spermograma. Viskas ok. Puolu registruotis laparaskopijai. Dešinės pusės paskaudėjimus ir nudiegimus, kurių anksčiau nesureikšminau, jau spėjau priskirti endometriozei. Sekantį mėnesį pagaliau sulaukiu diagnostinės histeroskopijos ir transvaginalinės laparoskopijos operacijos. DIDELIAM mano nustebimui ir vėl viskas švaru ir gražu. Tačiau po trijų dienų nuo operacijos namuose naktį pradedu vemti. Skauda dešinę pusę, krečia šaltis ir t.t. Vyras išveža į ligoninę. Ligoninėj vežiojama tarp dviejų skyrių. Iš ginekologinės pusės viskas gerai, į apendicitą sako taip pat nepanašu. Visgi paguldo i vidaus, nors ir dvejodami ir nenorėdami pjauna pilvelį ir randa paūmėjusi apendicitą, ir ne bet kokį, o apsivynevusį apie tūbą ( kiaušintakį).Išvada: nuo gimimo, o laparaskopijos metu leistas skystis nustatyti pratekamumui būtent ir iššaukė apendicitą. VK daręs operaciją sako per gyvenima antras kartas kada laparaskopija iššaukia apendicitą. Mano didžiai nuostabai URA !!! Gal tai priežastis ?!Daktarų teigimu - rimta nepastojimo priežastis, bet vienas, antras, trečias..... mėnuo. NIEKO. Jėgos senka, pokalbiai apie vaikus ir buvimas su tais kas laukiasi ar turi vaikų verčia jaustis nepatogiai. Apie idiotiškus klausimus ko jūs laukiat? jei nemokat, gal pamokint? mūsų vaikams reikia draugų ir pan. tai išvis nekalbu.....Vyras stiprus, sako viskas bus gerai. Grūdinuos, bet silpnumo akimirkos apninka bet kur. Žiūrėk ašarikės jau darbe prie kompo sėdint rieda, tai vakarienę darant, tai prieš miegą....
Jau pabėgau nuo ,,medicininių studijų'', ėmiausi ieškot info apie heomopatinius dalykus. Ricinos aliejaus kompresus ant pilvelio iki liuteininės fazės, pelyno arbatą....... tik dar vakar pasidariau paskutinį ramybės nedavusį tyrimą, suderinamumą. Tačiau spermatozoidai puikūs, pro gleives tiek makšties tiek gimdos kaklelio prateka. Inseminacija tokiais atvejais nereikšminga ir tik pinigų švaistymas. Nežinau net ką ir galvot. Tenka viską nurašyt likimui ir psichologijai, o kaip ją gydit? Visad buvau savarankiška ir kovotoja, net ir šiuo atveju viską ėmiausi į savo rankas,domėjaus, daktarais 100 proc. nepasiklioviau ......
Turbūt jau palūžau psichologišakai, nes užsiregistravau ir pirmą kartą rašau į forumą ir viešai kalbu apie šią širdį draskančią problemą......Aišku vilties neprarandu, bet ligų paieškas baigiau.... pfuu, net lengviau pasidarė išsipasakojus
Jau pabėgau nuo ,,medicininių studijų'', ėmiausi ieškot info apie heomopatinius dalykus. Ricinos aliejaus kompresus ant pilvelio iki liuteininės fazės, pelyno arbatą....... tik dar vakar pasidariau paskutinį ramybės nedavusį tyrimą, suderinamumą. Tačiau spermatozoidai puikūs, pro gleives tiek makšties tiek gimdos kaklelio prateka. Inseminacija tokiais atvejais nereikšminga ir tik pinigų švaistymas. Nežinau net ką ir galvot. Tenka viską nurašyt likimui ir psichologijai, o kaip ją gydit? Visad buvau savarankiška ir kovotoja, net ir šiuo atveju viską ėmiausi į savo rankas,domėjaus, daktarais 100 proc. nepasiklioviau ......
Turbūt jau palūžau psichologišakai, nes užsiregistravau ir pirmą kartą rašau į forumą ir viešai kalbu apie šią širdį draskančią problemą......Aišku vilties neprarandu, bet ligų paieškas baigiau.... pfuu, net lengviau pasidarė išsipasakojus
Aklaviete, Tavo istorija man primena savaja, tik jau su laimingaja pabaiga
. Islauktas, issvajotas musu stebuklelis jau su mumis 
Mano istorija "iveikusioms nevaisinguma" skyrelyje 15 psl. Gal tai suteiks Tau stiprybes ir vilties eiti i prieki ir nepasiduoti
[quote=Ingbri,2015 01 30, 10:29]
Aklaviete, Tavo istorija man primena savaja, tik jau su laimingaja pabaiga. Islauktas, issvajotas musu stebuklelis jau su mumis Mano istorija "iveikusioms nevaisinguma" skyrelyje 15 psl. Gal tai suteiks Tau stiprybes ir vilties eiti i prieki ir nepasiduoti
Ingbri, tavo istorija stulbinama ☺o ir labai pozityviai nuteikianti, skaitant supranti, kad idėtas darbas ir pastangos anksčiau ar vėliau atperka. Tad nereikia pasiduoti o tuo labiau pasikliauti vienu specialistu, kuriam esi niekuo neissiskirianti, eiline kaip ir simtas kitu su tapacia problema.viskas tik pačių rankose. ☺
Aklaviete, Tavo istorija man primena savaja, tik jau su laimingaja pabaiga
. Islauktas, issvajotas musu stebuklelis jau su mumis Mano istorija "iveikusioms nevaisinguma" skyrelyje 15 psl. Gal tai suteiks Tau stiprybes ir vilties eiti i prieki ir nepasiduoti Ingbri, tavo istorija stulbinama ☺o ir labai pozityviai nuteikianti, skaitant supranti, kad idėtas darbas ir pastangos anksčiau ar vėliau atperka. Tad nereikia pasiduoti o tuo labiau pasikliauti vienu specialistu, kuriam esi niekuo neissiskirianti, eiline kaip ir simtas kitu su tapacia problema.viskas tik pačių rankose. ☺
Briedas kažkoks 
Tokia profesija, kaip Jums atrodo tokie patarimai?
Tokia profesija, kaip Jums atrodo tokie patarimai?
