Nevaisingumas ir psichologinės problemos

Praneskit kai kazka suorganizuosit,as gal is Kauno prisitaikysiu..

Pasidalinsiu savo patirtim. 3,5 metų laukimo ir aš turiu, bet supratau,kad net ir tos 20 min specialisto kabinete yra daug. Jūs einate ne pas psichologą, o gydytoją, išrašo folio, kitų vaistų, vykdom. Mums, atrodo padėjo folio dviguba doze ir inozitolis, pradėjau miegoti ne 5-6 val, o 7-8 val ir turim du bruksniukus. As niekada nenustojau tiketi ir vis dar nezinau kaip viskas klostysis toliau, bet nereikia panikuoti. Mano vyro buvo prolaktino hormonas padidintas, prisigalvojau nesamoniu apie prolaktinoma (augli), o pakartojo be streso, hormonas normoj tapo, tada ir sperm kokybe pagerejo. Tai jei gydytojas sako nereisksmingas, tai pasitikekite, internete daug gali prirasyti, tam ir reikia gydytojo, kad atsirinkti informacija. Visoms mums - norim pagreitinti, panika kad kad jau virs 30, klasiokes jau pagimde po antra, bet reikia save nuraminti, miegoti ilgai, sako laimes hormonai tada gaminasi ir daryti myliukus . Mano vyras labai mane palaiko, skaiciuoja mano vaisingas dienas interentineje programeleje, zino,kada reikia o ir apsilankymai pas vaisingumo specialista, echoskopijos, leido pazinti savo organizma, suprasti kada tiksliai vyksta ovuliacija, taigi namu darbus dareme tada kada reikia, bet su meile, nes pries tai susilaikydavom. Sunkiausi ovuliaciju stimuliaciju kartai, kurie nebuvo vaisingi, o dar ir psichika buvo pakrikusi, todel hormoninio gydymo toliau bijojau. Kantrybės, sėkmės. Man jau 33, ka padarysi, kad laikas eina svarbu kad jis ateina

Smagu uz jus,bet nenoreciau sutikti del visko. Mano gera drauge lankesi 2m VK,padare jai ir LP,ir begale kitu nereikalingu dalyku,kai nuo pat pirmo tyrimo buvo aiski,kad prolaktinas perdidelis kone 4kartus,estrogeno beveik nera,o daktare vis siule laukti arba iskart darytis iui bent jau.
Uzteko pakeist gydytoja,kad per 4men atsirastu II.
Mano vyras medikas,ir tikrai turi but ir psichologiniu ziniu,pacientas ateina pagalbos ir daznai serga ne tik kunas,bet ir siela.
Ir kai man is kliniku endokrinologe didziosiom raidem paraso,kad padidejes vienas rodiklis ir butina tvarkyti,3 vaisingumo specialistai mane isvijo. Tuo tarpu is Kauno teko nuvykti i Vilniu,cia paziurejo visai kitaip.
As nesu nusistacius pries gydytojus,tikrai ne,tik sakau,jog reikia gerai pavargti,kol randi sau tinkama,kuris kreiptu i tave demesi. Ir sitas dalykas labai liudina..
Folis pastot nepadeda,inositolis gali

Labas.niekada cia nerasiau, nezinau net kodel rasau siandien ir ar nuo to man palengves.tiesiog siandien jauciuosi taip, kad nebegaliu daugiau ..taip pavargau kiekviena menesi laukti ir nesulaukti, tiketi ir nusivilti.siandien net su vyru susipykom, net nzn kodel. Turbut del to, kad kazka norejau apkaltint.visi aplink jau antro laukiasi o mes..net negaliu paisdziaugti uz drauge jos laime..

sveika gal parasei noredama pasiguosti,rasti palaikyma,manau visos cia raso ieskodamos palaikymo,paguodos...puikiai tave suprantu,nes mano jausmai tokie patys kaip ir tavo,as irgi nesidziaugiu kitu laime,nes savas skausmas be proto spaudzia sirdi,bet reikia toliau gyventi...tik tas gyvenimas tampa nebemielas irvisos mintys sukasi apie vaikeli...skaudu...palinkesiu tau stiprybes ir visada gali parasyt cia,nes tikrai rasi palaikyma,supratima,paguoda...

labai puikiai suprantami jausmai, deja, paguodos zodziu cia nera, reikia ta isgyventi, reikia parklupti ir vel keltis, toks jau tas musu kelias. vieniem sekasi vinur, kitiem kitur. as save guodziu, kad man iki siol visur sekesi, jau vien gera vyra susirasti yra sunku, kitos ir to neturi, o vaikelis.. jis bus, tik dar neaisku kokia kaina..
tik zinu viena, kad ir kiek jegu, pinigu, asaru kainuotu, kad ir kiek kartu sakysim "nebegaliu", kol busim vaisingo amziaus, tol nesustosim
o del draugiu, siuo metu laukiasi mano visos drauges absoliuciai, stengiuosi per sukastus dantis dziaugtis, linkiu tik gero, nors buna be proto skaudu, kai pasakoja, ka mate echoskopijos metu, kokius vardus renka, kokius daiktelius perka, i motinystes atostogas eina.. bet negi mes galim noreti, kad ju neaplankytu tokia laime?

Nesutinku. Vakar 20 min. prašnekėjom su genetike apie folio rūgštį, homocisteiną, krešėjimą, viso to tarpusavio ryšį ir pastojimą-išnešiojimą.

Pelargonija, o gali placiau?

Mano folis eritrocituose buvo zemiau normos, bet nei genetike, nei kiti gyd lt to nesureiksmino.
As aisku geriu dabar visko daug ir reiktu turbut pakartot, bet jeigu nesunku trumpai pakomentuoti visa rysi, tai butu labai aciu

Gal reiktų kraustytis į kitą temą, mes čia jau truputį pro šalį...

Reikalas toks. Zabulienei (endokrinologei) kilo mintis patikrinti man MTHFR geną, kuris atsakingas už folinės rūgšties įsisavinimą (merginos, kurios jį turi negerą, geriau išaiškintų - Afroditė su juo kariavo, pvz.).
Jeigu jis blogas, folio rūgšties bus kraujyje, bet neįlįs į ląstelės vidų. T.y. Tau taip gali būti.
Kadangi dabar dėl biurokratinių kliūčių (nėra ministro įsakymo) to MTHFR netikrina, aš nesulaukusi 3 mėnesius pradėjau per visus kanalus zyzti, kad man reikia tuoj ir dabar. Genetikė skyrė folio rūgšties tyrimus serume ir eritrocituose. Jeigu būtų buvę blogas, greičiausiai būtų blogas MTHFR, ir reikėtų gerti ne paprastą folinę rūgštį (iš mūsų vaistinių), o folatą - jį minėjo mūsų "turkės", iš ten vežasi. Tai yra aktyvi folio rūgštis, ir ji tada įlįs į ląstelę.

Dėl folio rūgšties, homocisteino ir krėšėjimo. Kai didelis homocisteinas - mažai folio rūgšties (mano atveju tai būdavo). Pagėrus folio rūgštį po 3000, stebuklingai pagerėjo ir krešėjimas, kuris smarkiai viršydavo normą. Dabar idealiose normose. Pasirodo, folio rūgšties trūkumas susiję ir su krešėjimu. O kad tai įtakoja nepastojimus ir persileidimus, tai abejonių nekyla...

Aš folio rūgšties irgi nenurašyčiau, ačiū Pelargonija už paaiškinimą, labai įdomu. Aš tiek nesityriau del folio ir net nežinojau,kad tokie tyrimai yra. Net nežinau ar ne per daug folio yra mano organizme (pasvaigsta galva), o inozitolis irgi papildo, bet turiu pasakyti,kad šiuo momentu negalvojau, kad užkibs, nes vyras pries savaitę buvo pasidaręs tyrimus ir jie buvo prasti, taigi pagėrė savaitę ir jis papildų pries uzkimbant. O jis buvo tyręsis tik pries du metus, todėl su tyrimais dirbom ir užsiciklinom ties manimi. O aš ir galvoju ko pries pusmetį atliktos dvi stimuliacijos neduoda vaisių. Nurimom, gėrėm papildus, miegojom, bet visa laiką tikėjom, norėjom, laukėm su nuopoliais ir pakilimais.
Kalbant apie psichologines problemas, man ir taip, kad jau negalėjau dziaugtis kitų vaikais, ypac FB reiktu isjungti, nes mamos megsta savo vaiku foto kelti, vos ne ka valgo, ka daro, o profilis tai motinos;) Pirmais metais nepastojimo dar dziaugiausi, antrais tik nusisypsodavau, treciais metais net zvilgsni nukreipdavau nuo mamu su vaikais, tai "draskydavo" is vidaus. Manau visos ta praeiname, verkiame kai niekas nemato (nes ypac vyrai jautrus!), reikia paverkti, bet vyrui asaru nerodziau, bet buvo visko, pratrukdavau. O aplinkiniai sako va neturit, mazdaug bijot į rankas paimti, mums irgi pradzioj, o istikruju ziauriai nesinori, bet to negali pasakyti, ijungi kvaila sypsena, palinksi galvą. Kas padėjo, tai dvi draugės, kurios kovoja su nevaisingumu iki šiol. Tikrai lengviau, kai randi draugių ratą, kurios jaučia taip pat. Tiesiog aplinkoje niekas beveik nesipasakoja, o ėmus kalbėtis, aplinka nebespaudžia, nebeklausinėja, ar neplanuojat vaikučių, nes jau žino,kad ne mes ne tai kad nenorim, o atvirkščiai. Visada atsakydavau auginam kate Kodėl nevaisingumas priimta kaip kokia gėda? kiti net smerkia negalinčias pastoti? neva bausmė. Nesąmonė, kam slepti, ypac nuo artimu draugiu, kurie taves klauso, supranta? As zinau daug pavyzdziu kurios augina vaikelius ir palinksi,kad irgi visko patyre, ne iskart tie vaikuciai atejo, tik is sallies atrodo labai grazu. Svarbiausia nesustoti, keiskit gydytojus, tirkites, ieskoti geriausio sprendimo, reikia pakilti iš duobių ir su vyru nesipykti, o vienas kitą palaikyti. Vyrams dvigubai sunkiau, jie negali reiksti emociju, verkti, kitaip auklėjo, tai geriau ir neapsunkinti, nes vyro sperma pablogės nuo streso, o to nereikia. Pagaliau katę įsigykit, tai padeda nuraminti nervus tikrai, maniske labai mane jausdavo, ateidavo po 4 kartus dienoje, prisiglausdavo prie krutines. Jei kam reikia kaciuko kreipkites O istikruju, labai gerai yra psichologės vedamos grupės, susitikimas, isgirdimas kad visos patiriam ta pati, pasikalbėjimas paguodzia, nes isgyvenimu nesurasysit visu cia. Stiprybės visoms, ramybės ir kad tai ateitų, tas stebuklėlis, kurio laukiate.

Taip, labiausiai padeda, kai sužinai jog ne viena esi tokia O ypač pabendravimas su nelaimės draugėmis

Pritariu,Pelargonijai,kad labiausiai padeda bendravimas su nelaimes draugemis,nes niekas kitas taip nesupras kaip jos....