Nevaisingumas ir psichologinės problemos

Laba diena mielos forumo lankytojos. Esu čia tam, kad sulaukti galbūt patarimo, gal ir supratimo...  Mes su vyru susituokę dar neseniai, bet iki tol gyvenome kartu beveik 1,5 metu kartu ir santuokoje jau pusę metų. Abu labai norim vaikelio, bet tiek laiko, 2 metai su viršum nesigauna. Nežinau kame čia problema, nors galbūt numanau.. Turiu nereguliarias mėnesinės, be duphastono jau net nesergu. Tiesa sakant daugiau jo nevartosiu nes pasireiškė, siaubingi krūtinės ir galvos skausmai. Mano ginekologė kažkaip nemano kad galiu turėt kažkokių problemų, sako dar jauna, pastosi kai bus laikas. Darė echoskopija, ten lygtais viskas gerai... Žodžiu net nežinau kame gali būt problema. Ir norėčiau dar sužinot gerus specialistus kurie galėtų padėti. 

Jau suprantu, kad reikia kažką daryti, o ne tik tikėtis stebuklo.

Ačiū. 

Jum reikia apsilankyti pas vaisingumo specelistus, o ne paprasta ginekologe.  

Sveiki su vyrų 2 m bandome susilaukti vaikelio, deja nesekmingai😕 buvo kartą uzkibe, bet buvo negimdyvinis, kiaušidėje, tad pašalino visą kiausidę, daktarai sako kad viskas gerai, turėčiau pastoti, bet kolkas jokių žinių 🤔😕 turim vieną bendrą vaiką bet norim 2, dariausi praputimus, bet viskas veltui 🤔 rekomenduokite Klaipėdoje nevaisingumo specialistą ❤️ačiū 

Daugiau negu prieš metus rašiau čia savo išgyvenimus ir štai aš vėl čia lygiai toje pačioje vietoje - beieškanti gandriukų... Per tą laiką man buvo atliktos eilinės stimuliacijos, IUI (šiuo metu kaip tik esu po antro bandymo ir viliuosi, kad šis kartas bus sėkmingas, tfu tfu tfu ).

Gyvenu kraštutinumų nuotaikomis - tai esu labai linksma, besišypsanti, tikinti, tai pikta, liūdna ir apsiverkianti dėl visiškų smulkmenų. Atrodo, galiu mąstyti racionaliai, kad ne visoms pavyksta taip lengvai pastoti, kad esu ne viena ir nereikia nuleisti rankų, kad reikia atsipalaiduoti ir kai mano viduje bus gera ir ramu, vaikutis norės pats ateiti į šį pasaulį. Tačiau praktiškai labai sunku laikytis tokio plano, nes kiekvienos mmm eilinė drama... Mečiau darbą, nes turėjau atsakingas pareigas, kur streso tiek daug, kad persikeldavo net į savaitgalius. Atradau jogą, kur bandau surasti vidinę ramybę. Bandau gyventi dėl savęs, sveikatintis, atsipalaiduoti, tačiau nuotaikų svyravimas vis tiek nenormalus... Ryte atsikėlusi galiu būti laiminga, o galiu be priežasties būti iš pat ryto pikta, o tada jau laikykis pasaulį... Vis svarstau, gal tai nuo vaistų?   Vis tik netoli penkių metų vartoju tiek daug visko, tiek kartų stimuliuota, tiek kartų suleisti folikulų sprogtukai... Na, vis ne į sveikatą...

Bandau save raminti planavimu. Dabar viliuosi pastoti, o jei ne, iškart ruošiamės IVF, kurio bijojau ir vengiau ilgus metus... Jau gauti siuntimai, padaryti reikiami tyrimai, kad iškart pasirodžius mmm dirbtume IVF linkme. Toks planas kažkiek nuramina, nes pasirodžius mmm ilgai negalėsiu žliumbt - reiks veikt. Bet turiu vidinę baimę, kas jeigu nepavyks ir IVF. Statistika žiauri, tad suprantu, kad visko gali būti. Tiesiog kuo daugiau įdedi savęs, kuo daugiau vartoji vaistų, tuo didesnė viltis, kad viskas pavyks ir tuo skaudesnis nusivylimas atsiradus mmm.

Merginos, kaip jūs dorojatės su visomis emocijomis, kylančiomis belaukiant stebuklo?

Net širdį suspaudė paskaičius jūsų žinutę.. Kadangi skaitau jūsų postą praėjus pakankamai laiko, tikiuosi ir laikau visas špygas, kad jau įvyko tas stebuklas  ​ 

Ačiū už palaikymą, Pandukas1994   Tas IUI (antrasis) nepavyko, per šį laikotarpį taip pat turėjau nesėkmingą IVF. Šiai dienai jaučiuosi susitaikiusi su tuo, kas vyksta. Po nesėkmingo IVF neišleidau nė ašaros. Nežinau, ar tai stiprybė, ar nusvyrusios rankos, bet po kiekvienų bandymų vis lengviau priimti nesėkmę ir judėti į priekį. Stengiuos nekaltinti savęs, o galvoti, kad dar ne laikas, kad tai nėra būtinybė, o vidinis noras. Be to, pradeda gimti gražių minčių įsivaikinti kažkieno paliktą vaiką. Ši mintis dar nėra brandi, tačiau tikiu, kad viskas susiklostys taip, kaip turi būti

Sveika rugiuplaukai,

perskaičiusi istoriją pajaučiau emocijas ir energijas. Paskutinis komentaras atrodo lyg turi savyje šviesos, gražių minčių. Tikiuosi pavyko jas kulminuoti ar išrišti kažkokias kitas mintis, ar gal net pasisekė. 

Jautri istorija paliečia, graži širdis kviečia teigiamas energijas, linkiu visko ko geriausio!!! 

Ačiū, kad daliniesi, ir padedi kitoms suvokti, jog ne viena neesame viena