Nevaisingumas ir psichologinės problemos

Švenčių (ne) laukimas

Žinau, kad šis gražus kvepiantis meduoliais prieššventinis laikotarpis ne visiems yra labai džiugus. Kaip gi save nuteikti, įpūsti vilties, sukurti pakilesnę šventinę nuotaiką?
*Tai, kad šiuo metu esate dviese, nereiškia, kad kiekvienos judviejų Kalėdos bus tokios. Neužsisklęskite, neužsidarykite nuo gerų emocijų.
*Galbūt turite galimybę pasirūpinti kitais, kuriems taip pat sunku per šventes? Galbūt atrasite, kad galite būti kažkam labai labai reikalingi?
*Skirkite papildomo laiko savo tėvams. Duokite ir priimkite Meilę, kurią jaučiate vieni kitiems!
*Atidžiai rinkitės, kuriuos kvietimus priimti, o kurių visgi ne. Iš vienos pusės socialinė izoliacija nėra palankus reiškinys, kita vertus - saugokite save. Labiau galvokite ne apie tai, kaip jausis kiti, jei nenuvyksite, o apie tai, kaip jausitės jūs, jei dalyvausite.
*Jei gresia gausus artimųjų susibūrimas su daug mažų vaikučių ir smalsių tetų, su vyru iš anksto pasitarkite, kaip atsakinėsite į nepatogius klausimus. Nemanykite, kad turite kaip tai teisintis, aiškintis ar pasakoti detales, tiesiog raskite žodžių kalbėti taip, kad patys jaustumėtės patogiai. Be to, visada galite atvykti tik šventinei vakarienei, nebūtina iš anksto.
*Na o jei norisi viską mesti ir ištrūkti tik dviese – nedvejodami taip ir padarykite. Patys artimiausi supras, o visi kiti - ar tai svarbu?
*Jei liūdite, kad esate dviese, pasakysiu – esate NET dviese. Tik jūs renkatės, kokiu kampu į viską žiūrėti.
*Ir svarbiausia, nepameskite savęs, nepamirškite dalykų, kurie jums malonūs. Išrašau visoms prieššventinį "lepinimosi receptą“ – skirkite laiko mėgstamai knygai, filmui, koncertui, dovanokite sau, puoškitės, mylėkite save, šypsokitės ir spindėkite.

Sportas atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūras
*
Iki stimuliacijų
• Galimas ir netgi būtinas vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas.
• Rekomenduojama sportuoti ne daugiau 3-4 kartų per savaitę po 30-45min.
• Reikėtų rinktis lengvo fizinio poveikio sportą: plaukimas, joga, pasivaikščiojimai, važiavimas dviračiu, jėgos pratimai ir pan.
• Vaisingumui palankus sportas yra toks, kai pulsas nepakyla aukščiau 60% maksimumo:
(220 – amžius metais)х0.60 = viršutinė rekomenduojama pulso riba.
• Stipraus poveikio sportu laikomas toks, kai nuo žemės pakyla pėdos: bėgiojimas, šokinėjimas per virvutę, daugelis aerobikos rūšių, kikboksas ir pan. Šios sporto šakos nepalankios vaisingumui.
• Tinkama tokia fizinė veikla, kuri pripildo energijos, o ne išsekina, kuri padeda atsipalaiduoti, o ne palieka po sporto įsitempusius raumenis.
*
Stimuliacijų metu
• Sumažinkite fizinį aktyvumą – trumpesni, lengvesnio krūvio užsiėmimai.
• Venkite krūvio, tempimų, sukinių apatinėje pilvo dalyje.
• Jei jaučiate bent menkiausią diskomfortą, nedelsiant nustokite sportuoti ir pasitarkite su gydytoju.
*
Po punkcijos
• Rekomenduojamos 48 valandos poilsio*.
• Pacienčių reakcija į punkciją labai skirtinga, tačiau negalite grįžti net prie paties lengviausio fizinio krūvio tol, kol jausite bent menkiausią diskomfortą, tempimą, maudimą ar pan.
*
Po įsodinimo
• Rekomenduojamos 48 valandos poilsio*
• Jei praėjus 48 valandoms nejaučiate jokių šalutinių fizinių pojūčių, galite pamažu grįžti prie labai lengvo fizinio aktyvumo: galite plaukioti, vaikštinėti, užsiimti joga.
• Venkite perkaisti, netekti kvapo, netekti skysčių. Pulsas neturi viršyti viršutinės leistinos ribos (kaip suskaičiuoti skaitykite aukščiau).
• Venkite karštų vonių, pirčių, džakuzi.
• Jei fizinis aktyvumas kelia bent menkiausią diskomfortą, nedelsiant liaukitės
*
*Poilsis yra suprantamas kaip poilsis: įsitaisykite ant sofos su knyga rankose, pažiūrėkite gerą filmą. Jei darbas leidžia, dvi paras skirkite ramiam pabuvimui, jei ne – prisiminkite kas šiuo metu svarbiausia ir darbe įjunkite sulėtinimo rėžimą.

Sveiki, patekau i keblia situacija, juokinga net ir klausti. Bet nerandu kitokiu forumu, kur galeciau paklausti, ar atitaikyti tema i savo klausima, todel pabandysiu cia.. Prasyciau nesmerkti, pripazinsiu, neesu apsisvietusi, kiek skaiciau, tai raso, kad neimanoma, bet manau, jei paklausiu jusu, blogiau nebus. Man nesenai suejo 19, kadangi dar pilnavercio sexo nenorim, apsistojom ties “trinimusi”. Buvo taip, kad iš pradžių aš buvau su sportinemis tampremis ir apatiniais, taip pat iklotu ( bet nezinau, ar jis nebuvo per zemai ar aukstai..) vaikinas buvo su apatiniais ir treninginemis kelnemis, betrinant su rubais jam ivyko ejakuliacija, jo kelniu isore tapo slapia, po mazdaug 30-40 min as buvau tik su apatiniais, o jis pilnai apsirenges, kaip ir pacioje pradzioje, jo kelniu isore dar buvo truputeli slapia, todel turiu toki klausima: Ar galėjau taip pastoti per rūbus, kai jis mūvejo apatinius ir kelnias, o aš apatinius ir juose įklotą(ar jis pilnai uzdenge, neaisku), ar galėjo sperma po 30-40 min išlikti gyvybinga ir prasiskverbti pro jo rūbus ir mano apatinius, ir mane apvaisinti? Ačiū už atsakymus, taip žinau, klausimas kvailas..

Tikimybe labai maza. Vienas is gydytoju yra pasakes kad net ejakuliacijai ivykus ant isoriniu lytiniu organu, tikimybes pastoti praktiskai nera, nes tiesiog per toli kiausides spermai nukeliauti. 

Atsakymas velai ir turbut jau vis tiek zinot atsakyma.

Rugsėjo 5 dieną į pirmąjį šio sezono susitikimą renkasi Paramos Grupė moterims, susiduriančioms su nevaisingumu.
Liko viena laisva vieta! Kviečiu suskubti prisijungti prie mūsų šaunaus būrio!
Daugiau informacijos, ką veikiame grupėje, rasite čia.

Sveikos visos
Rodos, per daug metų užsiauginau pakankamai storą odą nekreipti dėmesio į aplinkinių pastabas dėl vaikų neturėjimo. Tuo labiau, kad sulaukus tam tikro amžiaus tos pastabos ir nutrūksta - ne pensininkams gi vaikus daryt.
Bet vis geroms draugėms (ir ne tokiems geriems giminaičiams) kartas nuo karto, prigėrus alaus ar kitų gaiviųjų gėrimų, kyla klausimus - o kur jūs pinigus padedat?
O kodėl tiek metų daug dirbat, ir nieko neturit? O kodėl buto naujo iki šiol nenusipirkot? O kodėl antros mašinos nenusiperkat? O kodėl į Graikiją/Turkiją/Ispaniją nenuvažiuojat, ten taip smagu?
Dažniausiai neimu į galvą ir daug nesiaiškinu.
Bet kartais tos malonios pastabos užknisa iki negalėjimo. Na, nenoriu visiems pasakot, kiek kainavo daugybė operacijų, 7 IVF, persileidimai, negimdiniai. Į kokią r...s skylę per 22 metus nukeliavo visos kelionės ir naujas butas.
Patarimus ir taip žinau - kai kam nieko nesakyt ir nekreipt dėmesio, kai kam pasakyt kaip yra.

Pelargonija, niekas kitas geriau nesupras, tik ta pati isgyvenes. Stipriai apkabinu ir laikykites

Ačiū

Labas, Pelargonija,
tikrai nepatarinėsiu
Tik pastebėsiu. Dzin, ką sako kiti, nebent giliai širdyje pati tą patį galvojate, o aplinkiniai tik garsiai įvardija Jūsų pačios slaptas mintis. Todėl taip skauda. Todėl į vienas frazes reaguojate, o į kitas ne.
Pelargonija, jei visgi širdyje guli kažkas, dėl ko gailitės, pasakysiu - dabar, kai turite tiek patirties, tiek žinių, bepigu Jums svarstyti ir vertinti savo tuometinį elgesį (galbūt galėjau tą, galbūt nereikėjo ano). O tuomet manau padarėte VISKĄ kas Jums tada atrodė esant teisinga ir geriausia. VISKĄ.

Ačiū Tokia profesija
Taip pat labai labai AČIŪ už anksčiau suteiktą paramą tame duobėtame kelyje

Sveikutes As gal cia ir nevisai i tema... Pasiskaiciau, kad dauguma cia rasanciu merginu/moteru jau menesiu menesius ar net metus bando gaudyti gandrus. As tuo tarpu dar tik pirma cikla (ir panasu, kad nesekmingai). Kad jums mano ziaurus nusivylimas ir isterija nepasirodytu juokinga, paaiskinsiu, kodel rasau cia...
As jau ne jaunikle ir mano biologinis laikrodukas ne tik kad tiksi, bet jau greitai gali ir visai "uzlinkti"... Visa gyvenima beprotiskai norejau vaiku, bet si nora vis tekdavo atideti ateiciai ar geriasniems laikams. Tai mokslus reikia pabaigti, tai karjera daryti, tai draugas vaiku nenori, tai issiskyrimas, vel viskas is naujo, naujas vyras, nesekminga santuoka, visko metimas ir naujo gyvenimo pradzia.... Pro sukastus dantis taip metai is metu sypsaisi ir visiems, kurie atakuoja klausimais apie vaikus tik atrezi, jog "ateis laikas, bus ir vaikas", o grizus uzsidarai vonioj ir bliauni krokodilo asarom.
Pagaliau sutikau tinkama zmogu, kuri beproto myliu. Pasisnekeje nusprendem, kad nera ko tempti gumos ir vis laukti geresniu laiku, tad meciau visus kontraceptikus ir kibome i "darbus". Deja, musu padetis ta, kad gyvename skirtinguose miestuose, todel nevisad iseina gaudyti tuos gandrus tada, kai mn "tinkamiausios" dienos. Bet pora savaiciu gyvenau viltimi, nes labai itartinai tempe pilvo apacia. Vis slapta galvojau, kad gal pavyko. Deja, siryt sugadintas antrasis NT rode ta pati viena bruksneli Nors zinau, kad naivu tiketi, jog vaikiukas uzkibs is pirmo karto ir tokiam amziuje, bet tiek metu su savimi nesiota ir giliai po sarvais slepta svajone padare savo - siandien nematau kelio pro asaras...

Taip jau yra - kuo tikslas svarbesnis, tuo skaudžiau jei nepasiseka... Išbūti, išverkti, išliūdėti, keltis ir eiti toliau.
Deja bandant pastoti metai iš tiesų nėra mūsų sąjungininkas, todėl svarbu tai suvokti, ilgai nedelsti ir susidėlioti adekvatų planą kaip sieksite išsvajoto tikslo.
Sutikau 25mečių, kurios jautėsi ir atrodė labai pavargusios, taip pat 45mečių, kurios skraido po gyvenimą tarsi būtų su papildomais varikliukais. Amžius tai ne tik fizinė savijauta, tai ir dvasinė būsena. Kai siela šypsosi, ir fizinis kūnas geriau funkcionuoja.
Žinoma, ir gyvenimas skirtinguose miestuose situacijos nepalengvina, na bet esant dideliam norui ir protingam planui viską galima pakeisti.
Vilties ir stiprybės