kaip Jūs gyvenate?
Aš ateinu padėkoti visiems, kurie vakar dalyvavote susitikime - diskusijoje įvaikinimo tema. Ypatingai ačiū mūsų viešniai A., kuri pasidalino su mumis savo nevaisingumo istorija, įsivaikinimo ir laimingos mamystės patirtimi!
Įspūdžiai labai įvairūs ir skirtingi. Kai kas "nusiėmė rožinius akinius", kai kas įgavo drąsos ir ryžto eiti pasirinktu keliu, kai kas tiesiog kaupė informaciją, naudojosi galimybe pabūti kartu, pabendrauti su bendraminčiais.
O šiandien kviečiu siūlyti temas mūsų ateities diskusijoms - susitikimams. Ieškosime galimybių į susitikimus pasikviesti ir įvairių sričių specialistų! Rašykite, būkite aktyvūs, mes dirbame Jums!
rašau norėdama pristatyti dar vieną labai gražią ir ypatingą Vaisingumo asociacijos iniciatyvą, kurią pavadinome Gydanti Knyga.
Mintis kilo Paramos Grupių metu, stebint kaip susidraugavusios moterys ima keistis perskaitytomis knygomis ir dalintis įspūdžiais apie jas. Kai kas perskaitytas knygas padovanojo Vaisingumo asociacijai, kai kurias knygas nupirkau pati. Tokiu būdu pamažu ėmiau kaupti bibliotekėlę vaisingumo psichologijos, moteriškumo, savęs pažinimo tema.
Galbūt ir Jūs savo lentynose turite knygų, kurios suteikė vilties, sunkiu momentu padėjo atsitiesti ar tiesiog buvo gilios ir prasmingos, bet šiuo metu perskaitytos dulka lentynoje? Gal norėtumėte šioms knygoms suteikti antrą gyvenimą - padovanoti jas Vaisingumo asociacijai ir kartu suteikti progą kitoms moterims jas perskaityti? Jei taip, labai apsidžiaugtume ir lauktume.
Taip pat kviečiame ir Jus pasinaudoti šia biblioteka ir išsirinkti knygą skaitymui. Laiškų lauksiu el.paštu psichologe@vaisingumoasociacija.lt
Knygų sąrašą rasite ČIA
Ramaus artėjančio savaitgalio ir prasmingo skaitymo!
Žinau, kad aš ne į temą, tačiau man taip reikia Jūsų pagalbos darbiniu klausimu... Nežinau, kaip daugiau Jus pagauti. O Jūsų nuomonė ypatingai svarbi!
https://docs.google....wsM53g/viewform
Užpildykite prašau šią anketą, užtruksite vos kelias minutes. O padėsite labai daug...
AČIŪ Jums!
Sveikos merginos užsiregistravau i sm praktiškai del šitos temos. Nes musu seima kankina nevaisingumas ir manau del to kad pries beveik 4 metus buvo išoperuoti 4 st. Endimetrioze. Po operacijos 4 metai beveik kaip nepastoju ar esate kas susidure su šia problema? Ar teko ka nors girdeti? Labai norime šeimos pagausėjimo ir nezinau ka daryti nuo ko pradeti ir ar isvis verta... tokia depresija apėmus,vyras kas kart spaudžia kodel mes nesusilaukiau šeimos ir Pan..
[right][snapback]71406471[/snapback][/right]
Reikia kreiptis i nevaisingumo specus, as viska suprantu, kad depresija, nervai, bet reikia susiimti ieskoti priezasties, o vyras kad spaudzia del seimos, pats savo turta tikrino? ot tie vyrai...
as atsimenu savo nevaisingumo kelio pradzia, vyras buvo isitikines kad viskas ok, net kai parode spermograma kad su judrumu blogai jis visteik teige kad pas ji tvarkoje
Gal tikrai uzsirasykite pas gydytoja, gal mazai kazko truksta iki pastojimo ir greitu laiku svajone issipildys
Patikrinkit vyrą. Juk tai neskausminga ;) Mūsų priežastis irgi buvo pas vyrą. Dar tik po keturių mėnesių nepastojimo paprašiau jo pasitikrinti, kad nešvaistytume laiko ir ką... radome problemą. Džiaugiuos, kad subėjau, nes iki pirmo IVF visas "bandymo pagydyti" kelias truko lygiai metus.. o kas jei būtume naiviai laukę dar ilgiau? Kai diagnozuojamas nevaisingumas, laikas bėga greit.. oj greit... Pvz., genetikų atsakymų reikia laukti 2 mėn, kitų tyrimų vėl tiek, o ką jau kalbėt apie bandymą "gydyti" vitaminais.
Vyrų problemos ne toks jau retas reiškinys (žinoma, tai bendra šeimos problema), bet kalbu apie glūdėjimą priežasties... Draugės šeimoje taip pat bėda pas vyra, laimei, jiems pavyko pagerinti jo situaciją.
As kažkaip visada galvodavau kad didesne patalogija kažkokia buna is moterų puses.. reikia prisiruosti tam ir nezinau ar taip greit išeis nes vyras skeptiškai žiuri i tokius dalykus. O dar jaučiu ne duok Dieve mano dvejones pasitvirtintų kad pas mane bėdos is vis neaisku kaip reaguotų. Plius gyvenam ne Lietuvoje.
Čia senas-klaidingas mąstymas, kad tik moterys būna nevaisingos, ar persileidimai vyksta tik dėl moters organizmo"kaltės", kartais jie vyksta ir dėl vyro genetikos problemų ir pan. Juk minėjot kad jis nori šeimos, jei tikrai labai nori,padarys viską.. juolab - tai neskausminga, o pasistengus - procesas gali būti malonus
Į ką čia skeptiškai žiūrėt? Kai būna problemų, gi ir kraują ir šlapimą ir išmatas tenka priduot. Ir kartais atsakymai būna geri, tai negi čia blogai? tiesiog pasidžiaugi, kad viskas gerai ir tiek. ieškai problemų kitur. Atvirai su vyru kalbėkit, papasakokit situacijas, kurias perskaitėt.. maniškis visai nesispardė, nes žinojo, kad be proto noriu vaikų.. Jam paaiškinau, kad atmesti jo bėdą, viso labo reikia nunešti jo turtą, o kad nuodugniai tirti moterį, reikia invazinių būdų...kurių išvengėm, nes probemą radom po pirmo jo tyrimo.
Nesvarbu, kur gyvenat, spermos tyrimą atliks bet kokioj vaisingumo klinikoj. O jei rasit nukrypimų iki ėjimo pas specialistus, siūlyčiau dar pasaidaryt vyrui hormoninius tyrimus, pasėlį, kad nueitumėt pas andrologą jau su visais atsakymais ir nekainuotų kiekvienas vizitas, kurio metu išrašys siuntimą pasidaryti tą - aną.
Draugės vyras iš pirmos santuokos irgi turėjo vaikelį, tad ten išvis jie netikėjo kad pas jį bėda, žinoma visos mintys, kad pas ją problema, bet... pasirodo bėda pas jį. Su sperma taip būna. Čia yra - čia nėra.
Drąsiai klausit, patarsim, ką galėsim.