Jungiuosi ir aš prie šios temos...
Nors dar tik nuo rugsėjo mėn, t,y. tris mėnesius bandom susilaukti, tačiau jaučiu, kad nebus taip lengva.
Iki rugsėjo, apie du metus gėriau kontraceptines, išrašė ginekologas, dėl pradingusių, labai nereguliarių mėnesinių. Labai nenorėjau jų gerti, bet per ašaras nusipirkau ir taip pragyvenau du metus, sakė, kad kai norėsiu susilaukt - mesiu gert ir turėtų iškart viskas būt gerai, bet deja. Kai mečiau gerti, rugsėjį laukiau mėnesinių, bet nieko. Ir iškart nuskubėjau pas tą patį vaisingumo gydytoją, kuris atliko visus tyrimus ir išrašė gerti Estrofem.
Situacija juokinga, dėl to, kad metų pradžioje daug sportavau, kaip ir visą savo gyvenimą lb daug sportavau ir buvau liekna, bet šį pavasarį YPAČ ir numečiau apie 5 kg. Jaučiaus taip gerai! Bet būdama ir šiaip liekna, tie 5 kg manau atsiliepė mano sveikatai... Mano KMI visad buvęs per žemas, tada buvo ypač žemas. Turiu daug raumeninės masės, bet riebalų visai mažai... Nežinojau tą pavasarį kaip svarbūs riebaliukai sveikai moteriai, ir kad taip pakenksiu ovuliacijai... Tai žodžiu, prisižaidžiau ir dabar norėdama pastoti, žinau kad turiu susigražint bent tuos pačius 5 kg, kad pastojimas įvyktų lengviau. Nes dabar jau trys mėnesiai kaip be mėnesinių ir geriu Estrofen, nes vargiai Estrogenai gaminasi pas mane... Jau dozę nuo pat pradžios x8 kartus padidino, nes niekaip nesimatė gimdos gleivinėje pokyčių...
Nežinau, man taip baisu darosi ir nors visa kita pas mane labai gerai, esu sveika, bet tas moteriškas dalykas, jog pastojimas nebus visai paprastas - labai neramina... Vyras kol kas tiki, kad viskas bus gerai, aš irgi taip noriu galvoti, bet vis lenda baisios mintys... Bijau labai... nes kaip ir jus, visi aplinkui spaudžia, klausinėja, - daug kas puikiai nutuokia prie kokio klausimo mes dirbam.. bet tas pilvas kaip neauga taip neauga. O vaikučių trokštu iš visos širdies... abu trokštam... bet kai planuoji, Dievas juokiasi. Minčių milijonas nuolatos sukasi... ir taip norisi išsikalbėt su kažkuo... nes kai išeinu iš gydytojo - beveik visad apsiverkiu ir vakaras lieka sugadintas.... jau net depresijos kažkokia forma buvo prikibusi, nors visada buvau gyvenime nepataisoma optimistė.
Nors gal dar nėra taip blogai... gal viskas greitai pasitaisys?..
QUOTE(padookele @ 2015 11 25, 15:17)
Jungiuosi ir aš prie šios temos...
Nors dar tik nuo rugsėjo mėn, t,y. tris mėnesius bandom susilaukti, tačiau jaučiu, kad nebus taip lengva.
Iki rugsėjo, apie du metus gėriau kontraceptines, išrašė ginekologas, dėl pradingusių, labai nereguliarių mėnesinių. Labai nenorėjau jų gerti, bet per ašaras nusipirkau ir taip pragyvenau du metus, sakė, kad kai norėsiu susilaukt - mesiu gert ir turėtų iškart viskas būt gerai, bet deja. Kai mečiau gerti, rugsėjį laukiau mėnesinių, bet nieko. Ir iškart nuskubėjau pas tą patį vaisingumo gydytoją, kuris atliko visus tyrimus ir išrašė gerti Estrofem.
Situacija juokinga, dėl to, kad metų pradžioje daug sportavau, kaip ir visą savo gyvenimą lb daug sportavau ir buvau liekna, bet šį pavasarį YPAČ ir numečiau apie 5 kg. Jaučiaus taip gerai! Bet būdama ir šiaip liekna, tie 5 kg manau atsiliepė mano sveikatai... Mano KMI visad buvęs per žemas, tada buvo ypač žemas. Turiu daug raumeninės masės, bet riebalų visai mažai... Nežinojau tą pavasarį kaip svarbūs riebaliukai sveikai moteriai, ir kad taip pakenksiu ovuliacijai... Tai žodžiu, prisižaidžiau ir dabar norėdama pastoti, žinau kad turiu susigražint bent tuos pačius 5 kg, kad pastojimas įvyktų lengviau. Nes dabar jau trys mėnesiai kaip be mėnesinių ir geriu Estrofen, nes vargiai Estrogenai gaminasi pas mane... Jau dozę nuo pat pradžios x8 kartus padidino, nes niekaip nesimatė gimdos gleivinėje pokyčių...
Nežinau, man taip baisu darosi ir nors visa kita pas mane labai gerai, esu sveika, bet tas moteriškas dalykas, jog pastojimas nebus visai paprastas - labai neramina... Vyras kol kas tiki, kad viskas bus gerai, aš irgi taip noriu galvoti, bet vis lenda baisios mintys... Bijau labai... nes kaip ir jus, visi aplinkui spaudžia, klausinėja, - daug kas puikiai nutuokia prie kokio klausimo mes dirbam.. bet tas pilvas kaip neauga taip neauga. O vaikučių trokštu iš visos širdies... abu trokštam... bet kai planuoji, Dievas juokiasi. Minčių milijonas nuolatos sukasi... ir taip norisi išsikalbėt su kažkuo... nes kai išeinu iš gydytojo - beveik visad apsiverkiu ir vakaras lieka sugadintas.... jau net depresijos kažkokia forma buvo prikibusi, nors visada buvau gyvenime nepataisoma optimistė.
Nors gal dar nėra taip blogai... gal viskas greitai pasitaisys?..
Nors dar tik nuo rugsėjo mėn, t,y. tris mėnesius bandom susilaukti, tačiau jaučiu, kad nebus taip lengva.
Iki rugsėjo, apie du metus gėriau kontraceptines, išrašė ginekologas, dėl pradingusių, labai nereguliarių mėnesinių. Labai nenorėjau jų gerti, bet per ašaras nusipirkau ir taip pragyvenau du metus, sakė, kad kai norėsiu susilaukt - mesiu gert ir turėtų iškart viskas būt gerai, bet deja. Kai mečiau gerti, rugsėjį laukiau mėnesinių, bet nieko. Ir iškart nuskubėjau pas tą patį vaisingumo gydytoją, kuris atliko visus tyrimus ir išrašė gerti Estrofem.
Situacija juokinga, dėl to, kad metų pradžioje daug sportavau, kaip ir visą savo gyvenimą lb daug sportavau ir buvau liekna, bet šį pavasarį YPAČ ir numečiau apie 5 kg. Jaučiaus taip gerai! Bet būdama ir šiaip liekna, tie 5 kg manau atsiliepė mano sveikatai... Mano KMI visad buvęs per žemas, tada buvo ypač žemas. Turiu daug raumeninės masės, bet riebalų visai mažai... Nežinojau tą pavasarį kaip svarbūs riebaliukai sveikai moteriai, ir kad taip pakenksiu ovuliacijai... Tai žodžiu, prisižaidžiau ir dabar norėdama pastoti, žinau kad turiu susigražint bent tuos pačius 5 kg, kad pastojimas įvyktų lengviau. Nes dabar jau trys mėnesiai kaip be mėnesinių ir geriu Estrofen, nes vargiai Estrogenai gaminasi pas mane... Jau dozę nuo pat pradžios x8 kartus padidino, nes niekaip nesimatė gimdos gleivinėje pokyčių...
Nežinau, man taip baisu darosi ir nors visa kita pas mane labai gerai, esu sveika, bet tas moteriškas dalykas, jog pastojimas nebus visai paprastas - labai neramina... Vyras kol kas tiki, kad viskas bus gerai, aš irgi taip noriu galvoti, bet vis lenda baisios mintys... Bijau labai... nes kaip ir jus, visi aplinkui spaudžia, klausinėja, - daug kas puikiai nutuokia prie kokio klausimo mes dirbam.. bet tas pilvas kaip neauga taip neauga. O vaikučių trokštu iš visos širdies... abu trokštam... bet kai planuoji, Dievas juokiasi. Minčių milijonas nuolatos sukasi... ir taip norisi išsikalbėt su kažkuo... nes kai išeinu iš gydytojo - beveik visad apsiverkiu ir vakaras lieka sugadintas.... jau net depresijos kažkokia forma buvo prikibusi, nors visada buvau gyvenime nepataisoma optimistė.
Nors gal dar nėra taip blogai... gal viskas greitai pasitaisys?..
Labai suprantu tave ir tavo isgyvenimus,cia visada gali parasyti ir islieti savo jausmus,mintis,juk mes cia ir esam kad,isikalbetume ir isklausytume ir paguostume viena kita jeigu visa kita pas tave gerai,o tik truksta kilogramu,tai pasistenk ju priaugti ir zinoma nepasiduok blogom mintim,suprantu,kad tos blogos mintys i galva lenda,bet vyk jas salin,zinoma tai nera lengva,bet kad ir kaip sunku bebutu reikia galvoti,kad viskas bus gerai
QUOTE(blonde0328 @ 2015 11 26, 14:32)
Labai suprantu tave ir tavo isgyvenimus,cia visada gali parasyti ir islieti savo jausmus,mintis,juk mes cia ir esam kad,isikalbetume ir isklausytume ir paguostume viena kita jeigu visa kita pas tave gerai,o tik truksta kilogramu,tai pasistenk ju priaugti ir zinoma nepasiduok blogom mintim,suprantu,kad tos blogos mintys i galva lenda,bet vyk jas salin,zinoma tai nera lengva,bet kad ir kaip sunku bebutu reikia galvoti,kad viskas bus gerai
Na matai, svorio priaugimas vėlgi - tai teoriškai turi padėti, bet niekas nežino kaip bus iš tiesų. Nesinori veltui priaugti taip gerai jaučiausi lengvesnė ir lieknesnė... na bet, kaip vyras sako - čia viskas vardan švento tikslo, ir taip daro siūlydamas man vis ko atsikaąsti, visko paragauti... kad ale neberibočiau savęs maiste ir valgyčiau daugiau, bet taip sunku tai daryti negraužiant sąžinei, kai tiek daug valios ir pastangų įdėjau kad pasiekčiau tuos rezultatus apie kuriuos visada svajojau.. na bet kilogramai ne greitai, bet po truputį grįžta.. stengiuos apie tai negalvot tiesiog.
Dėkui už palaikymą, išties trūksta su kuo nors pasikalbėt kartais.
QUOTE(euromergele @ 2015 11 25, 14:00)
Aciu, Romenai ir uz rupinimasi nevaisingomis poromis, ir uz iniciatyva perteikti pacientu patirti ir isgyvenimus medikams
http://www.vaisingum...stu-demesio/134
http://www.vaisingum...stu-demesio/134
Ačiū už įvertinimą Didelė atsakomybė ir kartu didelė garbė atstovauti visiems laukiantiems. Šaunuoliai visi, kurie radote laiko atsakyti į anketos klausimus! Kuo Jūsų daugiau, tuo balsas stipresnis. Nešiausi skaičius, rimtus argumentus ir pavyzdžius.
O patys gydytojai labai geranoriškai priėmė pasiūlymą bendradarbiauti. Klaidų nedaro tik tas, kas nedirba. Tikiuosi ir ateityje dirbsime visi kartu siekdami padėti visoms šeimoms pasiekti taip išsvajotą tikslą.
QUOTE(padookele @ 2015 11 25, 16:17)
Jungiuosi ir aš prie šios temos...
Laba, prašom į būrį
Ar teisingai supratau, kad aktyviai planuoti pradėjote nuo šio rugsėjo? Aš kolkas tiesiog linkėčiau neskubėti priskirti sau kokių tai diagnozių ar nelaimingų istorijų, papildoma įtampa Jums dabar tikrai nereikalinga. Klausykite atidžiai gydytojo nurodymų, ramiai eikite vaikų planavimo keliu ir matysime kaip viskas klostysis. Pasistenkite nesukti sau galvos dėl to, kas "bus" ateityje, nes gali būti, kad to visai ir nebus... Pamažu kantriai ir pažadinsite savo moteriškumą
Papildyta:
Beja, prisiminiau vieną amerikonų straipsnį - dauguma nevaisingumo priežasčių pas juos siejama su svorio problemomis (per dideliu ar per mažu svoriu). Tai dar šiek tiek ir kultūros apspręsta.
Jei Jūsų problema tik svoris - neabejoju, viską palyginus greitai sureguliuosite Ką gi, gal ir nesinori, bet viskas šiame gyvenime turi tam tikrą "kainą".
QUOTE(padookele @ 2015 11 26, 14:36)
Na matai, svorio priaugimas vėlgi - tai teoriškai turi padėti, bet niekas nežino kaip bus iš tiesų. Nesinori veltui priaugti taip gerai jaučiausi lengvesnė ir lieknesnė... na bet, kaip vyras sako - čia viskas vardan švento tikslo, ir taip daro siūlydamas man vis ko atsikaąsti, visko paragauti... kad ale neberibočiau savęs maiste ir valgyčiau daugiau, bet taip sunku tai daryti negraužiant sąžinei, kai tiek daug valios ir pastangų įdėjau kad pasiekčiau tuos rezultatus apie kuriuos visada svajojau.. na bet kilogramai ne greitai, bet po truputį grįžta.. stengiuos apie tai negalvot tiesiog.
Dėkui už palaikymą, išties trūksta su kuo nors pasikalbėt kartais.
Dėkui už palaikymą, išties trūksta su kuo nors pasikalbėt kartais.
Jus teisi,tikrai niekas nezino kaip bus istikro,bet teisingai jusu vyras sako del svento reikalo,tai ir jus taip nusiteikit,del svento reikalo,del vaikelio paskui kai pastosit ir pagimdysit vel susigrazinsit savo buvusias formas tai mes ir esam cia ,kad viena kita palaikyti
padookele, nedaryk klaidos valgydama belenką, svarbus vertingas maistas! pati pastojau po metų, darytos dvi stimuliacijos, nereguliarios mėnesinės, mažai estrogenų, sunkiai auganti gleivinę, bet paklausiau homeopato, lašišą( galima bet kurią žuvį) ir kiaušinius valgiau kiekvieną dieną, vakarienei pusė taurės vyno. jei buvo griežta dieta, tai tikiu, kad riebiosioms rugštims jūsų dietoje neliko vietos, o pasiskaitykite iš ko organizme gaminasi hormonai!
QUOTE(Ingrida777 @ 2015 11 30, 11:44)
padookele, nedaryk klaidos valgydama belenką, svarbus vertingas maistas! pati pastojau po metų, darytos dvi stimuliacijos, nereguliarios mėnesinės, mažai estrogenų, sunkiai auganti gleivinę, bet paklausiau homeopato, lašišą( galima bet kurią žuvį) ir kiaušinius valgiau kiekvieną dieną, vakarienei pusė taurės vyno. jei buvo griežta dieta, tai tikiu, kad riebiosioms rugštims jūsų dietoje neliko vietos, o pasiskaitykite iš ko organizme gaminasi hormonai!
Dieta gal buvo griežta, bet visada ji buvo daugiau mažiau pilnavertė. Labai mėgstu žuvį, kiaušinius valgau ir ne po vieną per dieną. Avokadai, riešutai - mano geriausi draugai gerų riebalų dabar gaunu tikrai nemažai. Gal atsistatys viskas. Dabar estrogeno porcija lb nemaža. Norėjau kaip tik paklausti, šiuo metu man paskirtą 2tab po 2mg gerti ir 2tab. po 2mg į makštį vartoti (iš viso išeina 8mg estrofem per dieną) Pastarasis būdas labai keistas, kad tabletės geriau pasisavinamos per makštį, ar esat apie tai girdėję ir jums taip kada skyrė? Nes manęs, po paskutinio patikrinimo pareiškė, kad geriamos tabletės tiesiog neveikia... nes gleivinė kaip plona taip plona..
Na ir as prisidesiu su savo problemomis...
Jau daugiau nei 5 metus sergu epilepsija. Priepuoliai kartojasi vidutiniskai kas dvi savaites.
Visada buvau pries kontraceptiku vartojima, pries tabletes, tad nenaudojau. Taciau ne savo noru geriau (ir iki siol geriu) didziulius kiekius vaistu, kurie turetu slopinti ir retinti mano priepuolius.
Jau beveik puse metu su vyru bandome pastoti, bet nesigauna. Nezinau, ar tai vaistu itaka (nors gydytoja sako, kad jie neturi maisyti ir informaciniuose vaistu lapeliuose raso ta pati). Bet taip liudna ir blogiausia, kad net nezinau, ka daryti ir nuo ko pradeti...
Galbut kuri nors yra susidurusi su tokia, atrodo, beviltiska problema?...
Jau daugiau nei 5 metus sergu epilepsija. Priepuoliai kartojasi vidutiniskai kas dvi savaites.
Visada buvau pries kontraceptiku vartojima, pries tabletes, tad nenaudojau. Taciau ne savo noru geriau (ir iki siol geriu) didziulius kiekius vaistu, kurie turetu slopinti ir retinti mano priepuolius.
Jau beveik puse metu su vyru bandome pastoti, bet nesigauna. Nezinau, ar tai vaistu itaka (nors gydytoja sako, kad jie neturi maisyti ir informaciniuose vaistu lapeliuose raso ta pati). Bet taip liudna ir blogiausia, kad net nezinau, ka daryti ir nuo ko pradeti...
Galbut kuri nors yra susidurusi su tokia, atrodo, beviltiska problema?...
QUOTE(cinaira @ 2015 12 09, 17:59)
Na ir as prisidesiu su savo problemomis...
Jau daugiau nei 5 metus sergu epilepsija. Priepuoliai kartojasi vidutiniskai kas dvi savaites.
Visada buvau pries kontraceptiku vartojima, pries tabletes, tad nenaudojau. Taciau ne savo noru geriau (ir iki siol geriu) didziulius kiekius vaistu, kurie turetu slopinti ir retinti mano priepuolius.
Jau beveik puse metu su vyru bandome pastoti, bet nesigauna. Nezinau, ar tai vaistu itaka (nors gydytoja sako, kad jie neturi maisyti ir informaciniuose vaistu lapeliuose raso ta pati). Bet taip liudna ir blogiausia, kad net nezinau, ka daryti ir nuo ko pradeti...
Galbut kuri nors yra susidurusi su tokia, atrodo, beviltiska problema?...
Jau daugiau nei 5 metus sergu epilepsija. Priepuoliai kartojasi vidutiniskai kas dvi savaites.
Visada buvau pries kontraceptiku vartojima, pries tabletes, tad nenaudojau. Taciau ne savo noru geriau (ir iki siol geriu) didziulius kiekius vaistu, kurie turetu slopinti ir retinti mano priepuolius.
Jau beveik puse metu su vyru bandome pastoti, bet nesigauna. Nezinau, ar tai vaistu itaka (nors gydytoja sako, kad jie neturi maisyti ir informaciniuose vaistu lapeliuose raso ta pati). Bet taip liudna ir blogiausia, kad net nezinau, ka daryti ir nuo ko pradeti...
Galbut kuri nors yra susidurusi su tokia, atrodo, beviltiska problema?...
Sveika gal pradzioje pasidaryk moterisku hormonu ir vaisingumo tyrimus,pasitikrink ar viskas gerai pas tave su sitais dalykais
QUOTE(cinaira @ 2015 12 09, 18:59)
Na ir as prisidesiu su savo problemomis...
Jau daugiau nei 5 metus sergu epilepsija. Priepuoliai kartojasi vidutiniskai kas dvi savaites.
Visada buvau pries kontraceptiku vartojima, pries tabletes, tad nenaudojau. Taciau ne savo noru geriau (ir iki siol geriu) didziulius kiekius vaistu, kurie turetu slopinti ir retinti mano priepuolius.
Jau beveik puse metu su vyru bandome pastoti, bet nesigauna. Nezinau, ar tai vaistu itaka (nors gydytoja sako, kad jie neturi maisyti ir informaciniuose vaistu lapeliuose raso ta pati). Bet taip liudna ir blogiausia, kad net nezinau, ka daryti ir nuo ko pradeti...
Galbut kuri nors yra susidurusi su tokia, atrodo, beviltiska problema?...
Jau daugiau nei 5 metus sergu epilepsija. Priepuoliai kartojasi vidutiniskai kas dvi savaites.
Visada buvau pries kontraceptiku vartojima, pries tabletes, tad nenaudojau. Taciau ne savo noru geriau (ir iki siol geriu) didziulius kiekius vaistu, kurie turetu slopinti ir retinti mano priepuolius.
Jau beveik puse metu su vyru bandome pastoti, bet nesigauna. Nezinau, ar tai vaistu itaka (nors gydytoja sako, kad jie neturi maisyti ir informaciniuose vaistu lapeliuose raso ta pati). Bet taip liudna ir blogiausia, kad net nezinau, ka daryti ir nuo ko pradeti...
Galbut kuri nors yra susidurusi su tokia, atrodo, beviltiska problema?...
Labas cinaira,
apie epilepsijos ir atitinkamų vaistų įtaką pastojimui aš nekompetetinga pakomentuoti. Gal visgi atsiras mergaičių, kurios su tuo susidūrė ir pasidalins savo asmenine patirtimi?
Kalbant apie psichologinę būklę, Jūs tiek stipriai nerimaujate, kad epilepsija sutrukdys Jums pastoti, kad iš tiesų taip ir vyksta!
Nes žiūrint objektyviai, pagrindo nerimauti nėra - gydytoja sako, kad vaistai neturi trukdyti, informaciniai lapeliai rašo, kad vaistai neturi trukdyti, dar nė pusės metų nėra, kaip aktyviai bandote pastoti. Manau Jūs nerimaujate iš anksto, nors realaus pavojaus kaip ir nėra?
Rekomendacijos būtų tokios. Nuspręskite abu su partneriu, kiek laiko leisite sau bandyti nesikreipdami į gydytojus. Visam nuspręstam laikotarpiui palikite šią forumo temą, nustokite skaityti nevaisingumo istorijas, juk Jūsų tai neliečia? Jums dar nėra nustatytas nevaisingumas?? Nustokite ieškoti sau ligų ir tiesiog mėgaukitės buvimu su partneriu. Jei turite galimybę, kreipkitės į psichologą laukimo nerimui sumažinti.
Jei pasibaigus šiam laikotarpiui pastoti nepavyks, kreipkitės į nevaisingumo specialistus ir abu su vyru atlikite visą bazinį tyrimų paketą. Galbūt šalia epilepsijos yra objektyvios medicininės nevaisingumo priežastys.
Jei medicininės priežastys bus nustatytos, pereisite prie gydymo.
Jei medicininės priežastys nebus nustatytos, eikite tiesiai pas psichologą ir metų bėgyje sūpuosite vaikutį.