Nevaisingumas ir psichologinės problemos

Sveiki, tokia profesija.


Daug kas sako kai planuoji vaikus reikia atsipalaiduoti, negalvoti. Gal galite plačiau paaiškinti koks yra tas tikras atsipalaidavimas, negalvoti - kaip jau sakėt neįmanoma ir tai tikra tiesa. Tikriausiai turite praktikoje porų, kurioms gal tas atsipalaidavimas ir padėjo susilaukti atžalų. Būtų labai smagu, kad pasidalintumėt ta patirtim ir plačiau papaszkotumėt apie tą atsipalaidavimą. Iš anksto dėkoju ir geros dienos.

Mano atvejas toks, kad vien jau pagalvoji apie tai jog gali neturėti savo biologinių vaikų, jau varo į neviltį ir depresiją ( o tokia savijauta, manau vaisingumo neprideda). Ir kai man dar neaiškios kilmės nevaisingumas, tai pradedu sau įtarinėti milijoną ligų, ir galvoju kad visos tos ligos pas mane.

Sveikos pries kokius 6metus net nebuciau pagalvojus,kad yra tokiu seimu kurios tureti vaika gali tik svajoti ir tolima kelia eiti del svajones..Dabar tik susivokiu 6metai du persileidimai,beviltiski ieskojimai ir ilgas,sunkus kelias i prieki. Sako zmogus planuoja dievas juokiasi..Pradedu tuo tiketi..
Juk tiek girdime apie ismestus,nuzudytus leliukus tokia neteisybe,juk tiek daug seimu kurios taip troksta ir viska atiduotu uz maza stebukla. Kartais pagalvoji kad taip neteisingai dalina vaikus..
Esu cia naujoke,gal rasiu paguoda po tiek laiko nublanksta visa stiprybe.

manau,kad atsipalaidavimas padejo susilaukti vaiku toms poroms kurioms yra viskas tvarkoje,tik gal ilgesni laika nekibo leliukas,bet is esmes tos poros buvo sveikos.....as bent jau taip suprantu....o tau Tigrera86 pritariu visu 100%,nes kai zinai kad negali tureti savo biologiniu vaiku tai tikrai varo i didele nevilti,depresija,pykti,agresija,bent jau mano atveju...pykau ant visu,ant viso pasaulio,grubiai atsakinedavau zmonems,apskritai nieko nenorejau matyt,net artimiausiu zmoniu ir verkiau verkiau verkiau.....tai neaiskios kilmes nevaisingumas,o as savo nevaisingumo priezasti zinau,ir kai tau pasako tokia diagnoze gyvenimas apsivercia aukstyn kojom....dabar as jauciuosi tuscia,brokuota,nevisaverte.....taciau kazkaip gyvenu toliau....o apie atsipalaidavima kalba tokie zmones ,kurie manau niekada nesusidure su tokiais dalykais kaip as ir tu, ir daugelis kitu musu likimo moteru ir nezino kaip yra sunku priimti ta tiesa,kad nuturesi savo biologiniu vaiku,kaip yra skaudu,liudna,kad visos mintys sukasi tik apie tai ir tu negali galvot daugiau apie nieka kita,nes tai drasko tave,o sirdis plysta is beprotisko skausmo....plius dar turi atlaikyti kitu zmoniu klausimus kodel jus dar be vaiku?tai kada bus?tau jau laikas....jie nezino,kad negali tureti vaiku,bet turi uzsideti kauke,sypsotis ir sakyti visokias nesamones tokias kaip neplanuojam dar vaikelio arba kaip Dievas duos ir t.t. ir stengiesi kuo greiciau dingti is tos aplinkos arba pakeisti tema....stiprybes tau Tigrera86
Papildyta:


Sveika prisijungusi as irgi cia naujoke,prisiregistravau ieskodama,patarimu,paduodos,palaikymo...suprantu tave puikiai,palaikau tave ir linkiu stiprybes,nors kartais atrodo,kad jos jau nebeliko ir pasisemti jegu nebera is kur....taip,tikrai vaikus dalina neteisingai....o kelias link mazo stebuklo tikrai labai ilgas,sunkus ir duobetas,bet reikia tiketi,kad tas stebuklas ir mus aplankus

Suprantu kaip skaudu, sunkiausia yra kai tave kaltina,nesupranta ir nepalaiko.
Per tiek laiko susiduriau su mediku aplaidumu ir zmoniu abejingumu..issityriau visa rado prolaktina atejo laikas vyrui o cia ir prasidejo tikri isbandymai

isbandymai manau,turetu sustiprinti jus su vyru,juk siekiat bendro tikslo....palaikymo tikrai reikia ir labai didelio palaikymo,is seimos,is artimuju,be palaikymo be galo sunku....aplinkiniai tikrai nesupranta,o cia tu visada rasi palaikyma

Maniskis visada galvodavo kad kazkas pas mane,o pasirodo jam nustate astenospermija, jis karstesnio charakterio sunkiau pakelia viska,matau kaip jam skaudu,kaip kankinasi..tiesiog gal jam laiko reikia apsiprasti ir pasikalbeti,gal zinai ar teko kad pastoti su astenospermija,galvoju apie isiminacija tik idomu ar padetu?

[quote=gintvaida,2015 01 14, 20:25]
Maniskis visada galvodavo kad kazkas pas mane,o pasirodo jam nustate astenospermija, jis karstesnio charakterio sunkiau pakelia viska,matau kaip jam skaudu,kaip kankinasi..tiesiog gal jam laiko reikia apsiprasti ir pasikalbeti,gal zinai ar teko kad pastoti su astenospermija,galvoju apie isiminacija tik idomu ar padetu?
[/quote

Jam tikrai reikia laiko apsiprasti ir priimti tokia tiesa,o tai nelengva,sakau tai is savo patirties,o vyrams dar sunkiau...pasikalbek su juo atvirai,isikalbekit,manau nuosirdus poklabis turetu padeti,tiek tau,tiek jam...tikrai nezinau del astenospermijos,bet manau,kad internete rasi daugiau informacijos,beje ir sitam portale manau rastum info,tiesiog ivesk vyru nevaisingumas ir tau ismes info,pasiziurinek

Labas, visoms

Sitoj temoj rasau pirma karta, bet paskaitineju jau senokai.
Ir visada beskaitydama pajauciu ta dideli neapsakoma skauduli...
Lygiai taip pat skaitydama laimingas istorijas net nubraukiu laimes asaras...
Mane daznai aplanko klausimas, kaip gyventi tokioje situacijoje?
Kartais bandau save ikvepti, kad viskas dar pries akis, bet kartais tiesiog galvoju, kad kazka ne taip darau...
O konkreciau, tai norejau pasiteirauti specialistes, tokia profesija, kaip man "palengvinti" situacija su draugu ( grubiai-jam virs 35).
Esame kartu virs 4 m., virs 2 m. nesisaugome, nes norime leliuko. Gyvename uzsienyje, bet kirba mintys sugristi (ypac mane kankina ilgesys...) Ir siaip manau, kad nera net abejones, kad vaikus augintume Lietuvoje, nes juk ten musu saknys ir seima. Taigi rodos cia telaiko mus tik darbas. Prisipazinsiu, turbut labai daug psichologiniu aspektu sau abiems galetume pritaikyti, bes as labiau nerimauju del savo draugo. Jis is pirmo zvilgsnio atrodo labai vyriskas, pasitikintis, propaguojantis sporta, stengiasi laikytis sveiko gyvenimo principu. Bet vartoja antidepresantus ir turi karsta charakteri, jauciu daznai kylanti nepasitenkinima ir pykti ivairiose situacijose.
Kai pajutau, kad musu bandymai susilaukti per ilgai tesiasi, aisku, sukau mintis, kad reikia mums pasitikrinti. Zinau, kad jis neapsimetineja, jog nori vaiku, bet kodel, kai reikia "padirbeti" siuo klausimu daznai jauciu priestaravimus is jo puses? Pradedant nuo vyrisku tyrimu darymo baigiant musu imtymumu. Norint pradeti nemokama gydyma mums reikia, kad jis padarytu vietineje ligonineje spermos analize. Bet jis kaip mazas vaikas net nenori apie tai galvoti. Vis sako "o kaip man is darbo reiks issiprasyti?"
Bet cia, mano galva, net ne problema, juk mes suauge, viskas suderinama. Mane jo poziuris labai liudina Is esme cia net ner ka lygint, kiek kitoms poroms tenka patirti... Kai paskaitau, kiek kiti vargsta, keliauja net i Turkija ir didelius pinigus moka, tai man skamba kaip kosmosas...
Matau, kad jis nesugeba atsipalaiduot. Seniau vis sakydavo: ai cia nes pavarges, ai cia nes reikia apie darbus galvot, ai cia nes del kazko pergyvena. Kitaip sakant, visur kazkas jam kliuva... Dabar vis daugeja atveju, kai jis vengia pasimylejimo ir kartais net nebegali pabaigti. Visas tiesiog isitempia, o galu gale susinervuoja ir teskia "Viskas, nebegaliu, nebedarysiu ir taskas." Paskui dar mane apkaltina viskuo, kuo tik gali. Zinau, kad minciu apie seksa jis beveik neturi. O as kaip sugertukas jo emociju ir vis sunkiau darosi, daznai net nebezinau, kodel gyvenu tokiam uzburtame rate, buna visokiu minciu. As nebijau gydymo, bet man labai truksta zinojimo, kad jis kaip ir as padarys viska, kas musu rankose. O dabar viskas tiesiog stovi vietoje. Lyg ir noredamas mane nuraminti pasako, kad cia Anglijos sistema kvaila ir issitirsime zymiai greiciau Lietuvoje per atostogas.
Bet as tik vel matau, kaip jis bando viska nukelt kazkur i prieki, kad tik dabar isvengtu kazkokiu pastangu tuo klausimu.. Ir siaip juk viskas ne tik apie issityrima ir diagnozes zinojima. Sitoje valstybeje dirbame jau nemazai metu, tad jei ji siulo mums nemokamus tyrimus ir gydyma, kodel gaisti laika darantis TIK tyrimus Lietuvoje?
As tikrai stengiuos nedaryti spaudimo jam, bet kiek imanoma kalbames. Bet negi cia kazkokia savigyna? Ir kaip tai pralauzti?
Ar tai daznai pasitaiko vyrams?
Jauciu, kad mano visos jegos iseikvojamos derinantis prie jo, o taip neturetu buti Nes toli, vargu, ar nueisime...

Aciu uz isklausyma.

Jautuke, prieš tai, kai atsakys specialistė, aš pasakysiu iš savo pusės-patirties. Taip, viskas labai pažįstama - vyrai net negali prileisti minties, kad kažkas netaip su jų vyriškumu. Juk jei jį kamuotų kitos ligos, bėdos, ko gero, "atsiprašyti iš darbo" nebūtų labai sudėtinga, nes žinotų, kad gresia "plaučių uždegimas" ir kokia kita liga. O čia šast - suaugęs, sveikas, savim pasitikintis vyras negali... susilaukti palikuonių. Ar dažnai pasitaiko vyrams? Manyčiau, kad taip. Ir pabaigti daros sunku, nes galvoj maišatis "ar pavyks"...
Neparašei nieko apie tai, ar per tuos 2 metus pati tyreisi, ar turi kažkokių bėdų? Galvoju, kad vyrai dažniau tyrimosi klausimu atlėgsta, kai moteris gauna iš gydytojų atsakymą "sveika". Tuomet nebelieka nieko kito, kaip tik ištirti vyrą. Žinoma, būna dažnų "neaiškios kilmės nevaisingumo" atvejų, kai išaiškėja, kad abu sveiki. Bet bent jau būsite iš savo pusės padarę viską, ką galite. Bet būna ir "abipusis nevaisingumas"....
Aš galvoju, kad, gyvenant užsieny, kitokį požiūrį formuoja ta visuomenė. Juk jei būtumėt LT, 35 metai tikrai yra riba, kada jau reiktų rimtai pagalvot apie pirmagimį. Nes gamta, deja, eina prieš mus vienodai, nesvarbu, kuriam pasaulio krašte esi.
Vistiek turit kalbėtis ir jums brangus žmogus turi atsižvelgti į jūsų skaudulius. Bet ieškoti priežasčių bet kokiu atveju reikia...

Sveika, pilnai tave suprantu,as laukiau 4 metus kol prispyriau darytis tyrimus,dabar kai zinom kad beda jame,viskas vel isnaujo..pas mane dar blogiau nes jo mama kaltina mane,nors tai jau nustatyta mediku vistiek ji netiki ir fraze nesikeicia,,juk buvai du kartus pastojus,jis sveikas beda pas tave,,😄 tiek atverkiau,dabar tik juokas ima;))))
Papildyta:
Sveikute, ieskojau info ten bet man su musu diagnoze nieko nemeta,rasiau,klausiau gal kas susidure,bet kolkas tyla😌

Apie kokią diagnozę jūs klausiat?

Sveikos, merginos,

jeigu tik yra poreikis, vilnietės, galime susitikti. Mielai pravesčiau paskaitą apie atsipalaidavimą. Laiką paderinsime. Jei būtų norinčių dalyvauti iš kitų miestų, susitikimą galime rengti savaitgalį. Norinčias, susidomėjusias kviečiu man rašyti į asmeninį arba į elektroninį paštą.


Rosita, labai įdomu, ar jie komandoje turi psichologą?
Kuo ši klinika ypatinga? Pastaruoju metu iš pacientų girdžiu labai daug šiltų atsiliepimų apie ją. Ar tai nėra tik mados reikalas ? Kaip kažkada visos šeimos lėkė į Latviją...