Nevaisingumas ir psichologinės problemos

Žinau kad jokie patarimai, jokie palaikymai supermamoje tau nepadės, bent jau man nepadėjo, siūlau pabandyti apsilankyti pas psichologą. Pačiai visa tai teko išgyventi, tik mes dar nebandėm IVF, ir mūsų "stažas" jau 5 metai. Visą tą pragarą jau išvaikščiojau skersai ir išilgai... Ir kartais pagalvoju, ar verta mums šitaip kankintis, rautis plaukus, draskyti savo širdį, badyti save adatomis, gerti įvairiausią chemiją, verkti tyliai kampe, kai norisi rėkti ant viso pasaulio, ar verta užsiciklinti ir bandyti tą ir aną ir trečią ir ketvirtą ir taip gyventi tik bandant, bandant ir bandant? O gal tiesiog gyvenkim? Mylėkim savo vyrą, džiaukimės tuo, kas mums jau yra duota, ilsėkimės, gerkim ryte kavą su šypsena, skaitykim mėgstamą knygą, žiūrėkim gerą filmą, mylėkim gyvenimą, lankymim draugus, dovanokim šilumą savo tėvams, broliams, seserims ir tt Tiesiog supraskim, kad mūsų gyvenimas kitoks, bent jau kolkas. Ir žinoma, širdies kertelėje turėkim svajonę
Papildyta:


Duok kontaktus, nors atsakymą jau gavau ir asociacijos pašto.

Sėkmės ir jūsų šeimai, lenkiu galvą prieš tokius stiprius žmones, daug jau išbandyta.

Jusu busena normali sioje situacijoje, taciau gyvenimas dazniausiai nera vien rozinis, jame yra daugybe spalvu, kartais buna net labai tamsiu ar net juodu dienu. Kartais kyla labai daug neigiamu emociju, kurioms labai lengva pasiduoti, o dar ta diagnoze "neaiskios kilmes nevaisingumas", vos ne kas antrai porai tokia brukama, vos ne kiekvienai praverusiai vaisingumo klinikos duris is karto brukama mintis, kad be IVF greiciausiai nieko nepavyks, nors... ir su IVF pagalba gali taip pat nepavykti. Siame visame nevaisingumo procese kartas taip truksta atidumo, kruopstumo ir zmoguskumo ir kartais per daug verslumo, taciau gyvename tokioje visuomeneje, tokiu laiku...o gal ir gerai, kad gyvename tokiu laiku, kai mokslas taip nemazai pazenges, kai jis gali mums pasiulyti vienokiu ar kitokiu galimybiu. Mano mociute lauke 7 metus kol sulauke pirmos dukters ir deja jai niekas nesiule nei homeopatu, nei juolabiau IVF proceduru, nes ju tiesiog tuo metu nebuvo, ji neturejo pasirinkimo, negalejo gydytis, kaip mes dabar, bet ji islauke savo laiko. Visi aplink jau kalbejo, kad jie niekada netures vaiku, net suniuka buvo nusipirke, kuri taip mylejo lyg vaika ir kuris uzpilde ta tustuma, kol lauke savojo angelelio. Mes taip pat laukiame savojo jau beveik 7 metai, buvo visokiu dienu ir geresniu ir blogesniu, ir kai norejosi viska mesti ir nieko nedaryt ir kai vel uzsiziebdavo viltis ir ieskodavau naujo kelio, nauju galimybiu. IVF kol kas nenoriu darytis, nes neblogai zinau kiek tai kainuoja jegu, laiko ir finansu. O juk pas mane viskas yra, kad galeciau pastoti, reikia tik kazko nedaug ir as meginu tai issiaiskinti. Taigi dirbtinis apvaisinimas, man skamba gana gresmingai ir manau, kad pirma turi buti padaryta viskas, kad butu galima pastoti ir be jo, nebent nera kitos iseities. Mano gana artimoje aplinkoje begioja nedidelis berniukas, kuris atkeliauti panoro tik po 3-ios IVF proceduros ir abu jo teveliai yra sveiki, o diagnoze ir velgi kaip ir jusu, kaip ir mano, taip ir ju "neaiskios kilmes nevaisingumas". O prireike net 3 IVF.
Manau, kad kiekvienos musu aplinkoje galima rasti panasiu istoriju, gal tik ne visi apie jas pasakojasi.
Taigi kudikelis ateina ne butinai po pirmojo IVF, nors ir viskas atrodo vyksta kaip priklauso. Nepavykes IVF tikrai nera nuosprendis, nera kelio pabaiga, nera paiesku pabaiga ir juolabiau nera gyvenimo pabaiga, tai tik vieno nesekmingo etapo pabaiga, kurio puslapi reikia kuo greiciau uzversti ir pradeti viska is naujo, paimti balta svaru lapa, pailseti, atsigauti, viska pergalvoti ir susidaryti nauja veiksmu plana, man jis visada padeda atsigauti, nes naujas planas, tai nauja viltis, kuri nebutinai turi sudusti... o net jeigu ir sudus, nereikia leisti nesekmei musu iveikti... juk tik stipriems zmonems yra skiriami didziuliai isbandymai, nes Dievas zino, kad jis gali juos islaikyti... Tikiu, kad viena grazia diena jus tikrai laikysite kudiki ant ranku, ir sis nesekmingas etapas uzsimirs kaip slogus sapnas.. bet tam reikia laiko, nes jis pats geriausias tokiu zaizdu gydytojas. Nepamirskite, kad jus nesate vienintele siame pasaulyje, kuri kovoja su tokia likimo "dovana", manau musu yra kur kas daugiau nei mes galvojame, tik ne visi garsiai apie tai kalba... Gal net sia akimirkai, kai cia rasau kazkuri moteris pasaulyje suzino, kad ir vel suduzo jos svajones dainuoti lopsine pries miega savo angelui. Ir viena zinau, kad klausimai: kodel, uz ka man, kodel dabar, kodel taip ilgai, kada gi pagaliau.... ir daugybe panasiu klausimu, kankina visas mus, bet atsakymu i juos greiciausiai nera... todel gal ir nebeverta saves kankinti ir ju sau uzdavineti, nes del to nei as, nei jus, nei kitos merginos atsidurusios panasioje situacijoje nera kaltos. Geriau galvokite ka naujo is sios nesekmes suzinojote, kas galbut galejo lemti sia nesekme, ka daryti, kad tai nepasikartotu, kuriuo keliu toliau galite ir norite eiti, kad pasiekti savo tiksla. Jei jau ryzotes darytis IVF, tai esate stipri moteris ir zinote ko norite, taigi nepasiduokite, nesileiskite sugniuzdama...
O jus niekada nepagalvojate, kad kiekviena nesekme, kuri jums atsitinka gali baigtis ir blogiau... Kai man buna depresiskos nuotaikos, as visada ieskau situaciju, palyginimui, kas galejo buti dar blogiau ir visada surandu. Nes zinant, kad viskas galejo buti ir dar blogiau neleidzia saves gailetis. As galvoju ka reikia istverti moterims, kurios isnesioja ir pagimdo kudikeli, kuri reikia is karto issiusti atgal... tokio skausmo negaliu net isivaizduoti... Manau kad geriau, kai kazkas nepavyksta pacioje pradzioje, nei kai finiso tiesiojoje... Ir tada dekoju dievui, kad vis tik man to neteko patirti ir kad mano nesekmes nera jau tokios didziules...ir tada kantriai laukiu toliau savo sekmingos pabaigos, kuri nors ir neaisku kada bus, bet tikiu, kad anksciau ar veliau sekme neaplenks ir manes.
Si skaudi gyvenimo pamoka, daro mus stipresnes, kantresnes ir manau, kad ilgai islauktas kudikis bus ne siaip stebuklelis musu gyvenimuose, bet kuo didziausias ir tikriausias pasaulinis stebuklas musu gyvenime... bet jo reikia islaukti. Juk jeigu jums pasakytu, kad pastosite po 3 ar 5 IVF, argi jus viska mestumete? Ar atsistotumete, sukauptumete visas jegas ir eitumete pirmyn?
Mes juk niekada nesuzinosime ar sekantis kartas nebutu buves sekmingas, jeigu pasiduosime...

Nuostabus zodziai Roberta-Benedikta
Buvau ir aš jau praradus viltį, ir vėl ją atrasdavau is naujo eiti į priekį. Ir pagaliau, kai mažiausiai tikiesi- gimė mūsų ilgai lauktas stebuklelis Nepasiduokit, kad ir kaip būtų sunku....būsit ir jūs mamytes, tikėkit tuo

AČIŪ Merginos už palaikymą, kiekvienas Jūsų pasakytas paguodos žodis sušvelnina mano skausmą. Ačiū Roberta-Benedikta už tokį gražų laišką, tu tikrai turi Dievo dovaną paguosti. Dabar man liūdesio laikotarpis, turiu išliūdėti, išverkti tą skaumą, tą nusivylimą. Kaip vienas psichologas pasakė, už blogų emocijų visada slepiasi geros emocijos, kiek tavyje telpa skausmo, tiek ir džiaugsmo. Vis galvoju ir klausiu savęs, ko nori mane Dievas išmokyti su tokiu siųstų išbandymų, gal tas išbandymas ir skausmas tuo pačiu augina didžiulę meilę mano būsimam vaikui, nes tokios kaip mes, kurioms kelias iki vaiko buvo skausmigas, vertina ir myli labiau savo vaikus. O gal mano misija gyvenime suteikti meilę ir šeimą paliktam vaikui, o gal tai išbandymas man ir mano vyrui, kurios parodo, kaip mes mylim vienas kitą, o gal dievas nori parodyti kokia tu stipri ir kiek daug gali pakelti.

I jusu klausimus sunku rasti atsakyma, bent jau dabar. Manau ilgesneje perspektyvoje, galesite pati i juos sau atsakyti, o dabar tereikia isgyventi susikaupusi skausma, kad butu galima judeti pirmyn. Del to gyvenimas ir idomus, kad nezinome kokia dovana ar issukis musu laukia rytoj. Taciau kiekviena diena, kad ir kokia ji sunki butu, nera beprasme, nes ji atnesa kazka naujo, beto su kiekviena diena mes vis artejame prie savojo tikslo... Isivaziduokime, jog dar tik pradedame savo planavimus, kiek daug dar mums reiktu nuveikti, o dabar jau esame gal pusiaukeleje, o gal netoli finiso, bet tikrai nesame kelio pradzioje. Kiekvienas atliktas tyrimas, kiekviena operacija, kiekvienas procesas mums atnesa kazkokiu nauju ziniu apie save ir savo kuna, kiekviena nesekme mus privercia ieskoti kazko naujo. Gyvenimas yra mokykla, kuria turime praeiti, deja cia neparasyta juodu ant balto ka turime daryti, kaip turime elgtis, ka galvoti ar kokius sprendimus priimti, cia nera grieztai nustatytu taisykliu, tai daug modernesne ir laisvesne mokykla, kur kiekvienas zmogus turi pats suprasti kaip isspresti jam pateikta uzdavini. Vieniems tenka sukti galva ir sugalvoti kaip isbristi is nepritekliaus, kitiems kaip susigyventi su nepagydoma liga, tretiems kaip istverti artimo zmogaus isejima, dar kitiems, tokiems kaip mes, kaip iveikti nevaisingumo uzklupusia nasta... ir visu sprendimo budai bus skirtingi, taciau nereiskia, kad kazkuris vienas is ju bus teisingesnis uz kita... Svarbiausia nepritrukti kantrybes ji sprendziant ir nemesti visko nepabaigus, nes galiausiai vienokiu ar kitokiu budu tikrai gausite atsakyma i savo uzdavini. Juk ne veltui yra posakiai: "nera iseities be padeties", "jei Dievas uzdaro duris, palieka pravira langa" ir daugybe panasiu posakiu. Zmogus visada turi galimybe rinktis, net jei jam tuo metu atrodo kitaip, taciau kai atsisuki atgal supranti, kad kelias kuriuo gali eiti yra ne vienas ir tik nuo taves priklauso, kuri tu pasirinksi...
Stiprybes, tikejimo ir kantrybes jums siame sunkiam etape. Tikekite, kad viena diena ir jus sypsosites labai placiai ir tuomet sis skausmas, kuris atrodo toks nepakeliamas suo metu, atrodys, ne toks ir baisus... Ir jeigu tada jusu paklaustu ar pakartotumete viska is naujo, jeigu zinotumete koki ilga ir sunku kelia jums reiks nueiti, manau jus nedvejodama pasakytumete "taip". Taigi nenustokite tiketi, kad visos svajones gali issipildyti ir viska istverti bus kur kas lengviau. Atraskite nauja vilti, suteikite sau nauja galimybe buti laiminga, nes net neabejoju, kad jus to nusipelnete.
Grazaus visoms savaitgalio, ramybes, vilties ir zinojimo, kad viskas kas bloga anksciau ar veliau praeina. O kaip po tamsios nakties isausta nuostabus rytas, taip po blogu dalyku visada ateina geri, tik reikia nepaluzti ir ju islaukti

Rytoj Seimo Sveikatos Reikalų Komitete vyks mums svarbaus įstatymo projekto svarstymas, visi laukiame ir tikimės mums palankių pokyčių!

Tikim ir laukiam...

Rudens sesijoje planuojamas priimti Dirbtinio apvaisinimo istatymas, tad dar karta kreipiuosi i aktyvias nares, nes reikalingi bent keli zmones, galintys atstovauti pacientu interesus vieshojoje erdveje.

Ir dar reikalingos seimos, galincios pasipasakoti savo gydymosi istorija ziniasklaidai (daznai galima ir anonimiskai).

Labai lauktume norinciu 4u.gif rasykit man i AZ arba el.pastu: info@vaisingumoasociacija.lt

P.S. butume labai dekingi, kad paskleistumete sia zinute ir temose, kuriose bendraujate, nes gal ne visi skaito asociacijos tema. Aciu 4u.gif

Labas visiems,

aš taip pat labai drąsinu visas šeimas būti kuo aktyvesniais! Kovokite už tai, kas Jums svarbu, prisidėkite prie realios veiklos, realiais darbais!

Ir tuo pačiu atsinešu pasiūlymą. Gavau vieną, kitą laišką su klausimais dėl susitikimų grupės. Gal iš tiesų pats metas pradėti rudens sezoną, m?
Vakarai ilgėja, tad prasmingai praleistume laiką šaunioje kompanijoje. Ir žinoma išmoksime, sužinosime, įgysime daug psichologinių įgūdžių, kurie pagelbės nelengvu laukimo laikotarpiu.
Labai lauksim prisijungiančių Rašykite el.paštu arba a.ž.

merginos, nespasiduokite :-) Laikykites... As irgi galvoju, kad pastoti ir isnesioti - reikia kad butu hormonu lygiai geri, kad nebutu infekciju, kad kiausialaste butu genetiskai gera, kad sperma butu kokybiska, kad organizmo rugsciu/sarmu pusiausvyra butu optimali, kad butu pakankamai vitaminu ir mineralu ne tik jusu organizmui bet dar ir kudikiui ismaitinti.
Tada reikia laiku poru soki susokti ir dar nesinervinti, ramiai laukti kol embrionas isitvirtins.
Ir svarbiausiai - nestresuoti :-) (Lengva pasakyti)
Anglai turi tokiu issireiskimu - fight, flight or freeze bukle (esame strese) arba feed and breed (maitintis ir daugintis). Tai va, mes turime buti toje antrojoje situacijoje, o ne pirmojoje,
bej jei net visa tai yra tvarkoje, dar turi buti kaip sakant "jusu laikas" - jusu ir jusu partnerio. Kai tas laikas ateis, pasistenkite, kad visa kita butu gerai...

O kol kas - zemiskas klausimas:
Merginos, gal kam reikia CRINONE GEL 8%? Turiu 8 dezutes kuriu man neaisku ar reikes ir kada reikes. gaila butu ismesti toki brangu produkta.

Galiojimas dar metai, iki 2016 Spalio.
Jei reikia, parduosiu pigiai.

Rasykit i az.

Labas vakaras,

skubu pasidžiaugti, kad Vaisingumo Asociacija suteikia Jums galimybę šį sezoną lankyti psichologinę grupę NEMOKAMAI!

Grupėje dalinamės savo jausmais, išgyvenimais, mokomės įveikti nevaisingumą lydintį stresą, ruošiamės artėjančioms procedūroms, laviname įvairius psichologinius, socialinius įgūdžius.

Pirmasis psichologinės grupės susitikimas planuojamas lapkričio 4d, 18val. Kviečiame prisijungti prie mūsų! Registruotis galite el.paštu psichologe@vaisingumoasociacija.lt Vietų skaičius ribotas!

Labas rytas,

Vaisingumo Asociacija atlieka APKLAUSĄ, siekiant ištirti nevaisingų šeimų požiūrį į Lietuvoje dirbančių nevaisingumo specialistų teikiamų paslaugų kokybę.
Kviečiame anonimiškai, drąsiai ir atvirai išsakyti savo nuomonę, požiūrį, skundus ar pagyrimus! Būkime aktyvūs!

Dėkojame iš anksto už atsakymus!

ANKETA