QUOTE(Pelargonija @ 2015 01 10, 19:20)
Sveikos , man idomu cia pasidare koks tas jusu pensijinis amzius? Man 39 m ir as dar planuoju darytis laparaskopija, nes visus kitus tyrimus pssidariau .
QUOTE(jolitaber @ 2015 08 07, 21:27)
Sveikos , man idomu cia pasidare koks tas jusu pensijinis amzius? Man 39 m ir as dar planuoju darytis laparaskopija, nes visus kitus tyrimus pssidariau .
Man 36m
tai kaip ir ne jaunikle
QUOTE(Roberta-Benedikta @ 2015 06 10, 10:31)
Del knygos "Kelias namo", tai tikrai negaliu sakyti, kad ji blogai baigiasi, nenoriu isduoti kaip, nes jeigu kas skaitys, tai tiesiog bus neidomu, bet man norejosi kitokios pabaigos, gal del to, kad mano paziuros per siauros 
ten reikia i viska zvelgti placiau ir tada supranti, kad visi galiausiai pabaigoje tampa laimingi ir po visko ka jiems teko pereiti, kiekvienas surado savo kelia, kurio greiciausiai nebutu surade, jeigu viskas butu susikloste kitaip, jeigu nebutu buve tiek sunkiu issukiu. Aisku negaliu sakyti, kad tai labai lengva knyga.... ir jeigu bandai save isivaizduoti herojes vietoje, tai tikrai labai sunku... bet manau kad ji privercia pamastyti.
Pasamones galia, kaip ir kitos panasaus pobudzio knygos manau suteikia bent jau kuriam laikui optimizmo, o jis visada ir visose situacijose yra reikalingas
Manau kiekviena mes ieskome savo ikvepimo saltinio, galbut kazkam tai yra perskaityta gera ir itaigi knyga, kazkam is arti matyta kito zmogaus (galbut artimo ar pazystamo) sukrecianti istorija... Visi mes esame skirtingi, bet tuo paciu kazkuo ir panasus, nes manau visiems zmonems reikia, kad jie jaustusi reikalingi, mylimi ir kad galetu savo siluma duoti kitiems.
Ir kaip rasoma ne vienoje knygoje viskas prasideda nuo minties...todel kad ir kaip butu sunku keisti savo mastyma, kad ir kiek kartu noretusi viska mesti ir pasiduoti blogoms, niurioms ar net piktoms mintims, tuomet sustokime bent akimirkai ir prisiminkime, kad mes nesame vienos, salia yra artimu zmoniu, gal jie ne visada mus supranta, gal ne visada mums yra geri, bet viena zinau, kad blogos mintys, pyktis tikrai nieko gero dar nesukure, todel jo puoseleti tikrai nevertetu.
Kartais sunku tiketi, kad viskam turi ateiti savas laikas, ir kad tas laikas bus pats geriausias, nes kartais atrodo, kad jis niekada neateis, taciau neseniai suzinojau, kad turiu problemu su skydliauke (nors ji buvo tirta ne karta ir man buvo sakyta, kad viskas pas mane gerai) ir kai endokrinologe pasake, kad ir gerai, jog su tokiais rodikliais as nepastojau, nes galejo buti persileidimas arba dar blogiau, galejo nestumas nesivystyti ar būti kazkoks apsigimimas... tokie zodziai visada privercia susimastyti ir manau, kad viskas vyksta ne be priezasties, manau niekada nebuciau dariusis dar karta kruvos tyrimu, jeigu nebuciau, taip stipriai norejusi kudikio, ir greiciausiai nebutu rade sios ligos tol kol nebutu buve kokiu nors komplikaciju. Kadangi esu kantri tai ir pas gydytojus einu tik kai tikrai labai jau blogai jauciuosi
Nesakau, kad reikia sedeti, nieko nedaryti ir tik laukti, nes gyvenime viskas susiklostys taip, kaip ir lemta... Manau mes pacios savo mintimis, zodziais, veiksmais ir pasirinkimais itakojame savo likima. Jeigu yra liga, tai bet kokiu atveju ja reikia gydyti, tik manau, kad viska reikia daryti su pozityviu mastymu, dziaugiantis tuo, ka turime cia ir dabar, nes praeities mes pakeisti negalime, o ateitis... apie ja mes nieko nezinome, nei kiek mums jos liko nei kas musu laukia, taciau dabartis priklauso mums ir kas joje vyksta priklauso tik nuo musu pasirinkimu, todel visoms linkiu kuo geresniu pasirinkimu, kuo grazesniu ir pozityvesniu minciu bei gyvenimo dziaugsmo
Beje siandien ejau gatve ir galvojau, kad mes esame kaip mazi vaikai, kurie kelia sumaisti parduotuveje, nes jie negavo norimo zaislo... mes pykstame ant likimo, ant Dievo, ant aplinkiniu, ant viso pasaulio, del to, kad negauname to ko trokstame, bet juk mama vaikui zaislo dazniausiai neperka ne del to, kad ji jo nemyli, bet del to, kad nori ismokyti vaika tinkamo elgesio (ir greiciausiai ta zaisla nupirks, kai vaikas to nesitikes ir bus to nusipelnes)... gal taip yra ir su mumis, gal nesuteikiant mums to, ko mes taip trokstame, tokiu budu mums bandoma pasakyti, kad mes gyvenime kazka darome neteisingai... Gal tikrai as kaip koks islepintas vaikas, kuris viska turi, bet yra nelaimingas del to, kad neturi to, ka turi kitas... Juk esu sveika, turiu mylinti vyra, turiu darba, turiu stoga virs galvos, turiu tevus, kurie dar gali savimi pasirupinti ir dar savo tevams padeti.... ir kai pradedi galvoti, tai is tikruju juk turiu tiek daug, taciau visa tai laikau savaime suprantamu dalyku, o juk yra daugybe zmoniu, kurie greiciausiai mielai sutiktu pasikeisti su manimi vietomis ir butu kur kas dekingesni uz tai ka turi, nei esu as.... Todel gal kartais tikrai verta atsisesti ir pamastyti ar tikrai mano gyvenimas toks jau blogas ar tikrai nera dalyku uz ka as galeciau būti dekinga, ar tikrai verta pasiduoti toms blogoms mintims... Moteris, kuri laukia savo kudikio, kuri ilgai jo laukia ir kovoja su visokiomis iskilusiomis kliutimis, negali būti silpna... todel nei vienai ne valia pasiduoti blogoms, niurioms mintims, nes tikrai kiekvienos gyvenime galima rasti kazka labai labai grazaus
ten reikia i viska zvelgti placiau ir tada supranti, kad visi galiausiai pabaigoje tampa laimingi ir po visko ka jiems teko pereiti, kiekvienas surado savo kelia, kurio greiciausiai nebutu surade, jeigu viskas butu susikloste kitaip, jeigu nebutu buve tiek sunkiu issukiu. Aisku negaliu sakyti, kad tai labai lengva knyga.... ir jeigu bandai save isivaizduoti herojes vietoje, tai tikrai labai sunku... bet manau kad ji privercia pamastyti. Pasamones galia, kaip ir kitos panasaus pobudzio knygos manau suteikia bent jau kuriam laikui optimizmo, o jis visada ir visose situacijose yra reikalingas
Manau kiekviena mes ieskome savo ikvepimo saltinio, galbut kazkam tai yra perskaityta gera ir itaigi knyga, kazkam is arti matyta kito zmogaus (galbut artimo ar pazystamo) sukrecianti istorija... Visi mes esame skirtingi, bet tuo paciu kazkuo ir panasus, nes manau visiems zmonems reikia, kad jie jaustusi reikalingi, mylimi ir kad galetu savo siluma duoti kitiems.
Ir kaip rasoma ne vienoje knygoje viskas prasideda nuo minties...todel kad ir kaip butu sunku keisti savo mastyma, kad ir kiek kartu noretusi viska mesti ir pasiduoti blogoms, niurioms ar net piktoms mintims, tuomet sustokime bent akimirkai ir prisiminkime, kad mes nesame vienos, salia yra artimu zmoniu, gal jie ne visada mus supranta, gal ne visada mums yra geri, bet viena zinau, kad blogos mintys, pyktis tikrai nieko gero dar nesukure, todel jo puoseleti tikrai nevertetu.
Kartais sunku tiketi, kad viskam turi ateiti savas laikas, ir kad tas laikas bus pats geriausias, nes kartais atrodo, kad jis niekada neateis, taciau neseniai suzinojau, kad turiu problemu su skydliauke (nors ji buvo tirta ne karta ir man buvo sakyta, kad viskas pas mane gerai) ir kai endokrinologe pasake, kad ir gerai, jog su tokiais rodikliais as nepastojau, nes galejo buti persileidimas arba dar blogiau, galejo nestumas nesivystyti ar būti kazkoks apsigimimas... tokie zodziai visada privercia susimastyti ir manau, kad viskas vyksta ne be priezasties, manau niekada nebuciau dariusis dar karta kruvos tyrimu, jeigu nebuciau, taip stipriai norejusi kudikio, ir greiciausiai nebutu rade sios ligos tol kol nebutu buve kokiu nors komplikaciju. Kadangi esu kantri tai ir pas gydytojus einu tik kai tikrai labai jau blogai jauciuosi
Nesakau, kad reikia sedeti, nieko nedaryti ir tik laukti, nes gyvenime viskas susiklostys taip, kaip ir lemta... Manau mes pacios savo mintimis, zodziais, veiksmais ir pasirinkimais itakojame savo likima. Jeigu yra liga, tai bet kokiu atveju ja reikia gydyti, tik manau, kad viska reikia daryti su pozityviu mastymu, dziaugiantis tuo, ka turime cia ir dabar, nes praeities mes pakeisti negalime, o ateitis... apie ja mes nieko nezinome, nei kiek mums jos liko nei kas musu laukia, taciau dabartis priklauso mums ir kas joje vyksta priklauso tik nuo musu pasirinkimu, todel visoms linkiu kuo geresniu pasirinkimu, kuo grazesniu ir pozityvesniu minciu bei gyvenimo dziaugsmo
Beje siandien ejau gatve ir galvojau, kad mes esame kaip mazi vaikai, kurie kelia sumaisti parduotuveje, nes jie negavo norimo zaislo... mes pykstame ant likimo, ant Dievo, ant aplinkiniu, ant viso pasaulio, del to, kad negauname to ko trokstame, bet juk mama vaikui zaislo dazniausiai neperka ne del to, kad ji jo nemyli, bet del to, kad nori ismokyti vaika tinkamo elgesio (ir greiciausiai ta zaisla nupirks, kai vaikas to nesitikes ir bus to nusipelnes)... gal taip yra ir su mumis, gal nesuteikiant mums to, ko mes taip trokstame, tokiu budu mums bandoma pasakyti, kad mes gyvenime kazka darome neteisingai... Gal tikrai as kaip koks islepintas vaikas, kuris viska turi, bet yra nelaimingas del to, kad neturi to, ka turi kitas... Juk esu sveika, turiu mylinti vyra, turiu darba, turiu stoga virs galvos, turiu tevus, kurie dar gali savimi pasirupinti ir dar savo tevams padeti.... ir kai pradedi galvoti, tai is tikruju juk turiu tiek daug, taciau visa tai laikau savaime suprantamu dalyku, o juk yra daugybe zmoniu, kurie greiciausiai mielai sutiktu pasikeisti su manimi vietomis ir butu kur kas dekingesni uz tai ka turi, nei esu as.... Todel gal kartais tikrai verta atsisesti ir pamastyti ar tikrai mano gyvenimas toks jau blogas ar tikrai nera dalyku uz ka as galeciau būti dekinga, ar tikrai verta pasiduoti toms blogoms mintims... Moteris, kuri laukia savo kudikio, kuri ilgai jo laukia ir kovoja su visokiomis iskilusiomis kliutimis, negali būti silpna... todel nei vienai ne valia pasiduoti blogoms, niurioms mintims, nes tikrai kiekvienos gyvenime galima rasti kazka labai labai grazaus
Wow, perskaiciau tavo postus, ir galiu pasakyti, kad jie yra labai optimistiski ir motyvuojantys!
Nors man, aciu Dievui, problemu del nestumo tikriausiai nebus, bet man idomu, kaip Tu nepasiduoti blogoms ir niurioms mintims? Nes kartais man buna visko....
QUOTE(Akvile1990 @ 2015 08 09, 00:56)
Wow, perskaiciau tavo postus, ir galiu pasakyti, kad jie yra labai optimistiski ir motyvuojantys!
Nors man, aciu Dievui, problemu del nestumo tikriausiai nebus, bet man idomu, kaip Tu nepasiduoti blogoms ir niurioms mintims? Nes kartais man buna visko....
Nors man, aciu Dievui, problemu del nestumo tikriausiai nebus, bet man idomu, kaip Tu nepasiduoti blogoms ir niurioms mintims? Nes kartais man buna visko....
Smagu, kad kazkam jie patinka ir kazkas juos skaito, jeigu kazkam suteikia nors laseli vilties ir optizmismo, del to tik dar smagiau, taciau meluociau, jeigu sakyciau, kad man nebuna blogu dienu, kai norisi ka nors aprekti, apkaltinti ar tiesiog issilieti ant konors... zinoma, kad buna ir tikrai atrodo viskas taip neteisinga, kad tas laukimas per ilgas, kad jau tiek daug vilciu buvo sudauzyta ir tikrai erzina, kai isgirsti zodzius dar truputi reikia pakenteti, truputeli kantrybes... Bet tada sustoji ir pagalvoji, kad deja kad ir kaip noretusi savo ciklo nepatrumpinsiu, ovuliacijos nepagreitinsiu, laiko neprasuksiu... deja daugybe dalyku planuojant kudiki yra ne musu valioje, todel pyktis, kaltinimai ir panasus dalykai tikrai nepades ir pradedi galvoti, o ka as galiu dar padaryti, kas priklauso nuo manes, ko dar nepadariau, kaip neeikvoti laiko veltui...aisku laukimo cia neisvengsi tyrimai tam tikromis ciklo dienomis, saves stebejimas, ovuliacijos sekimas, daugybe dalyku galime belaukiant daryti, juk nereikia atsisedus laukti kol tapsi
iekojimas nauju gydytoju, nauju gydymo metodu, bandymas vienu ar kitu vaistu, manau tai neleidzia pasiduoti, tai suteikia vilties, kad gal tas ar anas pades, kad gal si karta bus kitaip, nes viena zinau sedejimas ir nieko nedarymas tikrai varo i nevilti. Bet kiekviena pasirenkame kas mums priimtina musu situacijoj, kas mums reikalinga, ka mes galime padaryti vardan savo tikslo ir zinoma, psichologinis aspektas cia labai svarbus, todel negalime sau leisti depresuoti, liudeti ir visus is eiles keiksnoti, nes per ta laika, juk galime nuveikti tikrai kur kas naudingesniu dalyku, o dabar juk pagaliau atejo vasara, taigi depresijai cia tikrai nera vietos, reikia dziaugtis saule ir vandeniu, graziu oru, puikia zaluma, puikiais vaizdais Lietuvoje, o gal ir uz jos ribu Taigi noseles aukstyn ir laukiam dar vieno menesio dar vieno naujo ciklo, galbut sis bus sekmingas ar bent jau per ji paaiskes kazkas naujo ir galesime keliauti tolyn, nors ir mazais zingsneliais, bet vis i prieki ir tikiu, kad finisas tikrai vienaip ar kitaip arteja, kaip laikas neina atgal, taip ir musu finisas nutolti negali, o tik priarteti, tik viena beda, mes nezinome kas musu laukia prie finiso ir nezinome kiek dar reikes iki jo keliauti, todel ir yra taip sunku. Manau labiausiai slegia nezinomybe... Visuomet lengviau susitaikyti, kai zinai ko tiketis. Linkiu kuo greiciau ir kuo lengviau pasiekti savaji finisa
Šiandien atsitiktinai radau - 33 kačiukų nuotraukos iliustruojančios 33 nevaisingumo sunkumus
Ir apsiašarojau ir smagiai prisijuokiau.
Man labiausiai patiko, kur su kava.
O jum taip būna, kad tą dieną, kai suprantate, jog ir vėl nepavyko, eitumėte gerti daug kavos (ar alkoholio), ar šiaip ką nors specialiai veiktumėte, ko nėštumo metu negalima būtų? Vat tiesiog. Specialiai.
Ir apsiašarojau ir smagiai prisijuokiau.
Man labiausiai patiko, kur su kava.
O jum taip būna, kad tą dieną, kai suprantate, jog ir vėl nepavyko, eitumėte gerti daug kavos (ar alkoholio), ar šiaip ką nors specialiai veiktumėte, ko nėštumo metu negalima būtų? Vat tiesiog. Specialiai.
QUOTE(QuantManiac @ 2015 08 16, 15:08)
O jum taip būna, kad tą dieną, kai suprantate, jog ir vėl nepavyko, eitumėte gerti daug kavos (ar alkoholio), ar šiaip ką nors specialiai veiktumėte, ko nėštumo metu negalima būtų? Vat tiesiog. Specialiai.
Taip, galiu patikinti, kad būna. Kartais tiesiog būtina "nuleisti garą" ir kiekvienas tai daro savaip.
Mieli katukai
QUOTE(QuantManiac @ 2015 08 16, 15:08)
Šiandien atsitiktinai radau - 33 kačiukų nuotraukos iliustruojančios 33 nevaisingumo sunkumus
Ir apsiašarojau ir smagiai prisijuokiau.
Man labiausiai patiko, kur su kava.
O jum taip būna, kad tą dieną, kai suprantate, jog ir vėl nepavyko, eitumėte gerti daug kavos (ar alkoholio), ar šiaip ką nors specialiai veiktumėte, ko nėštumo metu negalima būtų? Vat tiesiog. Specialiai.
Ir apsiašarojau ir smagiai prisijuokiau.
Man labiausiai patiko, kur su kava.
O jum taip būna, kad tą dieną, kai suprantate, jog ir vėl nepavyko, eitumėte gerti daug kavos (ar alkoholio), ar šiaip ką nors specialiai veiktumėte, ko nėštumo metu negalima būtų? Vat tiesiog. Specialiai.
Oi, dar ir kaip būna
Taip ir norisi kokio skanaus vynelio su nesveikais užkandžiais 
sveikos. vis paskaitau. Norėčiau aš į Jūsų pokalbius įsiterpti, tiesiog noriu pasisakyt, kad man labai sunku, nežinau, kaip įveikti psichologinius sunkumus, niekam - išskyrus vyrą apie tai nepasakoju, mane tai labai slegia. Nepavyksta mums vis pastoti, su vyru kaip ir viskas tvarkoje, o man - vis kokių bėdelių išlenda..nors neseniai pradėjome savo "ligų" paieškų kelią, bet niekada negalvojau, kad tai taip sunku psichologiškai
26. Bandom viso 5, iš jų antri metai su medikų pagalba.
Kad bus sunku žinojom iš karto, nes yra gretutinės ligos.
Aš visiems pasakoju, kam įdomu klausytis. Kadangi nevaisinga kas 5, kas 6 pora, tai beveik visur atrisanda kas norėtų šita tema pasikalbėti, jei ne dėl savęs, tai apie artimus pasiklausti, patarimo surasti.
Kad bus sunku žinojom iš karto, nes yra gretutinės ligos.
Aš visiems pasakoju, kam įdomu klausytis. Kadangi nevaisinga kas 5, kas 6 pora, tai beveik visur atrisanda kas norėtų šita tema pasikalbėti, jei ne dėl savęs, tai apie artimus pasiklausti, patarimo surasti.
Mes bandom 15 men., jokiu ligu, rodos, nera (tiesa, vyras netirtas), o vat vis neiseina. Ir per tuos tuoj pusantru metu jau visko buvo: daug myliuku-mazai myliuku, atostogu, streso, ramybes, vaiduokliukas, veluojancios mm, per anksti pasirodancios mm, geriami vitaminai, folis (cia turbut savaime suprantama), chlorofilas, hormonu tyrimai, echoskopas, stovejimas "zvake", pagalviu kisimai po myliuku, OV testai, BT matavimas, ananaso valgymas, cinamono dejimas I kone visa maista (esa skatina vaisinguma), jokiu zalingu iprociu, begiojimas rytais(sportuojancios mamos pagimdo lengviau-kazkur skaiciau), meldimasis Siluvoj, nestukiniu drabuziu pirkimas ir vis tas vilimasis kad "nu jau kota men.tai tikrai".. .
QUOTE(Ceroc @ 2015 08 30, 23:40)
/.../ (tiesa, vyras netirtas) /../
Tai greitai bėgat vyro tirti
tyrimas nebrangus ir nereikia jokių narkozių ar panašiai 
