Nevaisingumas ir psichologinės problemos

Perskaiciau tokia profesija rekomenduota Jodi Pocoult knyga "Kelias namo", tikrai nesitikejau tokio siuzeto ir tokios pabaigos. Tiesa sakant is pradziu netgi nelabai itraukianti knyga pasirode, bet artejant link vidurio pasidare idomu kaip vis delto viskas pasibaigs ir tikrai suintrigavo. Knygoje tikrai buvo netiketu posukiu ir tikrai nesinoretu isgyventi to, ka isgyvena pagrindine heroje. Ir jeigu atvirai, tai beveik iki paskutinio puslapio tikejausi vis kitokios pabaigos... bet turbut tai tik parodo, kad visi mes esame skirtingi ir kartais net patys saves gerai nepazystame. O zmogus turbut is tiesu pakelia daugiau nei jis gali isivaizduoti ir labiausiai istrigo turbut tai, jog kaip labai mes norime kudikio, galima pasakyti is to, ar mes galetume jo atsisakyti vardant jo geroves...

Jei knyga tikrai idomi tai reiks ir man nusipirkti ir paskaityti

Roberta Benedikta patinka man tavo mintys. Skaitinėju dažnai kaip apsėsta ta SM. Dėl knygų, aš kažkada ir gundžiausi tą knygą paskaityt, bet parskaičiau santrumpą, ir nea....būtėnt dėl tos kitokios pabaigos nepanorau imti jos skaityti. Ne kaip ir sakai, visada norisi tos laimingos pabaigos, kuri įkvėptų. Galvoju, kažkaip kad dar labiau nenuliūdintų ta knyga manęs ir nesukeltų dar didesnes sumaišties ir chaoso nusistovėjusiose vertybėse...
Taip kažkada norėjau pasiimt skaityt "Kiek kainuoja vaikai"..bet būtent nedrįsau....nes pačiai užtenka tų didelių išgyvenimų, nesinori dar didesnėn duobėn krist. Nes tos emocijos tokios...Bet žinau tiek, kad labai norėčiau paskaityt. Gal kada senatvėj, kai turėsiu vaikų, anūkų, ir bus užsimiršę tos laukimo emocijos.

na mums tokioms,kurios negali susilaukti leliuku,labai sunku ir sudetinga su emocijom...o jeigu dar kazka paskaitom arba pamatom tai isvis emocijos soka i auksciausia skale...as pradejau skaityti knyga Josep Murphy ''Jusu pasamone galia'',galvojau perskaitysiu ir gal atrasiu savyje vidines ramybes,kitokio nusiteikimo,pozityvumo...bet jei atvirai tai knygos neperskaiciau iki pabaigos ir niekaip neprisiruosiu pabaigti....kai tik pradejau skaityti knyga atsirado ir vilties,ir pozityvumo, ir kazkaip lyg ramiau buvo..db ir vel juodos dienos prasidejo..vakar dienos metu verkiau..stipriai verkiau,nes viduje visko buvo susikaupe ir matyt reikejo isiverkti,nes palengvejo po to...pas mane tos emocijos kaip kalneliai su pakilimais ir nusileidimais,kartais atrodo,kad viskas bus gerai,o kartais vel viskas atrodo juoda....buna ir momentu kai viskas atrodo dzin....

As esu skaicius pasamones galia ir "nieko nera neimanoma" dar mokykloj.Nepamenu dbr kuri bet kazkuri knyga man lb patiko su trumpom istorijom ir lb padejo. Pamenu paskaitydavau po skyreli pries miega ir emocoju ramumas budavo ojojoi..Dbr nepamenu kokios tada bedos kamavo bet lyg antroji knygele. Galvojau gal pasiimsiu dbr skaityt kuria bet paskaiciau kelis psl ir kazkaip nu neuzkabino.Vienu metu man padejo Morkuno knyga.Kuri laika LABAI padejo biblija.dar visokiu dalyku turejau su tikejimu..Po nepasisekusio ivf paluzau. Bet dbr ir vel man ramybes teikia tik tikejimas,malda. Su siais dalykais lb sunku..sunkiau nei galima isivaizduoti,nes sunku nesusvyruoti nesekmes atvejais. Bet kazkaip ieskai priezasciu,giliniesi,stengies praeiti nurasyt "taip buvo,vadinas taip turejo but" ir toliau gydais,kazka darai ir atiduodi viska Dievo valiai. O kas daugiau is knygu..kaip sakau atsiduodi auksciausiojo valiai,po zingsneli kazka darai ir skaityt geriausia kokius romanus lengvus ,gal tuscius, apie melodramine meile kad mintis kazkur kitur pavyktu nukreipt. Man ir tai yra padeje emociskai.

na o man emociskai labai sunku,ypac pastarosiomis dienomis...daznai susigraudinu....ir paskutiniu metu daznai galvoju ka man daryti toliau,kaip toliau gyventi...jums gal siek tiek lengviau,jus dar tutite savo turto ir galite susilaukti savo biologiniu vaiku,o man reikia donorines kiausalastes...draugas su donorine nenori daryti,jis tiki,kad as pastosiu pati,nezinau is kur pas ji tas tikejimas...o man jo tikejimas atrodo kvailas ir naivus...kartais galvoju,kad gal reiktu pakeisti vyra,bet tada reiktu keisti visa gyvenima,gryzti i Lietuva,susirasti darba,na zodziu pradeti visa gyvenima nuo nulio...bet is kitos puses draugo palikti nenoriu,jis geras zmogus,bet su donorine daryti nenori...emociskai ir psichologiskai labai sunku....ir ka daryti toliau nezinau,nors kartais atrodo,kad viskas bus gerai...kazkoks juodas periodas db pas mane.....

Su tuo turtu pas mus ir ne saujos,bet kaip mano atveju tiek kiek gavom ivf metu-tai visai gerai.Tik deja nepasiliko. Bet as tikiu tikiu tikiu.Net tikiu kad galiu naturaliai.Net paciai bloga kai pareina mmm nuo to tikejimo. Bet atrodo kazkas laiko ji manyje ir viskas.As jau atsitiesiau kazkiek.
Ana diena perskaiciau delfi str.apie gailesti..Nu viskas atitinka.Jau nebenoriu klaust kodel taip man,uz ka mums,kodel kitokie.Pradedu bandyt paleist viska,kad ju gyvenimai yra ju,duok Dieve visiems sveikatos,na mums toks kryzelis duotas-ir nesam.o tas graudenimasis kai pagalvoju turbut is gailescio sau,kad va man gaila saves,kad taip yra,nuskriausta likimo ir t.t.Taip ir per ilgai jis uzsibuvo. Stengiuos dbr kilti,deliojiuos mintis be gailescio sau pagal realybe. Neneigsiu uzeina grauduliuku,bet maziau.
Taip jusu atveju reik kalbetis tarpusavy ir ieskot kompromiso. Suprantu as ir jusu vyra. Ne visiems priimtinas toks kelias. As ir niekad nebuvau uz ivf..del morales,vertybiu,tikejimo..bet kai mano tokia situacija ir daktarai sako,tik ivf,naudojuos sia medicinos galimybe ir lb dziaugiuos kad turiu nors tokia galimybe.Kad savo vaikelio galiu nors taip susilaukti.Bet gal tikrai pavyks jums naturaliai?!Bet turbut tik to laukt nereiketu.Gal bandyt isivaikint?! Man sis dalykas ir nesvetimas. Daznai pagalvoju.Bet ir jam reik subrest.Gal reiketu kokio psichologo kuris padetu rast bendra kompromisa. O gal duokit laiko sau ir vyrui jei amzius leidzia.Puse metu,metus.ir jei nepavyktu pastot,vel grizt prie donorines temos..gal jis kitaip ziures. Vyro keisti nesiulyciau,jei jums gera kartu. Sunkus tas isbandymas santykiu tvirtumo..Jei tikite,palikite savo gyvenima snd Dievo valiai..Kad sugriztu ramybe i jusu sirdi. Gal rytoj ateis tas sprendimas..Man patko mamos zurnale vienos mamos,kuri turejo sunkumu pastojant ir 1 vaikucio susilauke ivf,kito naturaliai,pasakyti zodziai:"Jei kazkas vyksta ne pagal musu norus ir plana,vadinas Dievas turi geresni"

Labai grazios mintys. Ir as stengiuosi nesigilinti, o be to ir nera laiko, kitu problemu dar turim daugybe, kuriuos reiketu isspresti. Irgi galvoju apie isivaikinima, tik neskubam dar, kol visko neisbandysim, kad susilauktumem naturaliai ir nenaturaliai. O tada, jei nepavyks - galvosim apie isivaikinima. Tikrai nera viskas taip blogai, kaip atrodo. Gyvenime visada buna kalniuku, visada bus laimingu ir nelaimingu momentu. O kaip juos istverti - islaukti, nes viskas praiena, sunkumai, kancios, liudesys ir net gi laime ir dziaugsmas. Tiesiog reikia islaukti, iskenteti ir dekoti uz viska ka turim dabar. Aisku, nesakau, kad lengva ir man sunku labai, bet yra kaip yra. Tikrai, viskas bus gerai blonde 0238

Mano draugas sutiktu daryti ivf jeigu tai butu mano kiausalastes,o daryti ifv su donorine jis nenori...mano vienintele viltis susilaukti biologinio vaikelio yra Turkija ir tikrai lb noreciau ten nuvaziuoti,pasikonsultuoti ir paziureti ka jie pasakys-ar gali man padeti ar ne..nes teko skaityti daug sekmingu istoriju,kai turkai nevaisingoms ir turincioms probelmu poroms padedavo susilaukti savo leliuku...zinoma Turkija yra mano svajone,mano viltis,bet ar as ten nuvaziuosi,ar man pavyks neaisku....visa tai kolkas tik mano mintyse...taip,mums gera kartu,mes puikiai sutariam,atitinka musu charakteriai,mes lb tinkam vienas kitam ir kasdieniniam gyvenime,ir buityje,ir laisvalaikio leidime,kaip sakoma atitiko kirvis kota,tai mes ir atitikome...as ilga laiko ieskojau tokio vyro,kuris man tiktu visom prasmem,jis toks ir yra ir tikrai nenoreciau skirtis,nes abejoju ar rasciau panasu...kas liecia amziu,tai laiko as neturiu,man 36m(mes su draugu vienmeciai)o laikas greitai bega ir ne mano naudai...kas liecia isivaikinima,tai draugas nenori,o as kolkas irgi nenoriu,bet nesakau tokiam dalykui niekada...galbut ir isivaikinciau,kada nors...zinoma mes kalbames su daugu apie tai,bet jis kategoriskas ir sako,kad nedarys,netgi ir sendien pasake,kad jeigu as galvoju apie dirbtini apvaisinima tai geriau nebetesti musu santykiu,nors is kitos puses sako,kad skirtis su manim nenoretu ir musu skirybos jam butu katastrofa....is vienos puses as ji suprantu,nes pradzioje ir man mintis su donorine buvo nepriimtina,bet kuo toliau tuo labiau man tai priimtina,nes noriu vaikelio...ir tikrai nezinau kaip toliau buti,kaip gyventi...su draugu skirtis nenoriu,bet ir gyventi taip toliau nenoriu...zinoma mano draugui lengviau,jis turi vaika is pirmos sanuokos ir juo dziaugiasi,o man matant ta dziaugsma skauda sirdi...as meile suprantu taip,kad jei zmogus myli kita zmogu,tai del mylimo zmogaus galima keistis,pasiaukoti,surasti kompromisu,o nebuti kategorisku,principingu...as del mylimo zmogaus galeciau daug ka padaryti,bet matyt mano mylimas daug ko negali padaryti del manes...juk jis atima is savo mylimos moters galimybe but mama,patirt motinystes dziaugsma,atima laime...ir tada as galvoju,kad man nereikia tokios meiles,nereikia tokio vyro...bet is kitos puses....gyvenimas ir laikas sudelioja viska i savo vietas ir sprendimas ateina pats savaime....

Kaip gerai,kad yra toks saitas kuriame galima pasipasakoti,pasiguosti,pasidalinti savo skausmu,liudesiu....nes kai pasipasakoji pasidaro lengviau....labai aciu Jums visoms uz palaikyma,grazius zodzius...tikrai,matyt,reikia viska islaukti,iskenteti...laikas viska sudelioja i savo vietas,o sprendimas kartais ateina pats savaime,netiketai....as taip noriu,kad mums visoms cia esancioms pasisektu ir mes pagaliau sulauktime savo leliuku,kad butume laimingos ir galetume dziaugtis motinyste,mes butume nuostabios mamos labai tikiuosi,kad Dievulis mus mato,mato musu skausma,liudesi,asaras ir pagaliau po visu kanciu mums visoms atsius stebuklelius

Oi blonde0328 as taip pat manau kad jei myli nereikia buti tokiam kategoriskam.Labai as tave suprantu. Jam yra paprasciau;turi viena vaika.Tikrai jei tik imanoma,bandykit Turkija juk tiek stebuklingu ten istoriju!ir svarbiausia nenustok tiket,sau kartok "as pastosiu"..tai guodzia,tai teikia vilties.O teigiamos mintys uzprogramuoja sekme!ir atsipalaiduok,isileisk i savo sirdi ramybe juk turi mums visoms pasisekt!!

Negerai toks kategoriskumas...kartais galvoju,kad jam tas kategoriskumas atsisuks pries ji pati kada nors...kartais pagalvoju,kodel man likimas atsiunte toki zmogu?kam?kad ismokciau kazkokia pamoka?bet nerandu atsakymu...ir zinoma tos mintys-kam man reikalingas toks vyras,kuris atima is manes galimybe but mama...kad ir koks geras jis bebutu,as nenoriu but su tokiu vyru...bet ir skirtis nenoriu...zodziu komplikuota situacija...santykiu isbandymas...rasysiu i Turkija emaila,db negaliu,nes dar reikia pasidaryti kai kuriuos tyrimus,juos pasidarysiu rugpjuti gryzusi i Vilniu(nes gyvenu uzsienyje),tada ir rasysiu turkams....o db belieka TIKEJIMAS,BEGALINIS TIKEJIMAS...IR TURI MUMS VISOMS PASISEKTI,AS LABAI NORECIAU,KAD VISOS CIA ESANCIOS MERGAITES PAGALIAU SULAUKTU SAVO LELIUKU IR BUTU PAGALIAU LAIMINGOS