Nevaisingumas ir psichologinės problemos

Nuostabu, kad si knyga jums suteikia vilties ir optimizmo, manau nuo siol tikrai viskas eis tik geryn, kaip ir sylantis oras, sprogstantys medziu pumpurai, prazydusios sakuros Juk aplink viskas atgyja ir kvapas, ir vaizdas, dabar tikrai lengviau pasisemti optimizmo, nei salta gudu ziemos vakara. Be to zmogaus prigimtis juk yra myleti ir būti laimingam. Juk kartais blogi dalykai nebutinai signalizuoja apie kazka blogo. Yra tokia istorija:
Kai užklupus siaubingai audrai, sudužo laivas ir vienas nelaimingasis, pasičiupęs sijos nuolaužą, vargais negalais pasieke negyvenamos salos kranta. Sala buvo ne ką didesnė už jūroje kyšančią uolą, nesvetinga ir tuscia. Vargšelis puolė melstis. Iš visų jėgų prašė Dievą, kad jį išgelbėtų, ir kasdien akylai stebėjo horizontą, ar neatvyksta pagalba. Deja, jūros platybės buvo tuščios. Po dienos kitos jis ėmėsi veikti. Nusiplūkė iki devinto prakaito, kol pasidirbo šiokį tokį įnagį medžioklei ir žemdirbystei. Galutinai nusikamavo, kol įžiebė ugnį, pasistatė palapinę ir užtvarą nuo atšiaurių vėjų. Taip besidarbuojant praėjo keli mėnesiai. Žmogus ir toliau meldėsi, bet pagalbos kaip nebuvo, taip nebuvo.
Vieną dieną laužo žiežirba nukrito ant šiaudų čiužinio ir šis akimirksniu užsiliepsnojo. Tiršti dūmai kilo į dangų. Visas mėnesių triūsas per kelias minutes virto pelenų sauja. Žmogus, veltui bandęs gesinti gaisrą, raudodamas sukniubo ant smėlio klausdamas: Kodėl, Viešpatie? Kodėl dar ir tai? Ir maždaug po valandos netoliese sustojo didžiulis laivas. Jūrininkai valtele atskubėjo gelbėti žmogaus. Šis netikėdamas savo akimis paklausė, iš kur jie sužinojo, kad jis čia. O jie atsakė, kad pamatėme kylančius dūmus. Taigi kas vieną akimirką atrodo katastrofa, kitą akimirką gali suprasti, kad tai buvo geriausia, kas tuometu galėjo nutikti. Todėl kartais nežinodami viso konteksto (kas mūsų laukia ir kas būtų buvę, jeigu būtų nutikę kitaip) mes galvojame, kad visa ši situacija, kad mes negalime dabar susilaukti vaikelio yra tokia neteisinga, tačiau mes nežinome visų aplinkybių, gal reikia laiko mūsų organizmui susireguliuoti, gal jeigu dabar pastotume, mes jo negalėtume išnešioti ir pan. Todėl gyvenkime ir džiaukimės šia nuostabia diena, bei artėjančiu šiltu gražiu savaitgaliu, nes mūsų laukia išsigelbėjimas 

aisku,na as geriu Femoston ir mm turiu kiekviena menesi,tik,kad priesmenstruacinis sindromas pas mane sunkus buna,krutine labai skausminga ir gausiai kraujuoju 2-3 dienas,plius as dar geriu papildus agnus castus,na as tavo vietoj pabandyciau gerti tabletes ir kokius nors papildus,kurie mazina FSH,o koks tavo FSH jei ne paslaptis? odel vilties...viltis visada yra,nors ir  labai mazyte

Sveiki, paskaiciau jusu palinkejimus ir kazkaip viduje sirdyje lyg kazkas krybstelejo, lyg maza maza ugnele vilties, kuri sako tikek , kad viskas bus gerai. paskutiniu metu mano fsh buvo 99 , o dabar net nezinau senokai besidariau tyrimus.

pati nezinau ar cia verta isvisu juos gerti, ar viska uzraukti kap saknt ir viska baigti su tom visom viltim 

Labą rytą, merginos,
pirmiausia, labai prašau necituotį tokių milžiniškų tekstų, tai labai apsunkina temos skaitymą!

Glamour, kaip judu gyvenat?
Bagyra606, ir merginos linkėjo, ir man pirmiausia norisi parekomenduoti susirinkti visą informaciją, pasidomėti, išbandyti visus įmanomus pagalbos būdus, jeigu reiks, pasikonsultuoti su dar vienu ar net trečiu gydytoju ir rasti tokį, kuris tikėtų Jumis ir apsiimtų pažadinti miegančias kiaušides. Labai svarbu yra daryti gyvenime tiek, kad netektų gailėtis, labai svarbu siekti tikslo tol, kol pajausite, kad tai Jūsų riba.
Ir merginoms, ir man atrodo, kad dar būtų galima kabintis. Bet sprendžiame ne mes, o Jūs. Jei tikrai manote, kad jau VISKAS, kad pavargote, išsekote, nebeturite vilties, kad išbandėte visus Jums prieinamus, priimtinus pagalbos būdus, tada tebūnie. Juk gyvenimas ne vien nevaisingumo gydymas, tiesa? Yra ir kitų svarbių dalykų.
Be to, savo sprendimą bet kada galite pakeisti. Jei dabar norisi sustoti, tai ir sustokite. Gal Jums tiesiog reikia poilsio?
Ir ką merginos besakytų, kiek belinkėtų ar net įkalbinėtų, visada elkitės taip, kaip liepia širdis. Nieko nėr blogiau, kaip darymas kažko per prievartą - dėl to, kad kitos merginos taip darytų, dėl to, kad psichologė ar gydytoja rekomendavo, dėl to, kad laikas, pinigai, vyras spaudžia ir pan. Jei širdis sako visai ką kitą, elkitės taip, kaip jaučiatės viduje.

Bagyra606, matau kad esat vilnietė, gal norit prisijungti prie mūsų grupės? Pamatysit, atsigausite jau po pirmo susitikimo.

pritariu tokia profesija,kad reikia elgtis taip kaip liepia sirdis...mes cia galime patarti,paguosti,bet tik Jus,Bagyra606,turite nuspresti kaip elgtis toliau,daryti tai ka Jums liepia sirdis,elgtis taip,kaip norite,kaip Jums atrodo geriausia

sveikos mergaites, labai malonu bendrauti su jumis, taip jau nuo 2008 metu kaip esu vilniete. Kazkaip net nepagalvojau, kad gali buti toks burelis kuriame butu sprendziamos tokios poblemos kaip nevaisingumas, tikrai kartais butu pravartu su kazkuo susitikti ir pasikalbeti. daznai sunkiais momentais net neinau i ka kreiptis kai buna sunku, o cia net nepagalvojau, kad yra toia grupe. zinoma , kad butu malonu  buti jusu grupeleje.

zinoma , kad butu malonu  buti jusu grupeleje.

Apie tokius dalykus kalbama čia:
http://www.supermama...?...66298&st=24
Šalavijų arbata padeda, tik ją reikia gerti pagal mmm ciklą, nebeatsimenu, lygtai po ovuliacijos nebegerti. Bet bijau pameluoti.