QUOTE(Roberta-Benedikta @ 2015 04 23, 10:10)
Bagyra606, dazniausiai kai praeina kazkiek laiko atsisuke atgal gailimes, kad kazko nepadarem ir beveik niekada nesigailim, kad kazka padarem ne taip ar kad meginom kazka pakeisti, net jei ir negavome lauktu rezultatu, vis tik jauciames geriau del to, kad zinome, jog padareme viska ka galejome, kas buvo musu valioje. Aisku vaiku namuose augantiems mazyliams taip pat reikia silumos ir rupescio, reikia seimos ir namu ir jeigu tikrai manote, jog neisbandziusi visko kas imanoma mylesite ta vaikeli kaip savo, tuomet pirmyn, as tik uz tai, kad vaikai augtu seimose. Taciau jeigu nuolat galvosite, kad gal reikejo pabandyti tuos papildus, gal reikejo daugiau pasidometi alternatyviom priemonem, o kas butu buve, jeigu tada buciau pameginusi, o gal vis del to butu pavyke, gal ne viska padariau ir pan. Tuomet tikrai siulau atrasti savyje dar siek tiek jegu, atrasti dar truputeli vilties ir pakovoti su gyvenimu del to, ko jus labiausiai trokstate. Juk niekas netrukdo dometis ivaikinumu ir kartu stengtis atstatyti savo vaisingumo rodiklius. Tikrai zinau istoriju, kai merginos nusprendusios isivaikinti ir praktiskai neturedamos vilties susilaukti savo vaikelio, netiketai pastoja. Ir kas gi galetu irodyti, kad jusu istorijos pabaiga bus kitokia? Kol istorijoje nepadetas galutinis taskas, mes nezinome kaip ji baigsis, gal jus esate dabar tik istorijos pusiaukeleje ir vis dar neaisku ka jums gyvenimas ruosia po menesio, pusmecio ar metu... gal del to zmogus ir nezino kas jam nutiks, nes antraip zodis VILTIS neturetu prasmes... Tikrai nepersu jums savo nuomones, tiesiog tai tik keletas minciu apmastymui... tik jus pati zinote kuriuo keliu geriausiai eiti, nes tik jus esate savo gyvenimo istorijos kureja. Ir noriu nuosirdziai palinketi, kad joje butu kuo daugiau sviesos, ramybes, meiles, palaikymo, sutarimo, vilties, dziaugsmo, daugiau pozityvumo ir harmonijos visame kame. Kuo didziausios jums stiprybes, nes jusu dar laukia tikrai nelengvas kelias ir dar daug isbandymu ir nesvarbu, kuriuo keliu eisite, tikiu, kad galiausiai galesite lengviau atsikvepti ir pasakyti, kad esate laiminga, kad pagaliau gyvenimas yra pilnavertis ir kad jums nieko netruksta.
Yra toks paskojimas, tiksliai nepamenu, bet minti pameginsiu parasyti:
Zmogus eina vieskeliu ir keikia gyvenima, kodel jis visa gyvenima dirba, vargsta ir nieko neturi. Dievui ziurint i vargsa zmogeli suspaude sirdi ir pagailo jo, nusprende jam padeti ir numete simtine po kojomis, o tuo tarpu zmogelis eina ir galvoja, idomu kaip jausiuosi, kai busiu senas ir aklas ir pamegino eiti uzsimerkes ir praejo simtine... Ir zinote as galvoju, gal kartais mes tiesiog neisnaudojame visu mums duotu progu...
Blonde0328, o jus tikra saunuole, dar taip neseniai jusu pasakymuose vilties kibirkstele buvo taip sunku iziureti, o dabar taip graziai ir optimistiskai dalinate patarimus. Jus tikrai einate teisingu keliu taip ir toliau
Nepaprastai dziaugiuosi jusu pazanga, manau ir vyras tai turetu pastebeti ir didziuotis jumis
Tikiuosi, jog dabar eisite tik pirmyn, juk kaip ir sakete nors ir labai mazyte, bet viltis visada yra
Kaip is tikruju jauciates? Ar atsirado daugiau sviesiu minciu ir tikejimo, kad viskas imanoma ar man tik taip pasirode ?
Dekui,Roberta-Benedikta
na siuo metu esu siek tiek ramesne,gal todel,kad vis paskaitineju knyga,kuri man suteikia vilties,tikejimo,stiprybes,vidines ramybes,beto supratau,kad jeigu pastoviai nervuosiuosi,busiu itampoje nuo to man tik bus blogiau,todel po truputi dirbu su savimi
ir tikrai tikiu,kad vilties visada yra,net jeigu ji ir labai mazyte,bet ji yra,ji rusena ir ta vilti sunku uzgesinti,juk yra toks posakis viltis visada mirsta paskutine
Bagyra,as pritariu Robertai-Benediktai,jus galite dometis ivaikinimu,bet kartu bandykite papildais ir tabletemis numusti ta nelemta hormona,nueikite pas savo ginekologe,tegul ji Jums pasiulo papildus,jeigu ji nieko apie tai nepasakys,tuomet pati isirinkite,pradzioje pabandykit vienus,pagerkit kelis menesiu ir stebekit FSH,jeigu jis nepakrites,pabandykit kitus papildus vel keleta menesiu ir vel stebekit FSH...gal Jums tai pasirodys bereikalingas zaidimas ir laiko svaistymas,bet jeigu pabandysit,juk blogiau nebus,o gal bus kazkoks progresas...Jus dar jauna moteris(nepamenu kiek Jums metu,lyg minejot
33m),todel manau,kad kokius metus dar galit bandyt kovot su tuo nelemtu FSH hormonu,zinoma is vienos puses metai atrodo daug,o is kitos mazai ir net nepastebesit kaip jie prabegs,o vaikeli is vaiku namu visada spesit paimti