Nevaisingumas ir psichologinės problemos

Sveika Bagyra606, gerai, kad prisijungete, tik gaila, kad cia ateiname ne su dziugiomos nuotaikomis, o su didziuliu skausmu sirdyje, taciau jeigu jau atejote i si skyreli, tai manau, kad ranku dar nenuleidot ir kazkur giliai tikit, kad viena diena ivyks stebuklas ir issipildys jusu troskimas. Nereiketu galvoti, kad si diagnoze yra kaip kazkoks nenugincijamas mirties nuosprendis... Tikiu, kad tikrai imanoma jums susilaukti vaikelio ir tikrai nereikia galvoti, kad tai neimanoma, to niekada nebus, kad tai kazkokia bausme... yra daugybe merginu, kurios ilgai laukia savojo kudikelio, manau ir siame skyrelyje rasancios, tikrai laukia jau ne vienerius metus (as laukiu jau daugiau nei 6 metai). Svarbiausia neprarasti vilties ir nenuleisti ranku. Galbut sis skausmas reikalingas tam, kad dar labiau ismoktume vertinti, tai ka turite. O iseitis visuomet yra, jau kai ka paminejo ir Pelargonija, jeigu vyras nieko pries donorine kiausialaste.
As galvoju, kad vaikelio susilaukti yra galimybe tol, kol mergina turi tam reikalingus organus, o ju veikla pagerinti manau tikrai turi būti imanoma, tik reikia surasti tinkama gydytoja, kuris butu pozityviai nusiteikes, jusu atzvilgiu, gal but teks pakeisti dar ne viena ir ne du gydytojus Kiek zinau yra skiriami ir tam tikri vaistai ir papildai gerinantys kiausialastes veikla, tad manau vilties yra, aisku greitesnis kelias turbut butu donorine kiausialaste, bet cia velgi nuo zmogaus priklauso, ne visiems tai priimtina, o ir sumos tikrai nera mazos. Kuo nuosirdziausiai linkiu, kad jums pavyktu rasti savo kelia link stebuklo, nes kiekvienos merginos jis vis kitoks ir jus turite surasti savaji kelia, taciau svarbiausia, kad iki tol ismoktumete is naujo dziaugtis gyvenimu ir atrastumete kitus gyvenimo dziaugsmus, ismoketumete vertinti ivairias gyvenimo smulkmenas

Uzsiregistravau siandien....tikiuos priimsite i savo gretas. Man 43 metai su vyru gyvename daug metu kartu...ejom pas gyditojus visi sakydavo viskas gerai tik belieka laukti kol pastosit.Deje....nepavyko..
Sulaukus 37m. pradejo striginet ciklas tai yra tai nera,gyditoja liepdavo gerti Provera,kad jos atsirastu.Pagerdavau Provera po to Clostybegit bet viskas bergzdziai nepastojau...buvo baime,kad menstruaciju nebesulaukiu be vaistu.
Siemet nuvaziavusi i EGV isgirdau tai,kad kiausidziu issekimas paciai pastoti sansu nera.Pasiule gyditojas donorine kiausialaste.Buvo sunku pagalvoti,kad viskas jau traukinys tikrai nuvaziavo.
Gvildenau minti apie donores ir priejau isvados,kad bandysiu visdelto.Nes nebeturiu daug laiko laukti.Tik visiskai neturiu absoliuciai jokio supratimo apart sitos temos.

Geoxe,o kada pradėjote planuoti vaiką?

Labas rytas, merginos.



Labas rytas, geoxe. Jūs tikrai turite galimybių! Šiuo metu vis daugiau ir daugiau šeimų ieško donoro ar donorės, tai tampa vis labiau įprastu nevaisingumo gydymo būdu. Labai gaila, kad šį kelią pasirinkusios šeimos turi belstis už Lietuvos ribų, bet ši kliūtis manau nesunkiai įveikiama. Tik prieš tai reikėtų atlikti visus kitus įprastus tyrimus, kad išsiaiškintute, ar nėra kitų kliuvinių.
O šiame forume rasite visus atsakymus, merginos labai draugiškai dalinasi patarimais, tik klauskite.

Sveika, Bagyra606. Tikiu, kad buvo nelengva išgirdus diagnozę. Tik nepriimkite jos, kaip galutinio nuosprendžio. Yra šeimų, kurioms su šia diagnoze ir gydytojų pagalba pastoti pavyko. Kaip Pelargonija sako, įdomu, kokie skaičiukai? Ar per šiuos devynerius metus Jums buvo atliktas koks gydymas, pagalbinių procedūrų?
Tikrai nemažai jaunų šeimų išgirsta šią diagnozę, tikrai Jūs ne vieni, bet ne viena šeima ir išsikapstė. Tikiuosi ir Jūs prie jų prisijungsite.

Sveika, geoxe, zinoma, kad priimsime. Sakot, kad ejote pas gydytojus, tai tikriausiai nemazai tyrimu jau yra padaryta, aisku tyrimus gali tekti kartoti, nes pvz.: spermogramos tyrimas galioja apie 2m, kiti rodikliai taip pat kinta. Beje nuo kada pradejote planuoti kudikeli, nes kaip suprantu iki 37m gydytojai, kaip ir nieko nerado, del ko negalite ?
Jeigu apsisprendete meginti pastoti su donorine kiausialaste, tai yra tokia temele, berots vadinasi IVF su donorine kiausialaste ar kazkaip panasiai, ten manau merginos su tuo susidurusios ir domisi tuo, todel tikrai manau jums suteiks daugiau informacijos, gal nukreips reikiama kryptimi. Svarbiausia, kad neprarastumete vilties, nes medicina zengia i prieki, todel vilties tikrai yra, linkiu, kad jums kuo greciau pavyktu

Kudikelio visada norejau nuo 18 metu jau nepastojau,tiesiog gyvenimas susikloste taip,kad nebuvo skirta su vienu vyru gyventi...su pirmuoju issiskyriau netrumpa laika gyvent teko vienai,po to susikloste taip,kad atsirado vyras tik nelabai viskas ejosi kaip is pypkes....
O meteliai vis tempesi laikas ejo...Istorija labai ilga....

IR beje Aciu uz supratima ir palaikyma Jus labai maloni tokia profesija.

donorine kiausialaste ....

Gyvenime daznai taip jau susiklosto, kad planuoji ir tikiesi vieno, o gaunasi visai kitaip. Turbut nei viena pradejusi planuoti kudikeli negalvojo, kad jis taip ilgai nenores ateiti, bet manau ne viskas is anksto nulemta ir savo likima tikrai pakeisti galime mes pacios, tik reikia rasti tam tinkama priemone, o ji jau pas kiekviena gali būti skirtinga, vienoms galbut reikia pakeisti savo mastyma, kitoms pades IVF, dar kitoms teks ieskoti donorines kiausialastes... bet svarbiausia nenuleisti ranku ir siekti savo tikslo, o jeigu zmogus stengiasi, tai manau ir aukstesnes jegos jam padeda, todel nenuleiskite ranku ir jeigu jau pagaliau sutikote zmogu, su kuriuo norite nugyventi gyvenima ir susilaukti vaikuciu, tai siekite savo svajones

Laba, merginos,

kaip laikotės?

blonde0328, kaip Jūs? kaip sekėsi pas gydytojus? Sakėt eisite balandžio 7d.

toritori13, kokia Jūsų nuotaika šiai dienai? Perskaičiau atidžiai Jūsų pasakojimą, merginos tiek daug ir nuoširdžiai Jums prilinkėjo, tad aš jau nieko neberašiau

Nedaug turime knygų nevaisingumo tema lietuviškai. Man į rankas papuolė viena iš jų, tai Jodi Picoult "Kelias namo". Mane labai žavi šios rašytojos gebėjimas atskleisti žmonių jausmus, personažų charakterius, ji visad renkasi visuomenei aktualias, "karštas", prieštaringai vertinamas temas.
Jei norite kažko šilto, jaukaus, romantiško, pozityvaus, ši knyga nebus tokia, nors ir baigiasi laimingai. Netiks ir tuo atveju, jei jau esate laukime. Ji ko gero labiausiai tiks jei šiuo metu esate liūdna, prislėgta, niūri, praradusi viltį, kitaip tariant, jei esate ant juodojo zebro dryžiaus. Susitapatindama su herojės išgyvenimais išverksite savo ašaras, išliesite savo liūdesį, skausmą, ir net neabejoju, kad per tai ateis didžiulis palengvėjimas.
Dar ši knyga man patinka tuo, kad joje labai gražiai atskleidžiami vyro jausmai. Dažnai savęs klausiame, svarstome, diskutuojame, nori tie vyrai vaikų, ar ne, liūdi jie, ar ne, supranta jie moteris, ar ne. Tai štai šioje knygoje labai taikliai aprašoma vyro savijauta.
Jei mėgstate skaityti ir nebijote "rimtų" skaitinių, rekomenduoju
O gal kas jau skaitėte? Įdomu būtų išgirsti atsiliepimus.

Taip pat noriu priminti, kad pirmadienį (04.13) renkasi grupė. Šį kartą kalbėsime apie pasitikėjimą savimi. Nuo jo mūsų gyvenime labai daug kas priklauso - viltis, tikėjimas pastojimu, santykių kokybė, pasiekimai darbe ir visa kita. Kviečiame prisijungti

Bagyra,puikiai tave suprantu ir uzjauciu,nes man tas pats sindromas...ir kaip gyventi toliau tikrai nezinau....kazkaip bandau,bet negyvenu,o egzistuoju... beprotiskai sunku....kartais atrodo,kad viskas bus gerai,o kartais uzeina tokios juodos mintys,kad atrodo iseisiu ir proto...bet gyventi toliau reikia...tai taip ir gyvenu...is isores atrodo,kad man viskas gerai,bet viduje isgyvenu pragara....