Nevaisingumas ir psichologinės problemos

tiesa reikia pradeti nuo saves yra toks posakis viskas kas vyksta gyvenime vyksta del kazkokios nors priezasties, dazniausiai ta priezastimi esame mes patys

Visiskai teisingai, daznai mums atrodo, kad yra kitaip, kad del to, kas mums nutinka kalti visi kiti, bet tik ne mes. Taciau, kaip jus ir sakete is tikruju priezastis del ko yra butent taip, dazniausiai esame mes pacios. Matyt yra kazkokia priezastis, ka mes darome ne taip, galbut galvojame netinkamai, kad kol kas dar nesulaukiame savo stebukleliu, juk kartais zmogus fiziskai gali būti visiskai sveikas, taciau negali pajudinti rankos, negali vaikscioti ir panasiai. O juk vaisinguma reguliuoja centrinė nervų sistema, todel nenuostabu, kad nuo musu mastymo daug kas priklauso, todel ir sakau, kad labai svarbu isvyti is savo galveles visas blogas mintis ir ikurti namucius sviesioms, geroms mintims

O kaip tas blogas mintis is savo galvos isvyti?man jas vyti is savo galvos lb sunku....

Man atrodo kkekvienas jas veja skirtingai. As meginu kazkuo uzsiimti,nebuti viena. Buna dienu kad luztu issiverkiu labai smarkiai isleidziu tas emocijas,tada atidarau naujas duris. Vakar ta ir padariau. Supratau kad reikia gyventi toliau. Nuvyti viska kas kelia negatyva.aisku nuo to visiskai 100% nepabegsti bet bandau sau ikalti i galva. Esu stipri as sugebesiu. Ir zinau kad bus dar visko kritimu ir vel kilimu. Taciau reikia susiimti.

Tikrai nera paprasta jas isvyti, taciau dazniausiai pasamoneje mes patys to net nelabai ir norime ... tiesiog pameginkit galvoti, kodel negalite dziaugtis sia akimirka, kas jums trukdo? Turite nuostabu vyra, jis jus myli, tiki jumis (tai turi toli grazu ne visos), tai jau yra priezastis dziaugtis, galbut turite kokia nors bendra veikla, kuo abu mielai uzsiimdavote pradzioje, kai tik susipazinote, kai jausmai buvo paciame ikarstyje, pameginkite atkurti ta kibirkstele, galbut nueikite kur nors pavakarieniauti (kaip i koki pasimatyma ), nes kartais tas beribis noras tureti vaikeli atsaldo santykius, kartais mes per daug uzsicikliname ties tuo vienu dalyku, taciau reiketu atrasti ir daugiau gyvenimo grozybiu, juk gyvenimas nera tik juoda arba balta, jame tiek daug spalvu, pameginkite ju paieskoti, galbut reiketu surasti kazkoki hobi, kur galetumete save realizuoti. Pirmiausia reikia ismokti dziaugtis gyvenimu, branginti kiekviena minute, nes ji praeina ir atgal nebegrizta, blogi dalykai taip pat visada praeina. Kaip po nakties isausta rytas, taip po visu nelamiu ateina ramybe ir prasideda kitas etapas. Pasistenkime, kad jis butu kupinas graziausiu ispudziu, juk juos mes pacios ir kuriame ir kartais taip nedaug tereikia, kad zmogus butu laimingas... Kartais uztenka, kad vakare po sunkiu darbu ateitu mylimas zmogus, prisiglaustu, apkabintu, svelniai pabuciuotu ir tiesiog pasedetu salia, gal svelnu zodi pasakytu, gal tiesiog supratingai patyletu... Mes visi esame skirtingi ir musu poreikiai taip pat skirtingi, taciau visi esame zmones ir tikrai visiems norisi silumos, artumo gero zodzio. Pati taip pat stenkites ne tik imti, bet ir duoti (galbut jus tai ir darote, gal pirma prieinate apkabinate, pagiriate, tuomet vyrui pameginkite uzsiimti, kad jums truksta jo artumo jo apkabinumu..) kai zmogus yra mylintis ir mylimas visuomet lengviau galvoti teigiamai, nei kai jis vienisas ir visu atstumtas...pagalvokite ne apie tai ko jums truksta, bet apie tai, kiek jau daug turite...Mes daznai save lyginame su tais, kurie turi "daugiau" (pvz.: kodel jo namas grazesnis, kodel jo vyras mielesnis, kodel jo mama supratingesne, kodel ji pakele pareigose, kodel jis daugiau uzdirba ....) , bet kartais visai pravartu palyginti save su maziau turinciais, (pvz.: as turiu stoga virs galvos, turiu darba, turiu mylinti vyra, neturiu nei protiniu, nei fiziniu negaliu ir t.t.)

Roberta-Benedikta,jus taip graziai mokate parasyti,paguosti,tinkamai parinkti zodzius....visada patinka jusu parasytos zinutes,jose tiek daug teigiamu minciu,gerio,silumos,paguodimo,palaikymo,silumos....visada paskaitau jusu parasytas zinutes ir geriau pasidaro,atsiranda viltis....galetume buti puiki psichologe,nes mokate rasti tinkama zodi,patarti...is jusu zinuciu jus man atrodot siltas,mielas,pozityvus zmogus

Labai smagu, kad mano zinutes suteikia bent kazkiek vilties ir ikvepia nors truputi optimizmo, kurio mums taip daznai pritruksta. Kaip sakoma labai lengva kito akyje ir krisla pamatyti, o savo kartais net ir rasto nepastebime, tad as stengiuosi kuo maziau peikti ir daugiau bandyti suprasti. Ir is tikruju taip daznai zmones vieni kitus peikia, kirtikuoja, nors apsisuke padaro ta pati, ko kitam sake jokiu budu daryti negalima, bet kaip sakoma klysti, juk zmogiska. Gyvename tokiu metu, kai visi nuolat skuba, visi suirze ir pavargem, kai didziausias demesys skiriamas materialiniai geroviai ir labai mazai demesio skiriama butent emociniai zmogaus busenai, zmogaus jausmams. Juk netgi moksliskai irodyta, kad apsikabinimai teigiamai veikia zmogu, manau grazus zodis taip pat. is tikruju gal kartais mes netgi be reikalo nuvertiname zodzio galia, bet kai geriau pagalvoji, tai jis gali labai daug reiksti. Pvz. nueiname pas gydytoja ir mums per klaida pasako neteisinga diagnoze, tarkim, kad sergame nepagydoma liga (nors is tiesu taip nera), taciau net neabejoju, kad daugelis zmoniu prades dometis tos ligos simptomais, taikytis juos sau ir galiausiai prades taip tuo tiketi, kad is tikruju apsirks, gal ne ta sunkia nepagydoma liga, kuria jam pasake, bet zmogus gerai tikrai nesijaus, nes jis pergyvens del to, kad gali mirti, kad gali skaudeti, o delto jam gali pakilti spaudimas ir pan. o juk viskas del keleto neteisingu zodziu. Todel manau, jeigu blogi zodziai gali taip paveikti zmogu, tai tikiu, kad geri zodziai taip pat turi itakos zmogui, gal ji tik ne taip akivaizdziai pastebima, bet ji tikrai yra. Juk kai zmogus buna prie gero priprates jis to nevertina, o ka turejo supranta tik to netekes, panasiai manau ir su graziu zodziu itaka, jeigu jis nuolat juos girdi jam tai atrodo normalu, bet jeigu nueitume pas vargse senute, kuri viena gyvena, niekas jos nelanko ir tiesiog pasikalbetume su ja, manau jai tai reikstu tikrai daug ir gyventi jei butu zymiai maloniau.
Ir aciu jums, kad taip graziai apie mane galvojate, o del psichologijos, is tiesu buvo kilusi mintis ja studijuoti, nes man tikrai patinka isklausyti zmones, patinka jiems padeti (gal ne visada pavyksta taip kaip norisi, bet stengiuosi), bet tada atejo mintis, kad niekam nereikia ju Lietuvoje ir istojau i kur kas populiaresne specialybe

Na reikia tiketi,kad viskas pas mus bus gerai, kad mus tikrai aplankys gandrai ir kad mes busime

Zinoma, kad aplankys gandrai , as tuo net neabejoju, tik vienas neaiskus klausimas kada Bet tikekimes labai jau ilgai musu jie nekankins O dabar jau arteja velykos, tokia grazi pavasariska svente, tai liudeti tikrai nera ko, nors orai ir nelabai puikus bus, bet namuciuose, juk galima susikurti gana jaukia atmosfera ko visoms ir linkiu

Linkiu visoms graziu,siltu sv.Velyku ir dar linkiu visoms cia esancioms sulaukti gandru

Sveikos, tikiuosi priimsite ir mane i savo rateli . Noreciau pasidalinti ir as savaja istorija. Mes su vyru vede jau bus 9 metai, ir per tuos metus dar ne karto nebuvau pastojusi ir jau greiciausiai nepastosiu, kadangi man gydytojai nustate kiausidziu issekimo sindroma. Nustate kai man buvo 28-eri metai, siuo metu man 32 -eji, vyrui 33 -eji. Visos bedos prasidejo mazdaug man bunant 18- 21metu. Menstruacijos visada budavo laiku ir gausios, tiesiog plaukdavau to zodzio prasme, veliau pastebejau , kad jos uztrukdavo, kokia porai dienu kai budavo laikas susirgti, ( nors jokiu santykiu neturejau),dar veliau prasidejo pilve deginantis is vidaus karstis, bet kad tai kazkas yra negerai net nebuvo tokios minties. Veliau kai istekejau ir pradejau vaikscioti per gydytojus, ir visokiu vaitu vartojimo, papuoliau pas gydytoja Klima, jis man nustate sia beda, paskui santariskese kita gydytoja patvirtino sia diagnoze, kad yra prieslaikinis kiausidziu issekimo sindromas, tai yra ankstyvoji menopauze. Isgirdus sia diagnoze nesinorejo gyventi buvo sunkus ir juodas periodas mano gyvenime, ir dabar uzeina sunkumo akimirkos, bet dekui mano brangiam vyrui, kad jis mane palaiko, nors ir jis taip pat turi problemu, mes abu negalime tureti vaiku. Man buvo baisu, net ziureti i vaikus lakstancius lauke vengdavau draugiu, kurios vaiksciojo nescios, nes negaledavau ziureti, sirdis sruveno krauju vire kraujas viduje ir vis kaltinau save, kodel? , uz ka? kodel mums tokia kancia? SKAUDU , bet bandau kazkaip gyventi, ABU bandom gyventi, juk kaip pagalvoju ne mums vieneiems tokia problema yra daugeliui jaunu poro yra tokios problemos, bet niekas nenori apie tai kalbeti nes yra skaudu. BET REIKIA TAM PASIRYZTI.

Bagyra, suprantu, kad tokiam jaunam amžiuje šitokia diagnozė yra baisi.
Ar tyreisi AMH? Koks skaičus? Čia SM yra istorijų, kai Turkijoj ir su mažu kiaušidžių rezervų merginos pastojo.
Dar vienas variantas - donorinės kiaušialąstės