Nevaisingumas ir psichologinės problemos

Tiesa sakant jau isbandytos medicinines priemones, isskyrus IVF, deja mano vyras labai skeptiskai ziuri i IVF, bet as tikiu, kad tiesiog jam reikia siek tiek laiko, nors ir sako, kad galima ir be vaikuciu gyventi ir pan. netgi sako, kad jau ju ir nebenori...(taciau mielai uzsiima su kitu vaikais, mielai zaidzia su jais, todel manau, kad tai tik saves itikinejimas, kad ju nenori) bet tuo tarpu, kad nesedeti visiskai ranku sudejusi, meginu kitokias priemones.
O jautruole saves tikrai nepavadinciau, greiciau jau esu is tu zmoniu, kur visada stengiasi ieskoti kazkokios logiskos isvados, net jei ir nevisada iseina, ja surasti

jam buvo duotas laikas apsiprasti su ta mintim ir jis puikiai zino,kad tai vienintele galimybe tureti vaikeli,bet jis pries toki dalyka...jis sako,kad jaucia ir tiki,kad as pastosiu naturaliai....ultimatumai ir spaudimas nepades...greiciau santykiai baigsis skirybomis,bet skirtis irgi nenoriu.....balandzio 7d einu pas gydytoja,dar karta pasidarysiu visus tyrimus,bet einu pas nauja gydytoja,nes pas ta kuri lankiausi nebenoriu,nepatiko jis man del kai kuriu priezasciu....tiesa vaistu ur zoleliu pagalba atsirado menesines,pastebiu gleives,kelis kartus maciau ir tas vaisingas gleives,tai gal tai zenklas kad viskas gereja...labai noriu tuo tiketi,tik kad vilties nera labai daug...na po tyrimu bus viskas aisku,nebeilgai liko laukti....

Neisivaizduoju, ka jums tenka isgyventi, bet pameginkite paklausti kaip jis isivaizduoja tolesni gyvenima ir ar tikrai nuosirdziai nori nugyventi ji be vaiku ar tikrai nebando saves apgauti ir saves itikinti, kad ir taip viskas yra gerai, noredamas susitaikyti su susidariusia situacija (kaip pvz.: mano vyras, kuris sako, kad jam jau vaikuciu nereikia, kad su jais cia daug vargo, o va dabar gali daryti ka nori, nereikia niekuo rupintis ir pan. bet pas mane situacija geresne, nors ir nesusilaukiam vaikuciu jau ne pirmi metai, taciau ir priezasciu rimtu tam kaip ir neranda, tai tikiu, kad kai pastosiu, o as tikiu, kad taip ir bus, jo zodziai bus visai kitokie) Pameginkit pasiziureti ar jis bendrauja su pazystamu vaikais, ar nori su jais zaisti, kaip jis i juos ziuri, gal tai parodys, kad jo zodziai priestarauja jo kuno kalbai.
Manau, kad pas vyrus nera toks stiprus tevystes troskimas, kaip mums motinystes, taciau gal jam reikia tiesiog pabendrauti daugiau su vaikais, gal yra seseru ar broliu, kurie turi vaikuciu, kurie galetu bent trumpam palikti vaikeli pas jus (aisku vyrui butu galima pasakyti, kad neturi, kur palikti ir paprase trumpam priziureti), gal jam tai iziebtu nora tureti savu vaikuciu, aisku geriau, kad butu jau truputi didesnis, kad butu galima su juo pakalbeti, pazaisti, man atrodo, kad tai galetu būti jam stimulas dar karta viska gerai pergalvoti. Beto galetumete is arciau pasiziureti, i jo elgiasi su vaikais, gal tai jums atskleistu jo tikruosius norus ir jausmus.
Suprantu, kad labai sunku skirtis su zmogumi, su kuriuo kurete bendra ateiti, bendrus planus, turejote bendru svajoniu, juolabiau, kad kaip suprantu, jums su juo gera ir tikrai nesinori kito ieskoti, todel manau,kad verta pameginti dar karteli ji itikinti, kad su vaikais gyvenimas igauna kita prasme. Linkiu kuo didziausios sekmes siam tikrai nelengvam kelyje. Kaip sakoma, kai vienos durys užsidaro, kitos atsidaro. Labai noriu tiketi, kad greitai pamatysite, tas kitas atvertas duris ir suprasite, ka jums reikia toliau daryti ir kaip elgtis, kad jusu svajone taptu realybe.
Papildyta:

Siuo aspektu jau net labai panasu i mano situacija, nes mano vyras irgi galvoja, kad jeigu lemta tureti vaikeli, tai turiu naturaliai pastoti, deja kol kas visi meginimai nesekmingi...
O jeigu atsirado menesines, kuriu nebuvo, atsiranda vaisingos gleives, kuriu anksciau nepastebejote, tai gal tikrai kito gydytojo diagnoze nebus tokia kategoriska ir galbut tikrai vilties dar yra jums tureti kudikeli Ir jeigu norisi tiketi, kad tai geras zenklas, kad viskas gereja, tai ir nepaleiskite tos vilties, juk organizmas zymiai geriau i viska reaguoja, kai mes tikime, kai esame pozityviai nusiteikia, nei kai esame viskam priesiski.

Matot mano vyras is pirmos santuokos turi vaika,jis dar mazas,nera net 3 metuku,ir jo bendravimas su vaiku nera didelis,nes mes gyvenam uzsienyje,jis mato vaika i savaite 1 karta per skype ir kai gryztam i Lietuva tada didene dali laiko leidzia su vaiku...zinoma as matau jo bendravima su vaiku...ar jis geras tevas?geras,tik manau,kad bunant su vaiku reikia skirti jam daugiau demesio ir su juo uzsiimti,o mano vyras su vaiku nelabai uzsiima,nezinau kodel,gal todel,kad jam truksta igudziu...kas liecia tolesni gyvenima jis sako,kad gali gyventi ir be vaiku,o as vaiku noriu...jis daznai man sako,kad pas mane daug negatyvo,kad as nieko netikiu,kad pas mane viduje daug pykcio,liudesio...sako,kad pasistengiciau pakeisti mastyma,surasciau vilties,tikejimo,tureciau daugiau graziu ir pozityviu minciu,tada ir ivyks stebuklas...labai noreciau visa tai tureti,bet as jauciuosi taip lyg mane butu uzgules didelis,sunkus akmuo ir as niekaip negaliu jo nusimesti ir pamatyti sviesa....zinoma giliai giliai sirdies kerteleje rusena maza viltis,kad viskas bus gerai,bet ta viltis tokia nedidele....o mano vyro tikejimas ,kad as pastosiu naturaliai daug stipresnis...na tikiuosi,kad organizmas atsigauna,nes anksciau nei menesiniu,nei gleiviu nebudavo,na tyrimai ines aiskumo...tikiuosi,kad jie bus geri....

O kodėl tokia diagnozė? Klimaksas?
Pvz. mano sodo kaimynei prasidėjo klimaksas 28 metų, nuo astmos vaistų. Gydytoja pusę metų girdė vaistais ir papildais, atstatė mėnesines. O prieš porą savaičių susitikau pilvotą. Tiesą sakant, užtruko dar kokius 8 metus.
Man FSH nuo 55 papildais numušė iki 18, ir puikiai grįžo visas ciklas.

Gal Tau dar reikia kito gydytojo nuomonės?

Suprantu, tada situacija kiek kitokia, mano manymu, jusu vyras jaucia, kad nera tinkamas tetis savo pirmajam vaikui, kad turetu padaryti daugiau, bet gal nezino kaip ir galbut bijo, kad nebus pakankamai geras ir antrajam vaikuciui, delto jam tokia situacija, kol kas palankesne, jis zino, kad situacija rimta, greitai pastoti nepavyks, todel jis jauciasi saugus, kad bent jau kol kas, del to nereikia sau sukti galvos, bent jau man taip atrodo, bet zmoniu poziuris keiciaisi i daugeli dalyku, i seima ir vaikus taip pat, man paciai ilgai atrode, kad kazko nemokesiu padaryti, kazko nesugebesiu, vis buvo kazkokia baime, metams begant suprantu, kad viska galiu padaryti, kad viska ko nemoku galima bus ismokti. O del negatyvo, tai nelengva jo atsikratyti, nes lengviau pykti nei atleisti, lengviau peikti nei girti, taciau juk visko galima ismokti reikia tik didelio noro. Galbut prie visu medicininiu pirezasciu ieskojimo salia reiketu paskaityti kazkokios literaturos, juk yra knygu, kurios paliecia musu sirdis, kurios privercia i save pazvelgti is salies, kurios privercia susimastyti, pati dabar irgi labai noreciau, kazka pasiskaityti, kad suteiktu daugiau optimizmo, galbut siuo klausimu galetu patarti tokia profesija. Beto jeigu esate is Vilniaus ji organizuoja susitikimus, gal buvote bent vienam, jei ne tai pameginkite nueiti, gal ten ikveps vilties. Svarbiausia, nepasiduoti ir nenuleisti ranku, beto issipasakoti taip pat yra gerai, nes bent truputi palengveja, kai supranti, jog yra ir daugiau zmoniu su panasiomis bedomis.
O kokią priežastį gydytojai įvardija, kad jums anot jų pastoti įmanoma tik donorines kiausialastes pagalba?

Klimaksas....tai va uzsirasiau pas kita gydytoja,labai norejau patekti pas Karpenko,bet gaila,kad susigriebiau per velai,pas ja uzimta,tai sendien paskambinau i kita privacia klinika ir uzsirasiau,tiesa sakant registratore paliko malonu ispudi,nes paklause kokiu klausimu as noriu pas ginekologe,pasakiau,ji iskart man patare pas kokia ginekologe rasytis,o neuzrase pas belen ka....na as geriu vaistus ir papildus agnus castus,atsirado menesines,beto ir gleives atsirado,kuriu anksciau nebuvo...tai gal tai geras zenklas...
Papildyta:

pas mane aukstas FSH ir isekusios kiausides...kitaip sakant man klimaksas....siaubinga diagnoze,nors esu dar pakankamai jauna moteris....teko skaityti istoriju,kad moterys su tokia diagnoze nusimususios ta nelemta FSH pastojo naturaliai...tokios istorijos ikvepia ir suteikia siokios tokios vilties....o del vyro tai jis man minejo,kad jis jaucia jog nera geras tetis savo sunui,kad nepakankamai matosi su juo,nepakankamai rupinasi,nepakankamai skiria demesio...ir klausdavo manes ar jis bus geras tetis kitam vaikui,jeigu pirmu nemoka pasirupinti?as manau,kad jis geras tetis,tik jam truksta igudziu,beto atstumas daro savo ir rysys su vaiku silpneja...tikrai sunku suvaldyti negatyvias mintis ir emocija,bet reikia stengtis,nes jeigu nieko nedarysiu ir nesikeisiu,jos mane sugraus....

Visiskai pritariu pelargonijai, kad vaistai ir papildai tikrai gali pagerinti kiausialasciu veikla. Galit pasidaryti vitamino D tyrima jis dalyvauja kiausialasciu kiausidese gamyboje, tyrimas nera labai brangus. Beto pati matot, kad geriant vaistus ir papildus atsirado menesines (o tai klimaksui nebudinga) reiskiasi vilties tikrai yra

Tikrai matau, kad nera viskas taip jau beviltiska, kaip is pradziu atrode, nueisite pas kita gydytoja isgirsite dar viena nuomone ir gal ji bus ne tokia kategoriska ir suteiks daugiau vilties. Tikrai manau, kad iseitis yra, tik galbut reikes nueiti dar netrumpa kelia, bet svarbu,kad viskas juda po truputi i prieki.
O vyrui suprantama, kad sunku būti geru teciu per atstuma, manau visai kitaip bus kai vaikas bus salia, tada ir pas ji tevystes jausmas sustipres ir reikalingi igudziai su laiku atsiras. Daugiau optimizmo ir tikiu, kad naujas gydytojas pasakys kazka tikrai labiau ikvepiancio.
O su negatyvias mintis butinai reikia kazkur nukreipti, nes jos tik prailgins jusu kelia iki svajones issipildymo. Pameginkite gal joga ar meditacija uzsiimti. As pati lankiau puse metu joga, tai man ir ciklas susitvarke ir siaip padedavo kazkaip atsipalaiduoti, bet paskui prasidejo ruosimasis vestuvems, o darbovieteje pats darbu ikarstis ir nebeliko tam nei laiko, nei pinigeliu. Bet dabar jau vel karts nuo karto pagalvoju, gal reiketu grizti, nes namuose kazkaip neprisiverciu daryti, o ten ir parodo kaip teisingai daryti ir aplinka pakeiti ir su naujais zmonem susitinki ir siaip visada tokia relaksacine muzika groja, tai kazkaip atsipalaiduoji, bent jau kuriam laikui. Aisku tai tik vienas is budu, kaip galima atsipalaiduoti ir nukreipti savo energija kazkur kitur.

Pradedu tiketi,kad vilties yra dekui uz patarima,pasidarysiu ir dekui uz palaikyma,uz grazius zodzius,man tai suteikia jegu,suteikia tikejima,vilti

Sveikos, nezinau , kur kreiptis, tai prasau jusu pagalbos. Gal galite rekomenduoti gera nevaisingumo specialista? Nezinau i ka kreiptis, noriu pasidaryti visus tyrimus (savo ir vyro). Pries metus esu turejusi negimdini nestuma, daryta laparoskopija, kiausintakiai palikti, buvo uzdegimas, ji irgi jau issigydziau. Gydytoja pas kuria lankausi daugiau jokiu tyrimu nedare, nei man nei vyrui... tas laukimas ir nezinia baigia mane nuzudyti... noriu viska nuodugniai issitirti ir tada imtis veiksmu, jei reikes jei galite rekomenduokite gydytoja, kuris dirbtu vilniuje arba kaune labai lauksiu jusu patarimu, nes labai noriu buti , o metai bega

Smagu,kad bent jau kazkiek atsiranda daugiau vilties nes kol yra vilties tol viskas yra imanoma. Yra tokia grazi istorija apie vilti:
Keturios žvakės ramiai degė ir pamažu tirpo. Buvo taip tylu, kad girdėjosi, kaip jos kalbasi. Pirmoji sakė: „Aš esu ramybė. Deja, žmonės nemoka manęs išsaugoti. Manau, man nelieka nieko kita, tik užgesti!“ Ir šios žvakės liepsnelė užgeso.
Antroji sakė: „Aš esu tikėjimas. Deja, esu niekam nereikalinga. Žmonės nenori nieko apie mane žinoti, todėl nėra prasmės man toliau degti.“ Vos tai ištarė, padvelkė lengvas vėjelis ir užpūtė žvakę.
Labai nuliūdusi trečioji žvakė kalbėjo: „Aš esu meilė. Nebeturiu jėgų ilgiau degti.
Žmonės manęs nevertina ir nesupranta. Jie neapkenčia tų, kurie juos myli labiausiai – savo artimųjų.“ Ilgai nelaukdama ir ši žvakė užgeso.
Staiga … Į kambarį įėjo vaikas ir pamatė tris užgesusias žvakes. Išsigandęs jis sušuko: „Ką darote! Jūs turite degti – aš bijau tamsos!“ Tai ištaręs pravirko. Susijaudinusi ketvirtoji žvakė tarė:„Nebijok ir neverk! Kol aš degu, visuomet galime uždegti ir kitas tris žvakes: Aš esu „Viltis“ Spindinčiomis ir ašarų pilnomis akimis vaikas paėmė vilties žvakę ir uždegė kitas.
Todėl niekada nepraraskime vilties…nes kol ji dega mūsų širdyse, tol visada galime uždegti ir kitas žvakeles: Tikėjimą, Ramybę ir Meilę, o kai jau dega visos keturios, tada nėra nieko neįmanomo Ir anksčiau ar vėliau tikrai išsipildys mūsų didžiausios svajonės, svarbiausia nenuleisti rankų, domėtis ir ieškoti visų įmanomų ir neįmanomų būdų, kas mūsų situacijoje galėtų padėti, jei reikia keiskime gydytojus, tol kol rasime, tokį kuris kartu su mumis bandys pasiekti šio stebuklo mums priimtinomis priemonėmis Ir būtinai pranešk ką pasakys naujasis gydytojas, linkiu, kad jis ir butu tas, kuris tau pades tapti