Sveikos merginos,
Kai nepastoji pirmus metus atrodo viskas dar normalu,dar viskas ateity, o klausimai apie vaikus atrodo visai ne vietoj ir dar per anksti, cia apie juos klausineti, kai nepastoji 6-7 metus, supranti, kad nejuciom pati stengiesi nuo visu atsiriboti, o ir klausimu jau beveik niekas nebeuzdavineja, bent jau tiesiai i akis...Man 32, vyrui 35. Nepastojimo patirtis man rodos jau tikrai nemaza ir kaip ir laikas jau butu sulaukti savojo angelelio, bet kaip suprantu dar teks palaukti... Nors meginame jau ne pirmi metai ir padaryta ne vienas tyrimas.... vis del to niekada nebuvo kilusi mintis, kad esame nevaisingi,
(gal del to, kad taip nei vienas is daugybes gydytoju garsiai ir neistare tos baisios diagnozes - nevaisingumas), kad neturesime savo vaikuciu, kad niekada neglostysiu savo augančio pilvelio ir nekalbesiu su juo... net nezinau kodel, taciau niekada tokiu minciu sau neleidau tureti ir tikiuosi tokioms mintis laikas niekada ir neateis. Nors turiu prisipazinti, kad kaip ir visom, man taip pat buna ir blogu dienu ir net labai blogu, kai viskas, ka darau atrodo taip beprasmiska
ir asaru buna atejus mm, ir klausimu "kodel man?, Negi esu tokia bloga, kad to nusipelniau? Uz ka esu taip baisiai baudziama". Kartais atrodo, kad net gyventi nesinori, kad labai jau tolimas tas mano siekiamas tikslas, o kartais stenguosi perdelioti savo mintis ir galvoti, kad man taip skirta todel, kad taip ilgai islaukusi, dar labiau myleciau savo busima kudikeli, kad dar labiau juo rupinciausi, kai jis pas mane ateis, kad dar stipriau buciau pasirengusi jo atejimui i musu seima
Pirmus 2m. nedareme nieko tiesiog galvojome, kad užteks nesisaugoti ir pastosiu... deja...nepavyko tada pradejau ieškoti priezasciu, seimos klinikoj paprasta ginekologe rado žaizdele gimdos kaklelyje, liepe pasidaryti ŽPV tyrima, atsakymas buvo teigimas, del to dabar tenka maziausiai karta i metus del to tikrinti (kol kas jokiu pakitimu nera
). Sekantys tyrimai nieko blogo neparode ir ginekologe primygtinai rekomendavo padaryti vyro spermograma. Spermos tyrimu rezultatai buvo puikus. Taciau del ko nepastoju, kaip ir neaisku... prasau ginekologes siuntimo i KMUK, ten susirandu nevaisingumo specialiste pagal atsiliepimus internete ir užsiregistruoju. Ji padaro hormonu tyrimus. Tyrimai geri, tada pasak, jos vienintelis kas dar galetu parodyti nepastojimo priezasti, t.y. GN arba LP, viska ji isdesto ir vis tik labiau siulo diagnostine LP. Po mini operacijos paaiskeja, kad pas mane 2 stadijos endo, sako tai galėjo būti nepastojimo priežastis, as apsidziaugiu, nes jos teigimu viska sutvarke ir dabar didžiausia tikimybe yra pastoti, rekomenduoja 2 men bandyti, jeigu nepavyks tada jau kreiptis i VK del IUI. Taip praejo ne 2 men, bet 2 metai bandymu, deja nieko...jokio užkibimo ... itikinu vyra, kad laikas jau mums kreiptis i VK ir daryti IUI, ten dar karta padaro hormonu tyrimus (mano nustebimui jie ir cia yra geri, nes visada man nuojauta sake, kad pas mane kazkas su hormonais negerai, bet tyrimai to neparodo). Beto labai daug pazystamu pastojo sureguliavus butent hormonus, maniau ir man taip bus, bet klydau. Kadangi ciklas nereguliarus, darom papildoma stimuliacija su clostu ir meginam IUI, tada paaiskejo, kad vyro spermiukai jau nebetokie geri, kaip buvo, bet papildomai patvarkius vis dar tinkami IUI ir didele tikimybe, kad pastosiu, deja, nei po 1, nei po 2 IUI, taip ir nepastojau. Atsakymo i klausima kodel?.... deja taip pat neradau. Pasitarus su vyru nusprendziam 3 men. gerti papildus skirtus vaisingumui gerinti ir tada bandyti daryti IVF, nors matau, kad vyrui ta mintis nelabai priimtina, (del IVF), praejus daugiau nei 3 men., meginu užsiiminti apie tai, bet vyras kaltina mane, kad nesistengiu neskaiciuoju vaisingu dienu, deja kai ciklas svyruoja 30-40 dienu, tai siek tiek sunkoka ji apskaičiuoti tiksliai, todel nusiperku ovuliacijos testuku kruva ir arba ciklas anovuliacinis, arba pas mane ji nevyksta, (nors tyrimai rode, kad viskas vyksta), tiesa testai pora dienu rode neryškias dvi juosteles pora dienu, bet instrukcijoj aiskiai parasyta, kad turi būti abi juosteles vienodo ryškumo arba antroji net ryškesne. Vel galvoju apie IVF, bet matau teks palaukti... Tada perskaitau straipsni, kaip moteriai nepadejo jokie dirbtiniai apvaisinimai, o padejo homeopatija. Kagi pradedu ir as ja dometis ir uzsirasau pas A. Januskeviciu. Galvojau vyra bus sunkiau ikalbeti siai avantiūrai, bet jis daug nesigilino ir sutiko su manim nuvaziuoti pasiziureti... A. Januskeviciaus teigimu pas mane sutrikusi medziagu apykaita, ko pasekoje organizmas neisisavina pakankamo kiekio vitaminu (todel visi gerti brangus papildai pasirodo, išmesti pinigai i bala). O kadangi organizmas neisisavina reikiamo kiekio reikalingu medziagu, del to neužauga pakankamo dydžio gleivine gimdoje, sutrikusi kiaušintakiu funkcija, stipriai issibalansave hormonai
. Pas vyra rezultatai geresni, taciau mato siek tiek problemu su prostata. Priežastys kaip ir logiskos ir kaip jis sako truputi pas viena negerai, truputi pas kita ir visumoj del to ir nepastoju. Del homeopatijos rezultatu, kol kas sunku kazka sakyti, nes dar tik pora savaiciu praejo po apsilankymo. Aisku tas ilgas laukimas jau baisiai yra iskankines, ir taip norisi jau pagaliau sulaukti tu dviejų bruksniuku, taciau dabar pradejus vartoti, tai ka mums skyre, atrodo, kad savijauta tapo geresnė, atsirado dar daugiau optimizmo ir tikėjimo, o tai jau irgi neblogai
ziuresim, kaip bus toliau
. Atsiprašau, kad tiek daug cia pas mane tos beletristikos gavosi, tiesiog labai norejosi issipasakoti
