Žinok poliklinikose nėra ką veikti... iškart eik pas vaisingumo daktarus.
QUOTE(Pelargonija @ 2015 02 16, 19:36)
Žinok poliklinikose nėra ką veikti... iškart eik pas vaisingumo daktarus.
Na mažam miestelyje tokio dalyko kai nėra toj poliklinikoj....kitas dalykas kiek bandžiau tirtis man buvo degnozuota policistinės kiaušidžių sindromas(ar kažkas panašiai) ir pasakė tik tiek,kad gimiau su tokiom kiaušidėm ir viskas,nieko neina padaryti. O šeimos klinijoj man pasakė,pažiūrėjus mano n kartų darytas ekoskopijas,kad vienu tyrimu tai matyti,o kitu tyrimu ne.Todėl išrašė man siuntimą į Kauno kninikas.Ten nuvykus pas jau specelistus man pasakė kad turiu numesti svorio,išrašė vitaminu,liepė sportuoti ir nusiuntė pas hurmonų daktarą kad mane ištirtu.
QUOTE(Pelargonija @ 2015 02 16, 18:36)
Žinok poliklinikose nėra ką veikti... iškart eik pas vaisingumo daktarus.
Pritariu Pelargonijai,kad reikia eiti privaciai pas vaisingumo specialistus,geriau jau sumoketi pinigelius,aisku nepigu tai,bet nors zinosi kas ir kaip,ir ka reikia daryti,galbut pasiulys koki nors gydymo buda...bet zinoma reikia susirasti gera vaisingumo specialista pradzioje
QUOTE(Kisina @ 2015 02 16, 19:06)
man buvo degnozuota policistinės kiaušidžių sindromas(ar kažkas panašiai) ir pasakė tik tiek,kad gimiau su tokiom kiaušidėm ir viskas,nieko neina padaryti. O šeimos klinijoj man pasakė,pažiūrėjus mano n kartų darytas ekoskopijas,kad vienu tyrimu tai matyti,o kitu tyrimu ne.Todėl išrašė man siuntimą į Kauno kninikas.Ten nuvykus pas jau specelistus man pasakė kad turiu numesti svorio,išrašė vitaminu,liepė sportuoti ir nusiuntė pas hurmonų daktarą kad mane ištirtu.
Apie policistines skaityk čia:
http://www.supermama...howtopic=957576
Deja, teks važinėti į didesnius miestus. Poliklinikose niekas nei nežinos su kuo nevaisingumas valgomas.
Hormonus ištirti yra gerai.
QUOTE(Jautuke @ 2015 02 12, 16:19)
Kasdien išgirstam daug įvairių žodžių, tik kai kurie pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina, o kiti lieka širdyje. Kodėl?
Mama Jums pasakė tuos dalykus, apie kuriuos ir pati skausmingai galvojate. Kad Jūsų draugas nežinia kodėl negali nueit pas daktarus, kad tempia gumą, kad Jums 29m ir laikrodis toliau tiksi ir pan. Tai juk tiesa? Tik iš artimųjų labiau ne tos tiesos norisi, tiesą žinote ir Jūs pati. Norisi paguodos ir palaikymo.
Jums ne penkeri metai, laikas "užaugti" ir vadovautis savo galva - nesinori kalbėti, ir nekalbėkite. Kiek dažnai gyvenime tenka daryti kažką sukandus dantis, kada pati stipriai stipriai nenorite, bet nusileidžiate dėl kitų? Žinoma, bet kokie darnūs santykiai yra paremti derybomis, bet visur turi būti jaučiamas saikas. Nepraraskite savojo Aš.
Jūs labai gražiai analizuojate savo jausmus. Mama buvo tik adata, kuri pradūrė skaudulį, Jūs sureagavote ne tik į mamos žodžius, Jūs išverkėte ir visa kita, kas buvo susikaupę iki šiol. Mama tiesiog pataikė " ne laiku", o gal kaip tik laiku?
Ramios mergaitės žverimis ir virsa tada, kai viduje prikaupia per daug neišsakytų jausmų ir neišverktų ašarų. Pasistenkite nekaupti, o spręsti situacijas tada, kai jos iškyla, ir jausmus išleisti tada, kai jie atsiranda. Kitu atveju ir Jūs pati labai pavargsite, ir jausmai prasiverš ne vietoje, ne laiku, ir ne ant tų žmonių.
QUOTE(Kisina @ 2015 02 16, 20:06)
man buvo degnozuota policistinės kiaušidžių sindromas(ar kažkas panašiai) ir pasakė tik tiek,kad gimiau su tokiom kiaušidėm ir viskas,nieko neina padaryti.
O štai tokie žodžiai man kelia pyktį. Didelį pyktį
Pacientai ateina pas specialistus ieškodami vilties ir sprendimo. Kaip galima būti tokiais neetiškais? Jei gydytojo kabinete išgirstate panašius žodžius, linkiu tą pačią minutę apsisukti ir skuosti ieškoti kito gydytojo. Šis daktaras yra žioplys, jei mano, kad tam tikroje situacijoje "neina nieko padaryti".
Kisina, policistinės kiaušidės tikrai dar ne nuosprendis, šią, taip pavadinkime, ligą įmanoma išgydyti ir sėkmingai pastoti.
Va va... man poliklinikoj gydytoja kažkada tokių dalykų prišnekėjo, kad dabar suprantu, jog jos išsilavinimas buvo - nebaigtas pradinis
Sveikos,noreciau pasidziaugti nedidele naujiena,man prasidejo menesines 
priminsiu savo diagnoze-nusilpusios kiausides,aukstasFSH, galiu tureti tik su donorine kiausialaste...kodel man taip atsitiko konkreciai nepaseke,gal genai,gal autoimunines kilmes priezastys,o gal kontraceptines tabletes nusilpnino kiausides,nes ilgai geriau jas be pertraukos(cia as taip pagalvoju,juk ju poveikis neistirtas iki galo ir vieni gydytojai sako,kad jos gerai,o kiti pries jas)...geriau gydytojo paskirtus vaistus(pakaitine hormonu terapija) ir pradejau dometis savo diagnoze...ir sitam saite radau daug informacijos apie visokius papildus,pradejau ir as vienus gerti,zinoma per daug nieko nesitikejau ir atejo mm kazkaip tikiu,kad padejo papildai ir arbata is tos pacios zoles uogu(agnus castus),na ziuresiu kaip bus kita menesi su mm,tikiuosi ir kita menesi jos ateis norisi tiketi,kad suzibo nedidelis vilties spindulelis,kad galbut ivyks stbuklas ir turesiu savo vaikeli
priminsiu savo diagnoze-nusilpusios kiausides,aukstasFSH, galiu tureti tik su donorine kiausialaste...kodel man taip atsitiko konkreciai nepaseke,gal genai,gal autoimunines kilmes priezastys,o gal kontraceptines tabletes nusilpnino kiausides,nes ilgai geriau jas be pertraukos(cia as taip pagalvoju,juk ju poveikis neistirtas iki galo ir vieni gydytojai sako,kad jos gerai,o kiti pries jas)...geriau gydytojo paskirtus vaistus(pakaitine hormonu terapija) ir pradejau dometis savo diagnoze...ir sitam saite radau daug informacijos apie visokius papildus,pradejau ir as vienus gerti,zinoma per daug nieko nesitikejau ir atejo mm kazkaip tikiu,kad padejo papildai ir arbata is tos pacios zoles uogu(agnus castus),na ziuresiu kaip bus kita menesi su mm,tikiuosi ir kita menesi jos ateis norisi tiketi,kad suzibo nedidelis vilties spindulelis,kad galbut ivyks stbuklas ir turesiu savo vaikeli
Man gydytoja skyrė Femarelle, tai yra sojos papildai, ir grąžino mėmes, o FSH per 3 mėnesius nuo 55 nukrito iki 18,8.
Kada gėriau hormonus (Trisequens), tai nu i nafig.... smagiausias pašalinis poveikis - depresija
Kada gėriau hormonus (Trisequens), tai nu i nafig.... smagiausias pašalinis poveikis - depresija
QUOTE(Pelargonija @ 2015 02 17, 18:46)
Man gydytoja skyrė Femarelle, tai yra sojos papildai, ir grąžino mėmes, o FSH per 3 mėnesius nuo 55 nukrito iki 18,8.
Kada gėriau hormonus (Trisequens), tai nu i nafig.... smagiausias pašalinis poveikis - depresija
Kada gėriau hormonus (Trisequens), tai nu i nafig.... smagiausias pašalinis poveikis - depresija
Pamenu tu man sakei apie Femarelle,bet as internetu nusipirkau agnus castus kapsules,dar radau pirkti cia,as gyvenu uzsienyje,dziovintas agnus castus uogas,uzpildavau karstu vandeniu,pritraukdavo ir geriau ju arbata,per diena isgerdavau po3-4 puodelius tokios arbatos,geriau apie menesi ir atejo mm,nors tikrai nesitikejau
gaila,kad negaliu pasidaryti FSH,na bet kai grysiu i Lietuva butinai pasidarysiu,o as salutinio poveikio jokio nejauciu gerdama hormonus
QUOTE(Pelargonija @ 2015 02 12, 16:56)
Kokie tie žmonės riboti... O skaudžiausia, kai patys artimiausi 
Užjaučiu. Tuo labiau, kad mama artimiausias žmogus, nenutrauksi santykių.
O skaudžiausia, kai patys artimiausi Užjaučiu. Tuo labiau, kad mama artimiausias žmogus, nenutrauksi santykių.
QUOTE(blonde0328 @ 2015 02 12, 17:43)
Uzjauciu tave ,Jautuke....negerai,kad negauni palaikymo is savo artimiausiu zmoniu,o ypac mamos...zinoma,mama tikrai nori,kad butum laiminga ir blogo tau nelinki,tik ji gal nevisiskai isijaucia i tavo kaili ir jos poziuris i kai kuriuos dalykus kitoks....nereiketu uz tai ant jos pykti ir ja smerkti,sirdies gilumoje jai tikrai sunku ir pergyvena del taves,gal per kita pokalbi pasakyk mamai,kad tau reikia jos palaikymo,o ne smerkimo,patarimu ir moralu....aciu Dievui,kad as is savo seimos gaunu palaikyma
ir tikrai zinau,kad ir koki sprendima paiimsiu jie tikrai mane palaikys ir neatstums...o tau linkiu stiprybes,kantrybes ir susikalbejimo su mama....galu gale cia visada rasi palaikyma
ir tikrai zinau,kad ir koki sprendima paiimsiu jie tikrai mane palaikys ir neatstums...o tau linkiu stiprybes,kantrybes ir susikalbejimo su mama....galu gale cia visada rasi palaikyma
QUOTE(toritori13 @ 2015 02 13, 10:50)
Skaiciau tavo pasakojima. Ir isties labai sugriebe sirdi. Skaiciau ir verkiau. Turiu panasia situacija, su savo aryimaisiais tik tikriausiai dar blogesne. Labai sunku kai nesulauki palaikymo ir supratimo.
Aciu, aciu labai uz palaikyma visoms
As ir visada susigraudinu skaitydama net svetimas istorijas, kurios vienaip ar kitaip paliecia mano situacija.
As dziaugiuos, kad visgi kokia savijauta bebutu, vistiek yra si "sventa" vieta ir ypatingai, kad nesijauciam visiski vienisi su savo bedomis...
Net skaudziai isgyvendama artimuju poziuri, as nelaikau pykcio. Nes tiesiog nemoku ilgai pykti, galiu bandyti rodyti nepasitenkinima, bet pykti laikau emocija, kuris valgo Tave is vidaus. Kaip sakant, as uz Taika pasaulyje
Todel palaipsniui viskas nuslugsta...Be abejo, bendravimas net su tais, kurie uzmina ant skauduliu tikrai nenutruks.
Dabar noreciau paklausti, kaip negalejimas susilaukti vaiku, paveikia Jusu santykius su antraja puse?
Kaip daznai pagalvojate, ar Jus kartu visa tai istversite?
Kaip daznai suabejojate savo vyru?
QUOTE(tokia profesija @ 2015 02 17, 14:31)
Kasdien išgirstam daug įvairių žodžių, tik kai kurie pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina, o kiti lieka širdyje. Kodėl?
Mama Jums pasakė tuos dalykus, apie kuriuos ir pati skausmingai galvojate. Kad Jūsų draugas nežinia kodėl negali nueit pas daktarus, kad tempia gumą, kad Jums 29m ir laikrodis toliau tiksi ir pan. Tai juk tiesa? Tik iš artimųjų labiau ne tos tiesos norisi, tiesą žinote ir Jūs pati. Norisi paguodos ir palaikymo.
Jums ne penkeri metai, laikas "užaugti" ir vadovautis savo galva - nesinori kalbėti, ir nekalbėkite. Kiek dažnai gyvenime tenka daryti kažką sukandus dantis, kada pati stipriai stipriai nenorite, bet nusileidžiate dėl kitų? Žinoma, bet kokie darnūs santykiai yra paremti derybomis, bet visur turi būti jaučiamas saikas. Nepraraskite savojo Aš.
Jūs labai gražiai analizuojate savo jausmus. Mama buvo tik adata, kuri pradūrė skaudulį, Jūs sureagavote ne tik į mamos žodžius, Jūs išverkėte ir visa kita, kas buvo susikaupę iki šiol. Mama tiesiog pataikė " ne laiku", o gal kaip tik laiku?
Ramios mergaitės žverimis ir virsa tada, kai viduje prikaupia per daug neišsakytų jausmų ir neišverktų ašarų. Pasistenkite nekaupti, o spręsti situacijas tada, kai jos iškyla, ir jausmus išleisti tada, kai jie atsiranda. Kitu atveju ir Jūs pati labai pavargsite, ir jausmai prasiverš ne vietoje, ne laiku, ir ne ant tų žmonių.
Mama Jums pasakė tuos dalykus, apie kuriuos ir pati skausmingai galvojate. Kad Jūsų draugas nežinia kodėl negali nueit pas daktarus, kad tempia gumą, kad Jums 29m ir laikrodis toliau tiksi ir pan. Tai juk tiesa? Tik iš artimųjų labiau ne tos tiesos norisi, tiesą žinote ir Jūs pati. Norisi paguodos ir palaikymo.
Jums ne penkeri metai, laikas "užaugti" ir vadovautis savo galva - nesinori kalbėti, ir nekalbėkite. Kiek dažnai gyvenime tenka daryti kažką sukandus dantis, kada pati stipriai stipriai nenorite, bet nusileidžiate dėl kitų? Žinoma, bet kokie darnūs santykiai yra paremti derybomis, bet visur turi būti jaučiamas saikas. Nepraraskite savojo Aš.
Jūs labai gražiai analizuojate savo jausmus. Mama buvo tik adata, kuri pradūrė skaudulį, Jūs sureagavote ne tik į mamos žodžius, Jūs išverkėte ir visa kita, kas buvo susikaupę iki šiol. Mama tiesiog pataikė " ne laiku", o gal kaip tik laiku?
Ramios mergaitės žverimis ir virsa tada, kai viduje prikaupia per daug neišsakytų jausmų ir neišverktų ašarų. Pasistenkite nekaupti, o spręsti situacijas tada, kai jos iškyla, ir jausmus išleisti tada, kai jie atsiranda. Kitu atveju ir Jūs pati labai pavargsite, ir jausmai prasiverš ne vietoje, ne laiku, ir ne ant tų žmonių.
Jus visiskai visiskai teisi, tokia profesija...
Nes as ir pati tai zinau, suvokiu, analizuoju dienomis ir daznai naktimis...
Man jau, vargu, ar net artimas zmogus galetu duoti auksine minti, kaip gyventi toliau...
Ir rodos, net kvaila atsakineti i klausimus, kodel tu taip darai, o ne anaip?
Beje, kuo toliau, tuo stipriau suvokiu, kad is tevu nenaudingu man repliku ir pamokymu isgirsdavau net per daznai (apskritai), ir gal net man tai trukdydavo, kaip jus minejote issaugoti savaji As.
Ir tiesa, zinau, kad jie jauciasi vienisi, tiesiog sunkiai adaptuojasi prie gyvenimo, kai vaikai uzsienyje, kai nera anuku. Jiems tai tolygu-nera dziaugsmo ir laimes. Ir taip daznai isgirstu kaltinima, kad MES ju neuzjauciame ir nesuprantame, nes neturime vaiku. O realybeje net neismatuosi, kieno sirdis kraujuoja labiau?
Galvodama apie mama vis bandau atrasti modeli, kaip mums bendrauti?
Reikia skambinti namo, o as jau galvoju, gal neskambinti? Gal vel ji tuos pacius klausimus uzduos...?!
As tikrai ne karta sakiau, kad man nepatinka apie tai kalbeti. Galbut galeciau kalbeti apie proceduras (jei jo butu daromos karts nuo karto), bet ne apie "kaip susitvarkyti gyvenima ir kaip pagimdyti vaiku".
Net nezinau, kaip atrasti tinkamus zodzius, kad ji neisizeistu, jei pasakysiu griezta ne?
Man paskutines savaites buvo labai sunkios. Ypac is veziu musa klausimas "Kaip Tau sekasi?". Kai esu emociskai sukresta pasidarau kaip ledas, o viduje apsigyvena riebus kirminas. Kokia mano antra puse bebutu, aisku, kad jam be galo sunku irgi matyti mano busena ir gyventi su ledo gabalu.
Tiesa, po ledinio laikotarpio ateina siokia tokia siluma. Mano antra puse iskele toki klausima "Kodel jis nejaucia to begalinio noro, kaip kiti, susilaukti vaiku bet kokia kaina?". Man atrodo, jam net gaila ir geda del to, kai klausosi, tarkim, bendradarbio pasakojimo, kad bando susilaukti n-ojo vaiko ir, kaip tai dziaugsminga, o jam deja nekirba tokie stiprus jausmai.
Bet turbut bevaikiams vyrams tevystes jausmas ir nera toks stiprus? Kaip tai ugdyti?
Na, jis (vel) sake bandys prisiregistruoti tyrimams. Laukimas mano kasdienybe jau, tik nezinau, kada pazadas bus igyvendintas ir kaip man pavyks salin nuvyti blogas emocijas.
QUOTE(Jautuke @ 2015 02 19, 15:58)
Aciu, aciu labai uz palaikyma visoms
As ir visada susigraudinu skaitydama net svetimas istorijas, kurios vienaip ar kitaip paliecia mano situacija.
As dziaugiuos, kad visgi kokia savijauta bebutu, vistiek yra si "sventa" vieta ir ypatingai, kad nesijauciam visiski vienisi su savo bedomis...
Net skaudziai isgyvendama artimuju poziuri, as nelaikau pykcio. Nes tiesiog nemoku ilgai pykti, galiu bandyti rodyti nepasitenkinima, bet pykti laikau emocija, kuris valgo Tave is vidaus. Kaip sakant, as uz Taika pasaulyje Todel palaipsniui viskas nuslugsta...
Be abejo, bendravimas net su tais, kurie uzmina ant skauduliu tikrai nenutruks.
Dabar noreciau paklausti, kaip negalejimas susilaukti vaiku, paveikia Jusu santykius su antraja puse?
Kaip daznai pagalvojate, ar Jus kartu visa tai istversite?
Kaip daznai suabejojate savo vyru?
Jus visiskai visiskai teisi, tokia profesija...
Nes as ir pati tai zinau, suvokiu, analizuoju dienomis ir daznai naktimis...
Man jau, vargu, ar net artimas zmogus galetu duoti auksine minti, kaip gyventi toliau...
Ir rodos, net kvaila atsakineti i klausimus, kodel tu taip darai, o ne anaip?
Beje, kuo toliau, tuo stipriau suvokiu, kad is tevu nenaudingu man repliku ir pamokymu isgirsdavau net per daznai (apskritai), ir gal net man tai trukdydavo, kaip jus minejote issaugoti savaji As.
Ir tiesa, zinau, kad jie jauciasi vienisi, tiesiog sunkiai adaptuojasi prie gyvenimo, kai vaikai uzsienyje, kai nera anuku. Jiems tai tolygu-nera dziaugsmo ir laimes. Ir taip daznai isgirstu kaltinima, kad MES ju neuzjauciame ir nesuprantame, nes neturime vaiku. O realybeje net neismatuosi, kieno sirdis kraujuoja labiau?
Galvodama apie mama vis bandau atrasti modeli, kaip mums bendrauti?
Reikia skambinti namo, o as jau galvoju, gal neskambinti? Gal vel ji tuos pacius klausimus uzduos...?!
As tikrai ne karta sakiau, kad man nepatinka apie tai kalbeti. Galbut galeciau kalbeti apie proceduras (jei jo butu daromos karts nuo karto), bet ne apie "kaip susitvarkyti gyvenima ir kaip pagimdyti vaiku".
Net nezinau, kaip atrasti tinkamus zodzius, kad ji neisizeistu, jei pasakysiu griezta ne?
Man paskutines savaites buvo labai sunkios. Ypac is veziu musa klausimas "Kaip Tau sekasi?". Kai esu emociskai sukresta pasidarau kaip ledas, o viduje apsigyvena riebus kirminas. Kokia mano antra puse bebutu, aisku, kad jam be galo sunku irgi matyti mano busena ir gyventi su ledo gabalu.
Tiesa, po ledinio laikotarpio ateina siokia tokia siluma. Mano antra puse iskele toki klausima "Kodel jis nejaucia to begalinio noro, kaip kiti, susilaukti vaiku bet kokia kaina?". Man atrodo, jam net gaila ir geda del to, kai klausosi, tarkim, bendradarbio pasakojimo, kad bando susilaukti n-ojo vaiko ir, kaip tai dziaugsminga, o jam deja nekirba tokie stiprus jausmai.
Bet turbut bevaikiams vyrams tevystes jausmas ir nera toks stiprus? Kaip tai ugdyti?
Na, jis (vel) sake bandys prisiregistruoti tyrimams. Laukimas mano kasdienybe jau, tik nezinau, kada pazadas bus igyvendintas ir kaip man pavyks salin nuvyti blogas emocijas.
As ir visada susigraudinu skaitydama net svetimas istorijas, kurios vienaip ar kitaip paliecia mano situacija.
As dziaugiuos, kad visgi kokia savijauta bebutu, vistiek yra si "sventa" vieta ir ypatingai, kad nesijauciam visiski vienisi su savo bedomis...
Net skaudziai isgyvendama artimuju poziuri, as nelaikau pykcio. Nes tiesiog nemoku ilgai pykti, galiu bandyti rodyti nepasitenkinima, bet pykti laikau emocija, kuris valgo Tave is vidaus. Kaip sakant, as uz Taika pasaulyje
Todel palaipsniui viskas nuslugsta...Be abejo, bendravimas net su tais, kurie uzmina ant skauduliu tikrai nenutruks.
Dabar noreciau paklausti, kaip negalejimas susilaukti vaiku, paveikia Jusu santykius su antraja puse?
Kaip daznai pagalvojate, ar Jus kartu visa tai istversite?
Kaip daznai suabejojate savo vyru?
Jus visiskai visiskai teisi, tokia profesija...
Nes as ir pati tai zinau, suvokiu, analizuoju dienomis ir daznai naktimis...
Man jau, vargu, ar net artimas zmogus galetu duoti auksine minti, kaip gyventi toliau...
Ir rodos, net kvaila atsakineti i klausimus, kodel tu taip darai, o ne anaip?
Beje, kuo toliau, tuo stipriau suvokiu, kad is tevu nenaudingu man repliku ir pamokymu isgirsdavau net per daznai (apskritai), ir gal net man tai trukdydavo, kaip jus minejote issaugoti savaji As.
Ir tiesa, zinau, kad jie jauciasi vienisi, tiesiog sunkiai adaptuojasi prie gyvenimo, kai vaikai uzsienyje, kai nera anuku. Jiems tai tolygu-nera dziaugsmo ir laimes. Ir taip daznai isgirstu kaltinima, kad MES ju neuzjauciame ir nesuprantame, nes neturime vaiku. O realybeje net neismatuosi, kieno sirdis kraujuoja labiau?
Galvodama apie mama vis bandau atrasti modeli, kaip mums bendrauti?
Reikia skambinti namo, o as jau galvoju, gal neskambinti? Gal vel ji tuos pacius klausimus uzduos...?!
As tikrai ne karta sakiau, kad man nepatinka apie tai kalbeti. Galbut galeciau kalbeti apie proceduras (jei jo butu daromos karts nuo karto), bet ne apie "kaip susitvarkyti gyvenima ir kaip pagimdyti vaiku".
Net nezinau, kaip atrasti tinkamus zodzius, kad ji neisizeistu, jei pasakysiu griezta ne?
Man paskutines savaites buvo labai sunkios. Ypac is veziu musa klausimas "Kaip Tau sekasi?". Kai esu emociskai sukresta pasidarau kaip ledas, o viduje apsigyvena riebus kirminas. Kokia mano antra puse bebutu, aisku, kad jam be galo sunku irgi matyti mano busena ir gyventi su ledo gabalu.
Tiesa, po ledinio laikotarpio ateina siokia tokia siluma. Mano antra puse iskele toki klausima "Kodel jis nejaucia to begalinio noro, kaip kiti, susilaukti vaiku bet kokia kaina?". Man atrodo, jam net gaila ir geda del to, kai klausosi, tarkim, bendradarbio pasakojimo, kad bando susilaukti n-ojo vaiko ir, kaip tai dziaugsminga, o jam deja nekirba tokie stiprus jausmai.
Bet turbut bevaikiams vyrams tevystes jausmas ir nera toks stiprus? Kaip tai ugdyti?
Na, jis (vel) sake bandys prisiregistruoti tyrimams. Laukimas mano kasdienybe jau, tik nezinau, kada pazadas bus igyvendintas ir kaip man pavyks salin nuvyti blogas emocijas.
