QUOTE(Renete @ 2014 12 08, 14:37)
Na leiskit nesutikti, kad nustojus galvoti pastojama.
QUOTE(molevape @ 2014 12 08, 15:26)
Manyčiau, ne stebuklai, o tiesiog sveikatos pasitaisymas.
QUOTE(Akontalija @ 2014 12 08, 18:46)
Sutinku su Renete, kad būtent sveikata pasitaiso, nes šiame skyrelyje nėra nei vienos, kuri negalvotų kaip pastoti, net tos, kurios pataria kovoti su blokais
QUOTE(nefifi @ 2014 12 11, 14:44)
Kalbant apie "negalvojimus ir atsipalaidavimus"... sorry, neįsivaizduoju, kaip planuojanti moteris gali imti ir negalvoti ar nesitikėti pastojimo? Net kai bandėm "atsipalaiduoti ir gyventi", negalvoti vistiek nepavyksta - artėjant mmm vistiek sukirba mintis "o gal".
QUOTE(Tamsi Bijūnė @ 2014 12 11, 15:29)
Labai daug girdžiu aplink - atsipalaiduok/.../
Be to, kiekvienam atsipalaiduoti patarusiam norisi pasakyti, kad atsipalaiduoti gali tie, kurie planuoja iki vienerių metų/.../Kai yra medicininės problemos, tai atsipalaidavimas nepadės, bet žinoma, stresas niekam nėra draugas, tad kiek išeina, tiek, manau, visos ir atsipalaiduojam
QUOTE(lauryna @ 2014 12 12, 11:13)
Mane tas "atsipalaiduokit ir megaukites vienu kitu " tikrai kvailai skamba. Nors ir kaip atsipalaiduotum ir apsimestum , kad viskas bus ok, vistiek paslapcia ar mintyse perbegam per savo vaisingu dienu kalendoriu, net ir labai nenoredamos myletis tomis dienomis - mylimes o vdrug....
Sutinku su Jumis visomis. Jei turite tikslą pastoti, apie vaikus negalvoti NEĮMANOMA. Netgi tie, kurie dėl amžiaus, sveikatos problemų ar kokių kitų priežasčių šansų pastoti beveik neturi, vistiek apie tai daugiau ar mažiau pasvajoja, prisimena, gal net labai tyliai tikisi. Todėl linkiu sau nekelti nerealių tikslų, tokių kaip "NEGALVOTI", kitaip dar labiau savimi nusivilsite...
Bet šioje vietoje būtinai reikėtų kalbėti apie tai, KIEK ir KAIP Jūs apie tuos vaikelius galvojate. Ar galvojate tiek, kad tai trukdo dirbti, ilsėtis, bendrauti, kokybiškai mylėtis, gerai leisti laisvalaikį ir visaip kitaip mėgautis gyvenimu? Ar kankinate save taip, kad pravirkstate be priežasties, negalite naktimis miegoti, kankina baimės, neapsakomas liūdesys, ilgesys, bejėgiškumas ir panašiai. Galėčiau vardinti be galo... Kalbam apie minčių kiekį ir kokybę - kiek tos mintys kankinančios, žlugdančios, ar teikiančios viltį, pozityvios.
Ar šeimos pastojo dėl to, kad pakeitė mintis, gyvenimo būdą ir atsipalaidavo, ar pastojo dėl to, kad tiesiog per laiką susitvarkė sveikata? Įrodyti sunku, tad galime diskutuoti be galo
QUOTE(T.P.Keberiokst @ 2014 12 11, 23:29)
tikiuosi ismokti negalvoti toliau ir visa sita pakartoti dar karta
Prisimenu Jūsų istoriją

Labai džiaugiuosi, kad Jums pasisekė ir linkiu tai pakartoti dar, ir dar, ir dar kartą, kiek tik norėsite

Kuo nuoširdžiausiai - sėkmės
Su Jumis diskutuoja ir į klausimus atsako
psichologė Romena KačinienėTel.
8 645 32831, el.paštas
psichologe@vaisingumoasociacija.lt, facebook
Laukiantiems