Širdelės bėdos

Ir bus. Jos baigsis tik tada, kai jau mūsų gyvų nebus. Todėl, kad ekstrasistolės yra visiškai normalu sveikam žmogui ir sveikai širdžiai. Gal ir netikęs palyginimas, bet turbūt suprantat, kad kartais čiaudi ir sveikas žmogus, neperšalęs. O kartais be jokios rimtos priežasties ar ligos kažkur kažką suskausta. Bet tai nereiškia, kad dabar nuo to gali imti ir numirti, šiaip sau.

Jeigu žmonės taip lengvai mirtų nuo ekstrasistolių, tai einant gatve matytumėte vis kažką nukrentant, kas kelis žingsnius kristų sutrikus ritmui. Ir turbūt ypač daug jaunų, sveikų moterų.
Jau kai rimtai trinka širdies ritmas, tai gyd. ir visa aparatūra tai pastebi. Ir net trinkant širdies ritmui, gi kiek tų žmonių gyvena, kiek nukritusių išgelbstima. Ir kiek visokių tų ritmo sutrikimų variantų yra.
Tiesiog kiekvienam žmogui turbūt yra du "baisiausi" organai: smegenys (galva) ir širdis, bet tik dėl to, jog iškart siejame, jog jei jau susirgai, tai daugiau tikimybės numirti nei nuo slogos. Kai sloga, tai nosį išpūti ir apie mirtį galvoti nesinori, truputį juokinga būtų iškart mirtį planuot. Tai ekstrasistolės tai širdžiai, pan.kaip sloga. Jos gal ir bjauriai kamuoja, bet irgi truputį juokinga mirtį planuot.

Man ekstrasistolės irgi bjauru, kai jų pradžia buvo, dar nežinojau kas tai, tai net greitąją išsikviečiau O buvo dupletai, tripletai ekstrasistolių..dar spėjo EKG fiksuot, nes atlėkė per porą min.pas "širdininkę". O jau gėda pasidarė prieš medikus, kad pati neatpažinau kas tokio Tik gerai, kad pasitaikė supratingi, nuramino ir prajuokino, kad nieko tokio, jog atvažiavo dėl ekstrasistolių. Dar dabar žodžius atsimenu, kad greitoji dėl jų dažniausiai važiuoja pas vyrus jiems išaiškinti, kad gyvens daug sudėtingiau nei moterims Dabar žinau tuos jausmus ir minčių nekyla.

Sunkiausia, kad tas darbas su savimi visam gyvenimui. Būtų gerai, jei tik užsinorėjus įveiktum baimes Mirties baimė yra būtina ir kertinė žmogaus baimė. Ja grįstas ir savisaugos instinkstas. Ne taip lengva jos atsikratyti. Gamta taip surėdė, kad žmogui natūraliai senstant pamažu silpnėja ir baimė mirti. Taip turėtų būti. O kol žmogus jaunas, tai mirtis jam nėra ir neatrodo natūrali.
Be to, jei gerai pamenu jūsų istoriją, turint artimojo mirties patirtį, visuomet būna sunkiau. Artimojo mirtis visuomet primena apie mūsų pačių mirtį ir tą baimę tik dar labiau sustiprina.

Bet kitąvertus, staigi jauno žmogaus mirtis, be aiškių priežasčių, patalogoanatomui visad bus mirtis sutrikus širdies ritmui. Nes taip mokoma. Tačiau tik nedidelė dalis širdies ritmų sutrikimų dalis sukelia staigią mirtį (čia gal Loram geriau žino).
Todėl kartais iš tiesų verta kai kurias mirtis tiesiog palikti likimui ir suprasti jog kito žmogaus likimas, nebūtinai nulems ir jūsiškį.
Įvertinti kiek jau ilgai ta baimė su jumis, kiek daug jau tyrimų padaryt, kad turbūt metai bėga, o ta mirtis neištinka ir neištiks, nes jūs gi esate sveika. Tik kartais čiaudite Ir kai tos ekstrasistolės būna, tai nesusikoncentruoti į jas, kaip nesusikoncentruojate į tai, jog nusičiaudėjote. Sunku, bet jei nepasiduoti tai baimei vienąkart, antrąkart, tai pastebėsit, kad tie permušimai ir suretėjo. Bet nebūtinai tis ekstrasistolės bus retesnės, tiesiog išmokstama su jomis gyventi ir nereaguoti. O lai nereaguoji, tai nelabai ir jauti.

Aš pirmus mėnesius labai jutau suveikiant stimuliatorių, dabar praėjo daug laiko, jis dirba ir aš net nereaguoju. Man dar reiktų pagalvoti ar aš jutau kaip veikė ar ne. Tiesiog tie jutimai man tapo įprasti, kasdienybė. Taip ir su permušimais.

Rasma kaip gera skaityti jūsų postus,tiesiog jūs šioje temoje kaip gaivus vėjelis įpučiat begalinės stiprybės ,mums jautruolėms kurios perdėtai bijo mirties,ir visu negerumu kas susija su tuom
Skaitau jūsų postus ir mano baimė išgaruoja tarsi debesys,tolsta tolyn ,vis tolyn )
Ačiū jums labai labai,už jusu pozytyvuma, ir nuoširduma !!!!!

Nezinau Rasma kokios pas jus bedos su sirdim, bet tikrai pritariu, kad panika cia nepades ir daug dienu galima issvaistyti veltui vietoj to, kad megautis

Visada sava beda atrodo didesne nei kitu, taciau kokia ji bebutu galima ismokti su ja gyventi, man sirdies bedos prasidejo tik pries 5 metus, nes iki tol as tiesiog ignoruodavau, negalvodama, kad gali buti sirdis tokiam jaunam zmogui. Prasidejo nuo paroksizminiu supraventikuliniu tachikardiju, RDA, tada megavausi metus ramybe gerdama tik vaistus, kol prasidejo priesirdziu virpejimai, padraugavau su reanimacija 2 k per men (gavau du elektrosokus per 1 men), tada vaistu kombinacijos, kas gelbejo apie metus, dabar laukiu naujos proceduros ir tikiuosi, kad ji pades nuo PV, nes vaistai nebegelbsti. Neramu, baisu, nes nelabai daugiau yra kazka daryti, bet as tiesiog gyvenu, neplanuodamaei kada ir kaip cia dabar numirsiu, kas bus jegu istiks insultas, nes to rizika labai padideja su PV. Man dar labai daug metu iki senatves ir labai noriu jos sulaukti, bet noriu sulaukti megaudmasi gyvenimu, gyvendama, o ne bijodama visko, todel stengiuosi susiimti kai buna blogai, isgyventi ir keliauti i prieki. Tikiu, kad gali pagelbeti psichologai, bet labiausiai tikiu, kad tik pats sau gali padeti, bet pirmiausia reikia noreti

Sorry, jei pavariau monologa, kiekvienam reikia atrasti savo buda su tuo susitvarkyti, bet reikia tiketi, kad ne visiskai tvarkingai veikianti sirdute dar nera mirties nuosprendis

Butent tai nera mirties priezastis,kaip sakoma nezinom kaip ir kada mums lemta numirti,gal mes su toms sirdimis gyvensim tiek kiek negyvena zmones,o mirsim kad ir paprasciausiai nuo maziausios infekcijos,kaip sakoma mirsi nuo to nuo kuo maziausiai tikiesi ir pan.
Man yra begaline mirties baime,nes mano brolis mire 23metu nuo inkstu nepakankamumo,nuo to pasireiskia begales simptomu,ir viskas susija su mirtimi Visur save laidodavau,nes po brolio mirties jauciau begalinius inkstu skausmus,verkdavau kad ir as tuoj mirsiu Eilini kart po pasitikrinimo,kai daktarai pasake kad viskas ok,visi skausmai isgaruodavo
Taip ir su sirdele,kai prasidejo si pavasari vel streikuoti,ir buvau jau beveik apsiraminus ir ja ignoravus,lyg ir baigesi bedeles.Bet draugei prasitarus kad turejau su sirdele problemu,ji man sako ,tu ka nejuokauk tokiais dalykais,neva tu nezinai kaip cia yra rimta ir ttt,ji pati esa gulejus ligonineje ir ttt... Ir ka jus galvojat man nuo tos dienos ir vel ta sirdis nerimastingai pradejo plakti,vel iskilo baime,baime mirciai ir ttt...Griebiausi skaityti psichologiniu knygu,kas mane nuramintu,medituoti ir ttt...O dar kaip paskaiciau Rasmos postus is vis baimes nebeliko,ir paledau viska likimui,bus kaip bus,geriau gyvent taip,negu pastovioje baimeje,ir viskokiems baisiems prisigalvojimams

o kaip pasireiškė tie PV, ta prasme kaip juos diagnozavo ir kaip dažnai kartojasi?

Pasireiske nezinau kaip, nes seimos gydytoja eilini karta uzejus kompensuojamu vaistu pamatavo pulsa ir pasake, kad sutrikes ritmas, o kardiograma patvirtino PV. As nevisada jausdavau kada jis sutrinka, po to ismokau, pradejau atskirti kur ne tachikardija, o issitaskes nelygiai plakantis ritmas, t.y. PV

Kol veike vaistai, sutrikdavo kelis kartus per menesi, dabar jau 2-3 kartus per savaite, kartais pasitaiko, kad visa savaite ramiai isgyvenu, kartais net dazniau nei 3 k. sutrinka

Nėr už ką Tikrai, kad tik padeda kažkas.


Pas mane ritmo ir laidumo sutrikimai - II tipo, II laipsnio atrioventrikulinė blokada.
Nežinau ar tiesa, bet mano kardiologas sakė, kad tai gan dažna 75-80 m žmonėms ir dar būna sergant Laimo liga, arba persirgus miokarditu. Man perpus mažiau metų ir niekad nesirgau Laimo liga, nepamenu ir miokardito savo ligų istorijoje. Nebent čia tas pats vaikystėje gyd. vadintas "širdies reumatas"
Alpimai pas mane nuo labai jauno amžiaus, bet niekad nerado jų priežasčių. Gal įtakojo visa tai, kad vaikystėje esu reanimuota sustojus kvėpavimui (tik nežinau ar kartu ir buvo sustojus širdis).
Visai netyčia padariau Holterio tyrimą ir tada jau kardiologas pamatęs išvadas davė siuntimą į ligoninę. Man buvo lengvas šokas, nes nesitikėjau, jog man nutars implantuoti širdies stimuliatorių. Bet konsultavausi pas garsiausius aritmologus ir siūlė implantuoti nieko nelaukiant. Na, man būdavo kartais bloga savijauta: labai stiprūs galvos svaigimai,kartais stiprus dusulys, retsykiais alpimai. Holterio tyrimą aš dariau dukart (nes pirmuoju tiesiog buvo sunku patikėt), antrasis jau rodė ilgesnes patologines pauzes ir jų dar daugiau nei pirmasis, tai jau gyd. visai neabejojo dėl stimuliatoriaus įdėjimo.

Bet niekad negalvojau, jog tai mirties nuosprendis Ir šiais laikais, kai tokios diagnozavimo galimybės ir medicinos pažanga, tai su tokiom sunkiom ligom žmonės išgyvena, gydosi, sveiksta. Širdies transplantacijas iškenčia, atviras sunkias širdies operacijas ir gyvena palyginti pilnavertį gyvenimą žmonės..

Aš turiu pažįstamą, kuri išgyvenusi ne vieną, dvi, net ne kelias, o keletą klinikinių mirčių. Visais kartais buvo reanimuota ir atgaivinta. Ji turbūt aprašyta LT kardiologų vadovėliuose, nes pas ją ypatingai sudėtingos širdies ligos, ji LT daug kur pirmoji (t.y. jai pirmai taikytas naujas gydymas ir pan.) Ir aš jos klausiau ar bijo mirties? Ar mirti išvis yra baisu? Kaip bebūtų keista, bet ji man sakė, jog mirti yra malonu ir absoliučiai nebijo mirties. Aš stebiuosi, kai ji sako, jog visąlaik jaučia stiprų pradinį pyktį medikams, kai supranta, jog jai vėl neleido numirti iki galo. Ir jau nugyveno visai neblogą gyvenimą, ir dar senatvės sulauks Taip kad...

Kaip ir sakiau, artimųjų mirtys (ypač kurios nenatūralios ir "ne laiku") ypatingai traumuoja ir įneša daug sumaišties, nes bet koks žmogus (nereik net ir labai jautraus) visuomet susitapatina su tuo faktu. Taip jau yra, tokia mūsų visų psichologija, tai visai normalu ir suprantama.

Būtinai pasitikrinkit širdelę, jei jaučiat kokius negerumus, bet jei gydytojas pasakys, jog nėra jokių objektyvių priežasčių nerimauti, tada reikia pasitikėti ir tiesiog padirbėti su savo vidumi, mintimis
Atrasti kas padeda tikrai turi kiekvienas pats sau, labai sunku įvardinti universalų receptą. Tai g.b. mėgiama ir įtraukianti veikla, tai gali būti paprasčiausias bendravimas, beveik visad padeda saikingas sportas (judėhimas, aktyvus gyvenimo būdas).
Man visuomet baisu pagalvoti, kas laukia žmogaus, kuris būdamas 80-ies suvoks, jog 50 metų jausdamas permušimus bijojo gyvent įprastą gyvenimą, nes galbūt jie iššauks ritmo sutrikimus ir ištiks mirtis..

[quote=Rasma,2015 06 24,
Be to, jei gerai pamenu jūsų istoriją, turint artimojo mirties patirtį, visuomet būna sunkiau. Artimojo mirtis visuomet primena apie mūsų pačių mirtį ir tą baimę tik dar labiau sustiprina.

Bet kitąvertus, staigi jauno žmogaus mirtis, be aiškių priežasčių, patalogoanatomui visad bus mirtis sutrikus širdies ritmui. Nes taip mokoma. Tačiau tik nedidelė dalis širdies ritmų sutrikimų dalis sukelia staigią mirtį (čia gal Loram geriau žino).
Todėl kartais iš tiesų verta kai kurias mirtis tiesiog palikti likimui ir suprasti jog kito žmogaus likimas, nebūtinai nulems ir jūsiškį.
Įvertinti kiek jau ilgai ta baimė su jumis, kiek daug jau tyrimų padaryt, kad turbūt metai bėga, o ta mirtis neištinka ir neištiks, nes jūs gi esate sveika. Tik kartais čiaudite Ir kai tos ekstrasistolės būna, tai nesusikoncentruoti į jas, kaip nesusikoncentruojate į tai, jog nusičiaudėjote. Sunku, bet jei nepasiduoti tai baimei vienąkart, antrąkart, tai pastebėsit, kad tie permušimai ir suretėjo. Bet nebūtinai tis ekstrasistolės bus retesnės, tiesiog išmokstama su jomis gyventi ir nereaguoti. O lai nereaguoji, tai nelabai ir jauti.

Jus teisi Rasma, mano istorijoje yra skaudziu artimuju mirciu - mire brolis 31 (priezastis-umus sirdies ritmo sutrikimas) ir po pusmecio tetis (priezastis neaiski, sustojo sirdies isvadoje parasyta, bet nepatvirtinta, nes galima kita priezastis tai itakojo). Zodziu nemalonus ir baginantys tie isgyvenimai. Bet jau iki to buvo man tu ekstrasistoliu, taciau, I jas taip nereagavau,negalvojau, kad gyvenimas gali pasibaigtis. Gyvenau su jom ir jos manes is proto taip nevare. Aisku ju buvo kurkas maziau ir reciau, be to vaikucio tuo metu naturejau. Dabar bijau palikt vaika naslaiti, bijau, kad pamatys, kaip mirstu. Gal pasirodys kam juokinga ar Dar kaip nors, bet tokios to mano baimes ir isgyvenimai.

Darausi tyrimus,sedziu dabar su holteriu ir raminu save kad tik viskas butu gerai:)
Padare kardiograma ir echoskopija,pasirodo siuo momentu sirdies pulsas buvo 96,nors visad buna iki 85,matomai stresas savo daro
Daktare liepe priduoti kraujo tyrimus,pasidaryti skydliaukes ehoskopija.Ziures kame cia reikalas.Bet as jau mazdaug zinau Nervai eda ,o ne kas kita,ir jai pasitvirtins,reiks labai su savim uzsiimti,nes gaila savo organizmo,kad jis vargsas tiek turi isgyventi
Po echoskopu isvada rasoma Saiki KP dilatacija.
Lokaliu asinergijos zonu nera.
TV NESANDARUMAS,galima atvira ovaline anga.tai del sios angos daktare sake kad cia nieko rtokio,daug maz pas visus zmones buna,tik kai pas kuriuos ta anga uzsitraukia,pas kitus lieka.
O idomu ka cia reiskia ta Saiki KP dilatacija ?
Daktare ne labai buvo kalbi,as tik vis klausiau ar viskas gerai,o ji sako reik tirtis ir ziureti .

As lygiai taip pat mastau kaip jus,gal bijau ne pacios mirties,o kaip liks visi be manes,ypac mano vaikuciai,kaip mano vaikelis eis i pirma klase ir netures mamos,kaip jam bus liudna ir skaudu,kas ji nuramins sunkia minute ir ttt...Gaila savo mamos,pagalvoju apie ja ,ka reiktu jai isgyventi palaidoti antra vaika, ir ttt..Kaip visi visa tai isgyvens :)Suvokiu kad taip galvodama,tik dar labiau save grimzdinu i juoduli.Kad jai bus lemta taip ir bus,ir nieko as cia nepakeisiu kad isgyvensiu ta baime milijona kartu,tik padarysiu zalos savo organizmui.
Stengsiuosi visom keturiom padeti savo kunui isivaduoti is blogu ir niuriu minciu.Kaip sakoma gyventi sia diena,siuo saules spinduleliu,dziaugtis aplink kas yra cia ir dabar

Pas mane aukstas pulsas ir spaudimas nemazas. Nusipirkau ir pradejau gerti Chronocard. Sakykit o dar prie ju ar galeciau kazka nuo itampos, streso pagerti. Gal kazka patartumete. Ypac sirdis stipriai pradeda plakti pries kazkoki pasisakyma, stresinese situacijose, plaka taip stipriai, kad net atrodo nebegali nieko pasakyti, itampa tokia susidaro, lyg oro truksta. Tas sukelia dideli diskomforta. Ar yra kam taip panasiai, kaip stengiates sau padeti

As geriu dar magni, omegadefend ir ketvirtuka bromazepamo.Man tinka.O jus gal ka zolinio pagerkit, juk chronocardas irgi zolinis.