Širdelės bėdos

yra su PV ir 18-mečių, bet, matyt, mažai SM lanko

Gydytojai sake, kad buna kartaistokiu atveju, bet isties mazai, noretusi zinoti jei kam nutinka ka daro, vaistai man nebepadeda, jei nepades intervencija, nezinau ka toliau daryt

Senai ir berasiau, bet vis paskaitineju sia temuke. Bandau pati tyliai isgyventi bet..... Dar vis "kankinuos" del tu permusimu. "Kankinuos" ne fiziskai, bet emociskai, labai jau nemalus pojutis tu ekstrasistoliu, bet dar nemaloniau isgyventi ja kiekviena emociskai. Nors nejauciu ju labai daug, bet buna dienu kad rodos tik vartos ir vartos sirdele, vesdama mane is proto;( Su kiekviena ekstrasistole galvoji ar tik nesutriks sirdies ritmas, ar nesustos sirdis, ar nenumirsiu cia ir dabar, ar bus kas suteikia pagalba ir ..t.t. zodziu baime mirti. Ir ta baime kaskart aplanko kai tik permusa sirdele. ech... nezinau..... kaip is to is bristi? Bijau, kad ekstrasistoles isprovokuos ritmo sutrikimus, tuomet bijau mirties ir t.t. Kaip gyventi?? kai turi salia maza vaikuti, su kuriuo bijai pasilikti viena, uzsiimti kokia nors veikla, nes kas jeigu.... man sutriks ritmas??
Kaip butu gerai kad tie permusimai liautusi, tuomet ir gyvenimo spalvos atsirastu:))
Kaip susitvarkyti ta dalyka?? kaip???

O tai ar buvote pas daktarus dėl šių dalykų, nes jei nežinot priežasties tai ir nusiramint sunku juk visokios mintys tada neramina

Kaip as jus suprantu ,pas mane tokia pat situacija,prasidejo sirdies ritmo sutrikimai praeitu metu pavasari,nuo didelio streso,Bet pagerus sirdies darba gerinanciu lasiuku,po truputi viskas nurimo,ir pasimirso.Siu metu pavasari bac ir vel sirdele nerimsta,esu be galo jautri,daug dirbu su savo protu ir mintimis ttt,darau joga,pradejau medituoti,kad kazkiek nuraminti savo mintis,nes jauciu kad per daug jautriai i viska reaguoju.Geriu dabar papilda "Rami sirdis",nieko jis man nepadeda Kai uzeina sirdele vartosi is vien ir kiekvienas persivertimas,eina per sirdi nerimas,labiausiai tada padeda ignoruoti ir meditacija,bet po keliu dienu vel tas pats ,jauciuosi uzburtam rate.Mintys kad numirsiu,kaip bus vaikai be manes,kaip nugriusiu kas iskvies pagalba ir ttt Paskui vel viska perverciu,na ir tegu jai bus lemta tai lemta,ir niekuo as nepadarysiu kad bijosiu,ir tada sirdele pradeda rimti.Siandien uzsirasiau pas kardiologa ,ziuresiu ka pasakys, gal tuomet nurimsiu

Noriu padekoti Rasmai jusu postai suteikia stiprybes ,nusiraminu, ir pagalvoju kad gal tikrai nera cia jau pasaulio pabaiga

O kaip jūs jaučiat tuos permušimus?Žinau,kad yra toks pojūtis,kai "širdis apsiverčia".Man yra kitaip-gulint(dažniausiai) pradedu jausti,kad "turiu širdį". Tas jutimas toks nemalonus-labai intensyvus plakimas lyg koks burbuliavimas,net nemoku paaiškint.Šiąnakt šokau nuo to pojūčio iš miego, nes tas plakimas suintensyvėjo,atrodo,jog visa krūtinė kilojasi ir buvo pora labai nemalonių pauzių. Pulsas tuo metu būna labai retas -50-55.Ar čia ir yra tos ekstrasistolės? Aš jau bijau,kad koks prieširdžių virpėjimas prasidėjo.

Panašiau į paroksizminę tachikardiją, kai va taip kilnojasi ir intensyvus plakimas..bent iš to ką aprašote, tai man asmeniškai taip būna prie paroksizminės tachikardijos priepuolių.

Aš tai galvoju, kad žmonijos prakeiksmas yra medicininė informacija pasiekiama internete Iš tikrųjų, kad žinoti kas yra, tai idealiausia atlikti Holterio tyrimą. Matys ir tuos pulso pokyčius, ir virpėjimus, ir visas ekstrasistoles. Ir nereik spėliot, reik išsitirti O kol neištirta, neieškokit sau tų diagnozių Nė vienas kardiologas jums nepasakys, o kad būtų paprasta taip pačioms diagnozuotis..

50-55 pulsas nėra labai retas, juolab nakties metu iš miego pakirdus. Galiu paguosti, kad gyvenau su 27-34 pulsu ir va, gyva sveika. O mano anyta, tai net ir su 13 k/min nuėjo paklaust iki poliklinikos ar normalu

Čia viskas yra mūsų mintyse, galvose, nerimuose, baimėse.
Kaip iš to bristi? Aš daug kartų sakiau ir vėl pasikartosiu - nieko nebus, jei nedirbsite su savimi. Niekas jums neduos stebuklingo recepto ir neatneš jokių vaistų ant lėkštutės. Daugumoje atvejų jokių vaistų ir nereikia, reikia išmokti įveikti tas baimes Aš jau n kartų kartojuosi, kad nevenkite psichologinio konsultavimo, jei jau tos baimės trikdo net įprastą gyvenimą (ypač kognityvinės elgesio terapijos neatsisakykite). Netaupykite, suraskite mielą sau psichologą ir išbandykite.

Ir šiaip labai daug kam padeda susitarimai su artimaisiais ir draugais - sutarkite, kad bet kada galite susisiekti, įsiveskite sos žinutes, nerakinkite viena namuose būdama durų, paprašykite, kad jums kasdien kažkas paskambintų/arba sutarkite, kad jūs kažkam skambinsite tam tikru laiku ir t.t. Žmones ramina žinojimas, kad pas juos nekliudomai galės užeiti greitosios pagalbos medikai, kad jei jie neatsilieps į skambutį ir t.t., tai neabejingi artimieji/draugai suklus ir užsuks pažiūrėti, ir t.t.
Kiekvienas žmogus suranda savo būdą, kuris jį ramina. Pvz. per elgesio terapijos grupinius užsiėmimus moko valdyti tokias būkles (visas baimes, panikas dėl savijautos).

Mirties baimę galima labai sušvelninti, bet kad tai padaryti, jūs turite rasti būdą, kuris tą jūsų baimę veikia. O baimes labiausiai veikia, visų pirma jų įsisamoninimas. T.y. reikia rasti priežastį, kodėl jos išvis kyla ir tas priežastis suprasti. Ko jūs konkrečiai bijote? Turite konkrečiai panagrinėti ko bijote mirtyje, nes mirties baimė labai įvairiapusė. Ir tie permušimai, tai čia menka priežastis. Jums gyventi trukdo ne permušimai, o baimė. Baimė kyla jūsų galvoje, ne širdyje
Liautųsi permušimai, tai didelė tikimybė, kad atsiradus bet kokiai kitai simptomatikai vėl apniktų baimės.
Suprantat, jums reikia išmokti susikoncentruoti į gyvenimą ir veiklą. Į artimuosius, darbą, vaikutį ir t.t. Ne atsisakyti užsiimti su vaiku dėl baimės, o sąmoningai rinktis tą veiklą su vaikučiu ir taip pašalinius dalykus nustumti į antrą planą.

Ir dar labai svarbu: mirties baimę didina negalėjimas apie ją kalbėti. jei neturite artimųjų, kurie išklausytų visas "jūsų nesąmones" (t.y. klauso nekantriai, sako "nešnekėk nesąmonių, nemirsi", tarsi neleidžia išsikalbėti), tai labai rekomenduoju paimti sąsiuvinį ir tai baimei užėjus viską užrašyti.


Šitos baimės ir yra dažniausiai jautrių žmogeliukų bėda
Jūs labai teisingai elgiatės ir mąstote. Ilgainiui, kai nervų sistema perdirginama, žmogui tarsi nusvyra rankos, jis pasako "bus kaip bus", ima ir pagerėja

Mirtis visiems yra neišvengiama, ar jūs bijosit, ar nenorėsit, ar šauksitės, ji vis vien ateis tada, kai jai bus lemta ateiti. Ir apie ją kasdien galvoti nereikia. Reikia stengtis gyventi Kai kyla labai daug stiprių minčių apie mirtį, tai nuo jų nereikia bėgti. Atrodys keista, bet pajustumėt, kaip ilgiau galvojant apie mirtį ir jos baimę, visa tai nuo jūsų traukiasi.

Iš asmeninės patirties: kai nugriūsit, tikrai bus kas iškvies pagalba ir netgi tos pagalbos sėkmingai sulauksite

O numirsite, tai kai vaikai bus sukūrę savo šeimas. Jūs jau būsit prisisėdėjus pavargusi savo fotelyje, bus pabodę visi serialai ir sakysit, kur ta mirtis dabar užtruko

Visi tokie pergyventojai dėl savo sveikatos, pagal mokslinius tyrimus ir statistiką, gyvena daug ilgiau nei nerūpestingi mirtingieji. Aš čia visiškai rimtai

nesutinku - paroksizminė tachikardija niekada nebus su pulsu 55 apskritai tai ne tachikardija man panašiausia į pavienes ekstrasistoles su nerimo ir panikos sutrikimu
Rasma

Aš tai supratau, kad buvo labai intensyvus plakimas, kai net krūtinė kilnojasi
Tai man pačiai taip būna per paroksizminę tachikardiją, tada pulsas man šoka apie 160-170. Gal tada ne taip supratau

O apie tą retą pulsą rašė, kai buvo "keletas nemalonių pauzių" Bet gal čia tik toks pojūtis Aš asmeniškai savo patologinių pauzių nejausdavau. Arba alpdavau nė nespėjus atrodo išsigąst, arba jau būdavo retesnis pulsas (apie 30 k/min dažniausiai). Bet su pulsu 50-55 tikrai nėra "labai retas", čia gan normalus pulsas. Kuo mažesnis tas pulsas (normos ribose), tol ilgiau ta širdelė plaks
Aš kai studijavau, tai dėstytojai vis primindavo, kad žiurkėnas su savo 300 k/min tik porą metų išgyvena, o dramblys su 25 k/min gyvena daugiau nei pusę amžiaus. Yra skirtumas?
Jei man leistų rinktis, tai rinkčiaus pulsą 55, o ne 80 Ir gyvenčiau geriau 80, nei 55 m.

Buvau pas medikus ir daug kartu. Priezasties nera. Isvada - sveika. Yra ekstrasistoliu, kurias uzfiksavo holteris. Holteri atliko daug kart. Atliko net elektrofiziologini, viskas aciu Dievui gerai, bet kaip yra tos ekstrasistoles taip ir yra.

[quote=Rasma,2015 06 23, 20:58]
Čia viskas yra mūsų mintyse, galvose, nerimuose, baimese ir t.t.t.
Sutinku100%, bet niekaip nesusitvarkau.
Psichologines pagalbos kreipiaus i specialistus jau senokai, bet....
Aciùuuuu Jums Rasma uz aktyvuma, pozityvuma.
Zaviuosi Jumis visuomet:)