Auklės pareigos

Tipiška mano buvusi auklė - vienas prie vieno. Su vaiku neužsiimdavo, į lauką labai retai, pati daugiausia guli ir žiūri TV. Tik kad namus rasdavau labai tvarkingus, t.y. tokius, kokius palikdavau. Užtat vaikas pats sau paliktas. Dabartinė kaip diena nuo nakties skiriasi. Ir vaikas labai džiaugiasi, kai ji ateina. Reikėjo aną seniai išvaryti, nesuprantu, ko taip ilgai delsiau. Užtat dabar nekreipiu dėmesio į išmėtytus žaislus, o džiaugiuosi, kad kliackas laimingas.

Taip, o aš susikaupiau ir paprašiau auklės, kad:

1. Nemėtytų po namus vaiko rūbelių ir jų negrūstų bet kaip į komodą, o sulankstytų normaliai,
2. Kad išsiplautų savo indus,
3. Kad maisto atliekas (savo padarytas, nes aš kriauklėje tikrai nieko nepalieku) iš kriauklės išmestų į šiukšlių dėžę,
4. Kad nesišukuotų mano šukom.

Po kelių dienų vėl susikaupsiu.

Na kaip nemalonu priekaištauti suaugusiam žmogui. Savo namuose, o jaučiuosi tai lyg aš kažką blogo daryčiau..

Aš jai per daug leidžiu.

Atrodo, kad ir man teks "susikaupti" ir rėžti auklei viską, ką galvoju. Pas mus namie situacija panaši kaip ir pas tave - nuolatinis bordakas namie, pilni kambariai jos plaukų, sagučių, spilgučių, šukų ir kt. niekų. Jaučiuosi savo namuose kaip svečiuose. Žutkai užkniso jau. Nesugeba per visą dieną net savo indų susiplauti. Tik kai grįžtu iš darbo pirmi jos žodžiai "oi, kokią įdomią laidą rodo". Jausmas toks, kad daugiau nieko ir neveikia

Kaip sureagavo auklė

Sureagavo tyliai. Nieko visiškai nesakė, nepuolė prieštarauti, ginčytis ir t.t. Tik į visas mano pastabas atsakė "gerai".
Bet paskui visą dieną neskambino. O paprastai ji man tris kartus per dieną paskambina.

Bet vis tiek artėja paskutinioji. Vakar grįžusi iš darbo šaldytuve pasigedau krūvos maisto. Mėsos visokios - kumpio, dešros ir t.t. Neskaičiuojam maisto, bet juk žinau kas ten buvo... Ir dingo tiek, kad vienas žmogus vargiai galėtų tiek suvalgyti. Tai nusprendėm vakar kad arba išsinešė namo, arba pas mus pradėjo pietauti jos suaugęs sūnus...

Kol kas esu priblokšta, bet jaučiu kad artimiausiu metu teks priimti rimtą sprandimą.

Kad ir kaip butu sunku, as atsisakyciau tokios aukles. Zinau, kaip tai nemalonu ir negerai - visgi vaikui naujas zmogus, o dar ir neaisku koks jis bus, stresas. Bet kasdien gryzt ir jausti diskomforta - per didele prabanga, ir siaip yra kur pasinervinti be namu.

As pati tik pakeitus 5 aukles radau tikrai nuosirdzia ir gera, tvarkinga moteriske, po kurios nereikia nei kuopt, nei begiot is paskos. Graziai su ja sutariam, man nereikia jokiu kitu paslaugu tik kad uzsiimtu su vaiku. O kai vaikas miega, ji ir pavalgo, ir indus po saves isplauna, zaisliukus i vieta sudeda, ir zurnalus pasiskaito apie vaiku auklejima/auginima. Nei jai rankos nuo to svyra, ir man grazu ir gera gryzt i tokius namus, kokius palikau. Pasakos, kad auklei reikia ilsetis, kai vaikas miega, juokingos - jei darbe kam pasakyciau, kad kol klientas ateis eisiu ant sofkutes prigult, kad jam graziau sypsociausi, manau, sulauktu tikrai adekvacios reakcijos - atsisveikinimo.


Kas iesko, tas anksciau ar veliau randa, tik aisku, tas ieskojimas tai skausmingas...

vajei vajei...kai paskaitau, siurpas ima...
Esu gan pretenzinga, sunkiai pakeliu svetimus zmones savo namuose, ir jie pas mane darytu betvarke ar kazkaip kitaip ne pagal mane elgtusi, nezinau....
Musu aukle pirmoji ir bus vienintele. pas mus atejo dirbti pirma karta, kaip aukle apskritai. labai rupestinga. aisku, kai nenuotaika man, tai pykstu, kad lyg mazai kalba su mazaja, mazokai bendrauja (man taip atrodo, nes 2,5 m dar maze neskuba kalbeti) ir dar kazkokios smulkmenytes erzina. bet siaip ir visus skalbinius lygina, ir langus isvalo (nekalbu net apie eilini namu tvarkyma), kai vaikas miega. nesu radus, ziurincios TV. visad ateina su sypsena, yra rami, subtili, tvarkinga, nesikisa i musu gyvenima, neklausineja. zodziu, liuks

idomu kiek laiko tavo vaikas miega?

niu joa........... kai paskaiciau apie auklytes, ziaurokai sakyciau kam tada eina dirbt isvis tokio darbo.... nesuprantu... jei burdakeliai namie, indu nesugeba susiplauti, vaiku rubu netvarko... nu ka bepridursi.....

pati tik pirma kart sia vasara sumasciau kad noriu pamegint dirbt aukle (siaip per mokslo metus studijuoju) ir nors nebuvau dirbus tokio darbo, gan nesunkiai susitvarkau su viskuo , be to priziuriu du vaikus; mergaitei devyni metai, o broliukui sesi (bet jis turi negalia, jo elgesys siek tiek kitoks nei visu sesiameciu.... sakyciau jis masto ir elgiasi kaip kokiu devyniu menesiu vaikiukas: tieek dad vaiksto, nemoka sneket, vis dar su pampersiukais, ir kadangi su negalia buna savo jega islieja ant daiktu... sienas padauzo, rytais kai atenu kelt, jo kambarys visiskai aukstyn kojom:ciuzinys vienam gale, patalyne isvilkta , visi zaislai ant zemes... buna ir sienos kakiukais paspalvintos )

kasdien atsikelus sutvarkau jo kambari (kapitaliai ) isplaunu visur grindis ... pamaitinu mazaji, mergaite savarankiska, tada aptvarkau namus ir viskas... indu neplaunu, nes yra indaplove(nebe,t isimt ir sudeliot i vietas svarius), o siaip kaip kada isvalau langus, palaistau zolyte ir viskas ....

tada prasideda diena su vaikais, ziadziam, dukstam, maudomes baseine... zodziu nuo ryto uzsiimu su jais iki pat vakaro devyniu, kada maziu paguldau.... beje kol pietu mazius miega as irgi turiu laiko pasiilset.. zinoma kai reikia padet mamai ju kazka padaryt tai taip pat padedu...

tad ne visos auklytes yra netvarkingos, nerupestingos... saves negiriu, bet tokioskaip jos niekada nebusiu... ir tikiuosi kad po kazkiek laiko kai ir pas mane lakstys vaikiukai, jei reiks ieskot aukles..... rimtai apsvarstysiu ju kiekviena elgesi.... elgiuosi ir dirbu savo darba taip, kaip noreciau kad kazkada ir man atitektu neprastesne aukle....



p.s. mamytes, geriau is karto sakykit auklems pastabas ir ko norite is ju..... (man patiko, kad viska ka galbut dariau ne taip kaip jie norejo buvo pasakoma is karto, o ne veliau, ar net per velai... dabar viskas ciki )

Ir kaip jus tokias aukles stebuklingas randat...
As taip noreciau tokos, ale kur rast?- jei kas zinot-atsiliepkit, o gal greitu laiku planuojat paleisti tokia gera savaja- buciau laiminga, jei duotumet zinia...

Taip, is tiesu, manau mums sekasi. Kai gyvenom kitame mieste, sunui ieskojom aukles. Tai irgi pazistama patare, susitikom, susitarem. Priziurejo sunu iki tol, kol reikejo i kita miesta issikelti. Ana aukle buvo labai puiki (patikekit, esu priekabi), panasi i dabartine dukros aukle. zodziu, kazkaip sekasi
beje, kaimynai ar pazistami irgi giria neprasyti musu aukle.
Papildyta:



Vaikas miega ivairiai, dazniausiai apie 2-3 valandas. Berods, nerasiau, kad aukle miego metu viska padaro: ir kambarius sutvarko, ir langus isvalo, ir islygina. Kartais viena darbeli, kartais kita. Bet tvarka namie palaiko. Esu prasiusi tik vaiko drabuzeliais pasirupinti, o viso kito gali ir nedaryti. Kaip tik skatinu pailseti. Taciau nesu macius, kad TV ziuretu ir skaitytu kazka. Stengiasi, kad mums butu malonu grizti. Tai matom, ir stengiames paskatinti: beveik visad daugiau pinigeliu duodam, atostoginius davem, per sventes dovanele iteikiam. zodziu, kaip sauksi-taip atsilieps. supratingas zmogus pasitaike, kuo dziaugiames...

kazkodel mano klausimas ignoruotas buvo