Sveikos,
Auklę samdom jau metus laiko, dukrai dabar 2,2 m. Jaučiu, kad juodai nesutampa mūsų biolaukai.
Tik atėjus, auklė pareiškė, kad visada tvarko šeimininkų butus, plauna grindis, gamina valgyti, lygina, etc. Nustebau, ir paklausiau, ką tuomet daro vaikas? Atsakė, vaikas prižiūrėtas, viskas tvarkoj būna. Na, kadangi auklės reikėjo skubiai, o dukrai labai sunkiai adaptavosi apie svetimų, nutarėm žmogų samdyti.
Metus laikoa ima nervai
Daugelis nustebtų, kodėl? Taip, grįžtu į sutvarkytus namus, pradžioje būdavo prigaminta maisto iš visko, ką rasdavo šaldytuve (o aš mėgstu apsipirkti ilgesniam laikui), galu gale to maisto nesuvalgydavome, tekdavo išmesti
Gamino pagal save: vien riebalai, viskas su sviestu, grietine, jei blynai tai aliejuje plaukia, kepa tik keptuvėje, paprašiau bent orkaitėje be riebalų iškepti, atsakė "nemoku"
Į sriubas pridedavo bet ko, kas nelabai dera (pvz. vištienos makaronų sriuba būdavo su raugintais agurkais ir grietine). Jei sriubos buvo didelis puodas, tai šildydavo visą, o po to vėl kišdavo į šaldytyvą
Pradėjau gaminti maistą pati, jai tik pašildyti reikėjo, bet vis pagal savo sopratį: prie sriubos 3 gabalai duonos, viskas su riebalais. Maitino savo maistu (dešromis, kurių mes nevalgom) vaiką
Tvarkydavosi pagal savo sopratį, kartą pamačiau kaip jį valo grindis vos amo netekau: kibira pildavo virtuvėje, šluostę naudojo ne tą.... Plaudavo su vandeniu medines grindis, kurioms reikėjo spec. priežiūros. Uždraudžiau tvarkytis, įsižeidė. Kartą radau savo rubus sudeliuotus spintoje (bjauru, neprašiau to), rausdavosi šiukšlių dežėje...
Ir viską "iš geros širdies".
Dukros pirmas žaidimas buvo "valyti dulkes"...
Stengiausi geruoju sutarti, bet žiauriai sunku... Ryt einu į darbą po atostogų, ir baisiausiai nelaukiu auklės...