QUOTE(Ciccio @ 2014 12 09, 01:18)
Gal amžius (baigiu ketvirtą dešimtį), gal vaikų skaičius, gal pasislėpusi pogimdiminė depresija, gal tai, kad priaugau daug svorio (per nėštumą 30 kg, po gimdymo 15 dingo, bet 15 liko), bet visiškai nebenoriu skirti laiko vaikams. Turim sodybą, noriu ten išvažiuot kokiai pusei metų ir nematyt vaikų, nesiklausyt jų, neauklėt, užmiršti, kad jie yra. Tada pradeda kapitaliai graužti sąžinė, nors imk ir daužyk galvą į sieną.
Niekada nedegiau meile vaikams, bet reikėjo šeimos, vyras norėjo, tam tikra prasme norėjau ir aš - ne dėl savęs, dėl kitų. Ir su pirmomis dviem viskas buvo gerai - pametinukės, ne itin lengva, bet kažkaip susitvarkiau ir nekildavo sunkumų, o va dabar atėjo į pasaulį trečia. Praėjo pusė metų ir mane apėmė siaubingas tingulys ir nenoras. Ačiūdie, atėjo vyro eilė pasiimt vaiko priežiūros atostogas - mažoji tą pačią akimirką buvo perduota tėvui, be skrupulų. Bėda ta, kad nebenoriu bendrauti ir su dičkėmis.
Tokia situacija, Su laiku su ja susitvarkysiu, tik kartais atrodo, kad aš išties nebenoriu. Kartais imu galvoti, kad jei išties išvažiuosiu pusmečiui į sodybą - nebegrįšiu.
Ar kada nors, kas nors buvot papuolę į panašią situaciją?
Niekada nedegiau meile vaikams, bet reikėjo šeimos, vyras norėjo, tam tikra prasme norėjau ir aš - ne dėl savęs, dėl kitų. Ir su pirmomis dviem viskas buvo gerai - pametinukės, ne itin lengva, bet kažkaip susitvarkiau ir nekildavo sunkumų, o va dabar atėjo į pasaulį trečia. Praėjo pusė metų ir mane apėmė siaubingas tingulys ir nenoras. Ačiūdie, atėjo vyro eilė pasiimt vaiko priežiūros atostogas - mažoji tą pačią akimirką buvo perduota tėvui, be skrupulų. Bėda ta, kad nebenoriu bendrauti ir su dičkėmis.
Tokia situacija, Su laiku su ja susitvarkysiu, tik kartais atrodo, kad aš išties nebenoriu. Kartais imu galvoti, kad jei išties išvažiuosiu pusmečiui į sodybą - nebegrįšiu.
Ar kada nors, kas nors buvot papuolę į panašią situaciją?
Tai kam gimdei?