Pavargau nuo vaikų

Zinot,dabar daug kasyra leidziama,nes atitinka reikalavmus,ty stanartus.Kaip antai pgl ES reglmentus,pesiidu kiekis aite paskaciuojama 60kg sverianiam suaugusiajam,ir sekmingai tai taikoma ir vaiku desrelese pvz.Ka noriu pasakyt?kad uzdraust skrydzius vaikuciams butu lbneparankuir nepelninga avialinijoms,tai visiuzmerkia akis,ucziaupia burnas ir isivaizduoja kad normas atitinka ir ok viskas

Nesikarssciuokit jus taip...ir pitetutevam neklijuokit,kam juos debilais dbrvadint?gal geriau neatsakingais.

Atsiprašau, nesu tikra ar teisingai perskaičiau jūsų pasisakymą. Jei taip, tai tiesiog neįžiūriu tiek daug grėsmių šiame pasaulyje. Ir nemanau, kad viskas šiuo metu yra leidžiama, nes kitaip būtų nepelninga avialinijoms, farmacijos kompanijoms ir t.t. ir pan. Aš nesivejoju tos mados, visus įtarinėti pelnu/nepelnu ir kažkokiais slaptais kėslais, žmonėms pakenkti. Žinot kaip sakoma, jei bijosi, tai ir medžio lapas tave užmuš.

Dirbat su pesticidais? Nes šiaip jau skaičiuojant pesticidų riziką maisto produktuose taikoma formulė "jautriai grupei" ir t.y. 15 kg kūno svoris.

O šiaip niekas nieko nedraus, nes nuo durnumo vaistų nėra Kūdikį gali į Amazonės džiungles vežtis ar maliarinius kraštus, gali alkoholiu pavaišint ir sugalvot bet ką, kas nešautų galvon tėvams, jaučiantiems elementarią atsakomybę..čia net ne norų ir poreikių klausimas.

Čia pusėje temos yra spaudimas negyventi dėl vaikų
Pasigimdei ir dirbk, keliauk, gyvenk ir žvenk, vaikai šalia patys užaugs, neduokdie kažko atsisakysi Užaugs, žinoma. O tėvai bežiūrėdami kaip nepasiduoti vienokiam ar kitokiam spaudimui, praras malonumą auginti vaikus be prisigalvotų rūpesčių ir galvos sukimo

Aš kiekvieną vaiką auginu kaip paskutinį. Labai padeda
Mėgaujiesi viskuo, žinodamas, jog tai niekad nesikartos ir norėdamas to nebepatirsi. Galėsi dirbti, keliauti, eiti visur iki karstą užkals ir bus metas, kai nebepagimdysi, nebelaikysi mokantis vaikščiot, nebeišbandysi nieko naujo su vaikais, nesidžiaugsi pramogaudamas su jais ir t.t.

Vieni tą laiką pasilieka anūkams, aš anūkus palieku jų tėvams , kai galvoju apie ateitį.
Man absoliučiai jokio diskomforto kažko atsisakant dabar, bet manęs nieks nekinkys vaikų vaikų prižiūrėt

Aš tai kitaip svarstau. Tarkim neramus kūdikis, su savo poreikiais,, kurio buvimas šalia geroookai ūgtelėjusių vaikų visiškai nedera, absoliučiai, su subrendusių vaikų poreikiais, žingeidumu, to paties minėto akiračio plėtimu. Ką kūdikiui duos ta varginanti kelionė ir ko neduos, kiek atims kelionės džiaugsmo likusiems šeimos nariams, kiek sukels nepatogumų, o kiek nekliudys ir harmoningai įsilies į visumą. Tai kokia racija savanoriškai susikurti sau diskomfortą ar net pragarą, kai neturi išeities, vidur kelio nepaliksi, ir tempti tą kryželį visų pseudo atostogų metu, nes poilsio jokio. Tai gi, susilaikymas nėra kažko atsisakymas, jei tik galimybės leidžia, tą auksinę poilsio savaitę palikti kūdikį komforte atitinkamoje priežiūroje, nedarant įkaitais nei jo, nei savęs, nei likusių ne ką mažiau mylimų žmonių, visiems tiesiog susiderinti ir tiek.

Kelioniu bunaivairiu ir as pailsiu su vaikais keliaudama labiau nei namie budama. Visu pirma nereikia gaminti valgyti, apkinkui daugiau vaiku ir pramogu tad vaikas maziau reikia mastyt ka pazaist su juo ir t.t. Didesni jau maudosi, duksta savarankiskai, tad gali strbeti ir dziaugtis saulute. Na nekalbu jau, kad nera lakstymo darbas, aukle, darzelis, mokykla ir t.t. tad poisis su vaikais man labai buna geras ir as nepavargstu visiskai

Ne visi, na kodėl visi? Bet kad tokių pasitaiko, tai kam neigti. Trūksta atsakomybės, adekvatumo. Kai su protu, tai ne tas pats, kai be proto.

Rykute, o ar kas nors neigia akivaizdų dalyką, kad būna įvairių kelionių? Juk rašau apie kitus dalykus.
Papildyta:


Džiaugiesi, nes prisimeni kur vežė. Kiek siekia atmintis? Ne epizodiškai, viena kita akimirka, o gerai pameni. Tai galima net neprisiminti kas kur kada vežė, o galima prisiminti. Ar visai leliui yra skirtumas kur leido atostogas? Ne.

O tas radikalus "niekur nevežė", tai kam jis čia reikalingas? Manęs pvz niekas vaikystėje po užsienius nevežiojo, o aš savus vežioju, bet nesijaučiu tokia ypatingai traumuota.

Uzsieniai nebutini, bet jei tevai pajegus tai kodel ne? O mus vezesi ir maziukus, ir salygos netokios kaip daba buvo. Tai tiesiog gyvenimo budas ir nuo mazens mes su tevais gyvenam ir mokinames is ju.
Vaikams perkam zaislus, nes jie lavina kudikius. Kiek prisimena tu zaislu kudikiai? Tai tas pats ir keliones, garsai, lytejimas, maudynes ir t.t. as manau tik i nauda nesvarbu, kad pamirs

Esu ir palikus ne karta vaika del mokyklos ir asmeniniu priezasciu. Tad tada groja kiti geri ir blogi veiksniai. Tad jei yra galimybes as uz tai, kad kartu keliaut

Va, jūs labai teisingai parašėte. Dėl to, man sunku patikėti, kad yra tokių tėvų, kurie savanoriškai tempia vaiką į kelionę, nors žino, kad ji bus pragaras. Aišku, visokių yra. Bet, ar tikrai vienetus ar pavienius tėvus galima lyginti su kitais normaliais tėvais?

Jei diskomfortas ir pragaras -negerai. Bet kam suabsoliutinti?

Jei jau žmonės keliauja su kūdikiais bei mažais vaikais, paskiria tam didelę dalį laisvalaikio ir finansų, tai matyt, ne dėl pragaro...
Papildyta:


Mes čia nekalbame apie akivaizdžią nepriežiūrą, žalą, nesirūpinimą, nemaitinimą, ekstremalias sąlygas ir t.t. Yra dalykų, kurie nepateisinami auginant vaikus, yra dalykų, kurie privalomi tėvams, na nereikia taip griebtis kraštutinumų, diskutuojame visai ne apie tai

Mane niekas nekinko, as pati, savo noru, ziuriu net ne savo tiesioginius, o sunenu vaikus. Tikrai tame neizvelgiu jokio negatyvo, niekas manes nevercia ir tikrai nesijauciu apdalinta. Pagaliau, esu tradiciniu vertybiu salininke, butent esu isitikinusi, kad patys geriausi mazu vaiku kompanionai yra metuose zmones. Ir tokie tarpusavio santikiai yra VERTYBE. Nesusvetimejimo pozymis. Tokiose seimose niekada nebus nereikalingu zmoniu, nes juos sies dvasine bendryste. Manyciau ne ka svarbu vien vaiko imunine sistema, bet ir dvasini vaiku ugdymas.

Kita vertus, as nemanau, kad vaiko auginimas privalo buti "siltnaminis-sterilus", vaikas turi pazinti gyvenima. Geriausia, kai vaikas su tevu, seneliu pagalba isilieja i platu pasauli.

*****************
Siaip, man labai keistos jusu mintys, ypac kai teko skaityti jusu izvalgas apie sunis prekybos centruose, kur neretai mazi vaikuciai su tevais apsilanko. Kaip supratau, is jusu postu, tie suniukai ant prekystaliu, kur dedami maisto produktai, nekelia vaiku imuninei sitemai jokiu gresmiu... Gresmingos yra tik keliones?

***************

Tiesa pasakius as nesuprantu, ka oponentai norite irodyti. Galima nusisneketi iki to, kad emigrave lietuviai su savo mazom atzalom nebegales atvaziuoti i Lietuva (egzotine sali, nes kiekvienas egzotika supranta savaip) seneliu aplankyti, kol neprades lankyti mokyklos. Jei vadovautis kai kuriu pasisakanciuju argumentais - Na juk vistiek neatsimins nei seneliu, nei gimines. O jei jau susituoke is skirtingu saliu asmenys, bet gyvenantys trecioje salyje, tai amen, vaikas turi privalomai buti izoliuotas is giminiu tarpo, auginamas mankurtas, be saknu be savasties. Nes negi tenkinsi vaiku saskaita suaugsiu, giminiu poreikius...

Siaip, diskutuojant siulyciau, nustoti metytis negatyviais apibendrinimais, juos taikant tiems, kuriu gyvensena neatitinka jusu. Jei jie gyvena ne taip kaip jus, jie netampa savo vaikais nesirupinanciais tevais.

Kiekviena šeima turi savo požiūrį, tad jei gali išsakyti tą požiūrį vieni, kodėl jau negali kiti?
Mes su vaikais keliaujam, bet iš patirties susidariau įspūdį, kad į užsienį geriausia keliauti bent su 4 m vaiku, tada yra tikimybė, kad ne tik patirs daug įspūdžių, bet ir prisimins. Todėl į tolimesnį užsienį (ne kaimynines valstybes) važiavom automobiliu, kai vaikui buvo 5, po to dviems vaikams 4 ir 10, su mažiausia dar ne ir kol kas kankynei (nei savo, nei vaiko) nesiruošiam. Užtenka LT-LV jūros ar gerai įkurtos sodybos per akis, keli šimtai km ir vietoj. Vaikams svarbu pramogų būtų, o man - ramybės Nors, jei kemperį nusipirks draugai, tai gal susigundysim ir toliau Lėktuvais negaliu skrist, o automobiliu reik pasiruošimo su trim vaikais (numatyt visas stoteles, komfortiškas nakvynes viešbučiuose, maitinimą ir t.t.). Pas mane šeimoje turistų nėra. Vyras galėtų keliaut, pati rasčiau kur pailsėt ir su vaikais

Dekoratyvinį vakcinuotą ciuciką ant prekystalio niekaip negaliu sulyginti su kokia uodo pernešama geltonojo drugio ar maliarijos grėsme LT šuniukai grėsmės nekelia, pasiutligė suvaldyta, tad maximum iškakos pievutėj kokį toxocara kiaušinėlį.

O dėl anūkų, bendravimo neatsisakysiu, bet tai bus tik bendravimas, o ne tėvų atstovavimas visame kame. Gal vyras norės anūkus prižiūrėt savaitėm, aš tada į sanatoriją su šokiais kam +/- 70 važiuosiu viską metus Daug ką atsinešam iš šeimos. Tėvai mums davė be galo daug, o dabar mūsų vaikai - mūsų rūpestis. Ir man faina, kad mes tėvus turim gyvus, sveikus, su savo pomėgiais ir poreikiais. Aišku seneliai, 1-2 val pabendrauja, kai aplankom. Tai ir aš taip, labai miela Palaikai, paguguoji kartu ir eini namo

Tai kad nesuabsoliutinu Na bet vis tik pripažink, kad tame ką parašiau yra racijos Tiesiog parašiau kaip pvz. ir kai ne visuomet įvertinami įvairūs svarbūs faktoriai. Plius tie mitai ir blefai apie kažkokius mistinius akiračius, kas prasilenkia su realybe. Viskam savas amžius ir kam save apgaudinėti.