Kažkaip perlenki lazdą. Kad moteris pagimdė, tai dar nieko nereiškia apie jos motinystę, kad ji automatiškai gera ir be ginčų. Antraip nebūtų tiek vaiknamių, soc. tarnybos neturėtų tiek darbo ir kontrolės.
Na kodėl nusikaltėlė ar žudikė Kažkaip perlenki lazdą. Kad moteris pagimdė, tai dar nieko nereiškia apie jos motinystę, kad ji automatiškai gera ir be ginčų. Antraip nebūtų tiek vaiknamių, soc. tarnybos neturėtų tiek darbo ir kontrolės.
Kažkaip perlenki lazdą. Kad moteris pagimdė, tai dar nieko nereiškia apie jos motinystę, kad ji automatiškai gera ir be ginčų. Antraip nebūtų tiek vaiknamių, soc. tarnybos neturėtų tiek darbo ir kontrolės.
QUOTE(Subjektyvi @ 2015 01 16, 12:14)
Na, apibendrintai - būtent toks požiūris į svarstančia apie abortą moterį, internete. Sm'e kiek buvo temų, tai bendra tendencija kaip tik tokia.
Tai nereiškia, kad pagimdei ir viskas, daugiau nieko motinystė nepareikalaus. Man įdomiau balansas, ir dabartinis kontekstas - ar jame tikrai neperlenkta lazda su "teisingos motinystės/tėvystės" standartais?
O dėl tos jau ne pirmą kartą forume akcentuojamos kelionės į egzotinę šalį..Aš nepulčiau teisti - gal šeima tiesiog nežinojo visos galimos rizikos? Vaikas juk, kaip minėjai, skiepytas buvo - gal tikėjosi, kad jei skiepytas, tai apsaugotas, nuo visko ir visur . Jautėsi rūpestingi tėvai, va suskiepijo, tai galima ir keliauti, o jei dar šeimos gydytoja palaimino kelionę? Visur gali nutikti visko, ar jau taip labai t eisinga būtų tai vargšei mamai muštis į krūtinę ir visą gyvenimą kalti save prie kryžiaus- bloga mama, bloga...
Ir, iš kitos pusės, viena yra keliauti į egoztines šalis su mūsų imunitetui nepažįstamais užkratais , ir kas kita - apskritai bijoti keliauti, koją iš namų iškelti, net prie jūros, net į netolimus užsienius, nes juk geros mamos sėdi namuose su kūdikiais, kad neduokdie kas nors kur nors nenutiktų.
Kalbant apie "tobulas sąlygas", tai čia irgi labai sureikšminamos tos sąlygos, žinoma, sveika ir saugi aplinka svarbi, nes kai vaikai auga nešvaroje, o sutriai tinginiai dauginasi kaip triušiai, viskas suskretę, tai taip, kiekviena gyvybė verta gyventi, kaip deklaruoja antiabortininkai, bet niekas nesako, kad skurdas ir vaikai nesuderinama, auga net labai mylimi, prižiūrėti, puikūs vaikai, tiesiog nepritekliuje. Šeima kapstosi, bet ji ne asociali.
QUOTE(flight @ 2015 01 16, 11:17)
Na, apibendrintai - būtent toks požiūris į svarstančia apie abortą moterį, internete. Sm'e kiek buvo temų, tai bendra tendencija kaip tik tokia.
Tai nereiškia, kad pagimdei ir viskas, daugiau nieko motinystė nepareikalaus. Man įdomiau balansas, ir dabartinis kontekstas - ar jame tikrai neperlenkta lazda su "teisingos motinystės/tėvystės" standartais?
Tai nereiškia, kad pagimdei ir viskas, daugiau nieko motinystė nepareikalaus. Man įdomiau balansas, ir dabartinis kontekstas - ar jame tikrai neperlenkta lazda su "teisingos motinystės/tėvystės" standartais?
Baikit, to žudikiško požiūrio laikosi tik keleta, save labai šventomis krikščionėmis, laikančių personų. Jų mažuma
Eiline SM temute, kur bandoma zmogu, jo pasirinkima menkinti, nes jis neatitinka visuotinai priimtu stereotipu.
Butent, flight, puikiai akcentavo. Na tarkim jei moteris neturinti uznugario, galimybes pastojo, nedare aborto, pagimde vaika. Savaime suprantama ji puls kiek imanydama greiciau uzdirbti pinigus sau ir savo vaiko islaikymui. Negi matronos mentoriniu tonu aiskins - kaip ji driso neatsedeti du metus su vaiku...
Matyt, anot kai kuriu ypac geru mamu, ir studijuoti jau budama mama negali, nes patenki jau i stereotipini blogu mamu sarasiuka. O jau jei darbas zmogui yra ne vien pragyvenimo saltinis, o dar ir suteikia dziaugsma, pilnatves pojuti, tai isvis nenormalu, nes darbas reikalingas tik pinigam uzdirbti.
Sakot vaikas yra pagrindinis gyvenimo prioritetas. Dristu nesutikti. Zmogaus gyvenime prioritetai kinta. Pagaliau zmogus turi ne viena prioriteta, o keliolika.
Todel as neizvalgiu nieko ten ipatingo, kai mama PRIVALOMAI SEDI SU VAIKU NAMIE, ir tik del to yra gera mama, is esmes juk ne sedejimo namie esme, o kaip "sedima". Ne karta sakiau, ne kiekybeje esme, o kokybeje.
Butent, flight, puikiai akcentavo. Na tarkim jei moteris neturinti uznugario, galimybes pastojo, nedare aborto, pagimde vaika. Savaime suprantama ji puls kiek imanydama greiciau uzdirbti pinigus sau ir savo vaiko islaikymui. Negi matronos mentoriniu tonu aiskins - kaip ji driso neatsedeti du metus su vaiku...
Matyt, anot kai kuriu ypac geru mamu, ir studijuoti jau budama mama negali, nes patenki jau i stereotipini blogu mamu sarasiuka. O jau jei darbas zmogui yra ne vien pragyvenimo saltinis, o dar ir suteikia dziaugsma, pilnatves pojuti, tai isvis nenormalu, nes darbas reikalingas tik pinigam uzdirbti.
Sakot vaikas yra pagrindinis gyvenimo prioritetas. Dristu nesutikti. Zmogaus gyvenime prioritetai kinta. Pagaliau zmogus turi ne viena prioriteta, o keliolika.
Todel as neizvalgiu nieko ten ipatingo, kai mama PRIVALOMAI SEDI SU VAIKU NAMIE, ir tik del to yra gera mama, is esmes juk ne sedejimo namie esme, o kaip "sedima". Ne karta sakiau, ne kiekybeje esme, o kokybeje.
O judvi kaip tik labiau link kategoriško radikalumo, nes jokių čia stereotipų neįskaičiau, ir kategoriškų tempimų link blogos mamos "standarto". Ir niekur neteigiama, kad vaikas yra pagrindinis, be kompromisų.
Aš pvz. kai pagimdžiau iš karto samdžiau auklę kaip pagalbą, po kurio laiko, kai kūdikiai jau gerokai ūgtelėjo, pradėjau dirbti, bet iš namų, naktimis daug laiko dirbau, derinau kaip sugebėjau, nes taip norėjau ir mačiau, kad tai įmanoma suderinti. Bet buvo tokių, kurios smerkė tas mano aukles, kad tipo va, neturiu ką veikti, buožė ir siaubas. Tai ką tokiom kvailėm sakyti? Tik be pavydo scenų, sakiau, o taip ir buvo.
Papildyta:
Kalba eina ir ėjo apie nepasitenkinimą motinyste, kai ji netenkina, kai moteris labai nelaiminga, nuolat virkauja ir skundžiasi savo suknistu gyvenimu, kai vaikai jai nesuteikia nei džiaugsmo, nei gerumo, vien nepatogumai, trukdžiai ir pan.. Ir ji dėl to išlekia dirbti, nes tiesiog nenori būti su vaiku, jai tai depresija, trauma, tragedija. Kai išeina į darbą, ji tiesiai šviesiai deklaruoja, kad tai pati laimingiausia diena, kad jai tai tobulas pasirinkimas. Va apie ką ėjo kalba.
Aš pvz. kai pagimdžiau iš karto samdžiau auklę kaip pagalbą, po kurio laiko, kai kūdikiai jau gerokai ūgtelėjo, pradėjau dirbti, bet iš namų, naktimis daug laiko dirbau, derinau kaip sugebėjau, nes taip norėjau ir mačiau, kad tai įmanoma suderinti. Bet buvo tokių, kurios smerkė tas mano aukles, kad tipo va, neturiu ką veikti, buožė ir siaubas. Tai ką tokiom kvailėm sakyti? Tik be pavydo scenų, sakiau, o taip ir buvo.
Papildyta:
Kalba eina ir ėjo apie nepasitenkinimą motinyste, kai ji netenkina, kai moteris labai nelaiminga, nuolat virkauja ir skundžiasi savo suknistu gyvenimu, kai vaikai jai nesuteikia nei džiaugsmo, nei gerumo, vien nepatogumai, trukdžiai ir pan.. Ir ji dėl to išlekia dirbti, nes tiesiog nenori būti su vaiku, jai tai depresija, trauma, tragedija. Kai išeina į darbą, ji tiesiai šviesiai deklaruoja, kad tai pati laimingiausia diena, kad jai tai tobulas pasirinkimas. Va apie ką ėjo kalba.
QUOTE(Subjektyvi @ 2015 01 16, 09:44)
Tai ar čia gera mama, kuri nepaisant nieko, vis tiek elgiasi neadekvačiai vaiko atžvilgiu? Ji bloga mama, neatsakinga, vėjavaikė, taip, konkrečiu atveju ji bloga mama.
Manau, įdomus gyvenimas, patirtis, vaikams suteiktas platesnis akiratis, nėra blogos mamos/tėvų požymis.
Kažkas nutikti gali visur, juk rašote, kad ruošėsi atsakingai, skiepijo, ir pan.
QUOTE(flight @ 2015 01 16, 10:03)
Ir kas įdomu- kitose temose, kai moterys svarsto, gal negimdyti, gal nutraukti nėštumą, gal nėra dabar tobulų sąlygų tam vaikui augti, ar visų būtinų ir nelabai aukų - ji iš karto tampa nusikaltėle ar beveik žudike.
Priminė štai šią karikatūrą:
QUOTE(flight @ 2015 01 16, 12:17)
Man įdomiau balansas, ir dabartinis kontekstas - ar jame tikrai neperlenkta lazda su "teisingos motinystės/tėvystės" standartais?
Ir, iš kitos pusės, viena yra keliauti į egoztines šalis su mūsų imunitetui nepažįstamais užkratais , ir kas kita - apskritai bijoti keliauti, koją iš namų iškelti, net prie jūros, net į netolimus užsienius, nes juk geros mamos sėdi namuose su kūdikiais, kad neduokdie kas nors kur nors nenutiktų.
Ir, iš kitos pusės, viena yra keliauti į egoztines šalis su mūsų imunitetui nepažįstamais užkratais , ir kas kita - apskritai bijoti keliauti, koją iš namų iškelti, net prie jūros, net į netolimus užsienius, nes juk geros mamos sėdi namuose su kūdikiais, kad neduokdie kas nors kur nors nenutiktų.
Mano supratimu, teisinga motinystė/tėvytė yra kai vaiko poreikiai visgi yra aukščiau tėvų norų ir užgaidų. Bet ne aukščiau tėvų poreikių.
Bet tai pasiekti labai nelengva. Nes net ir savus poreikius suvokti prireikia darbo ir laiko, dauguma nesame šito išmokę nuo vaikystės. O kūdikio ar vaiko poreikių supratimui reikia dar papildomai mokintis, jis gi to nepasakys pats. O dar kiek niuansų atsiranda dėl kiekvieno vaiko individualumo.
O dabartiniam kontekste didžioji problema yra paviršutiniškumas - visur akcentuojamas "darymas", nesistengiant suvokti nei kam tai reikia daryti, nei kaip tai reikia gerai daryti. Visgi teisingi dalykai prasideda nuo teisingų intencijų ir gero jų įgyvendinimo, įskaitant ir reguliarų apmąstymą tiek pačių intencijų, tiek kaip sekasi jas įgyvendinti.
Gera yra ta mama, kuri apsisprendusi ir žino, kodėl ji su kūdikiu "sėdi namuose" arba "nesėdi namuose", ir ką ji turėtų padaryti, kad "sėdint" ar "nesėdint" namuose būtų maksimaliai patenkinti tiek jos, ktiek kūdikio poreikiai. Ir jeigu jau ryžtiesi egzotinei kelionei su mažamačiu, tai paaiškinimas "nežinojau, kad yra užkratų, nuo kurių neapsaugo skeipai" yra būtent blogai atlikto darbo parodymas. Ir tokiai mamai bus sunkiau nei tai, kuri atsakys - "žinojau apie tokią grėsmę, tikimybė buvo nedidelė. Įvyko, bet lygiai taip pat galėjau namuos važiuodama į polikliniką su vaiku į avariją patekti." Ir bus dar blogiau, jei mama neigs, kad ji kažką padarė blogai. Nes norint išmokti ir nedaryti ateityje, reikia pripažinti, kad klydai ir apgalvoti, kaip reikėtų pasielgti kitą kartą panašiose situacijose.
Kas dėl spaudimo iš išorės, tai jis buvo ir bus. Bet jis tampa probleminiu tada, kai rezonuoja su asmens vidiniu nerimu ir baime.
QUOTE(BitėMaja @ 2015 01 16, 12:06)
Manau, įdomus gyvenimas, patirtis, vaikams suteiktas platesnis akiratis, nėra blogos mamos/tėvų požymis.
Kažkas nutikti gali visur, juk rašote, kad ruošėsi atsakingai, skiepijo, ir pan.
Kažkas nutikti gali visur, juk rašote, kad ruošėsi atsakingai, skiepijo, ir pan.
Tas platesnis akiratis tai toks blefas
Galima juo remtis tuomet, kai vaikas išties realiai patiria to platesnio akiračio efektą, tiesiogiai derantį su jo išsivystymu. Čia kaip su tais pseudo būreliais, kurie tik pinigų traukykla, o reali nauda tam kūdikiui ar mažamečiui nulis sveikų.Ruošėsi atsakingai tik dėl skiepų?
O daugiau negalvojo, nieko, nes dabar madinga visur tampytis, šiuolaikiška, net jei per kraujus ar absoliutų nekomfortą, tiek vaikui, tiek visai šeimai. Tai kame tas atsakingumas? Tiesiog tokie dalykai yra ypatingai padidinta rizika, jos laipsnis visai kitoks. Juk jei nėščia 8-9 mėn. šoka su parašiutu, tai galima žavėtis, o galima tiesiog nesižavėti. Abu dalykai mano akimis normoje. Ar nesižavėti draudžiama?Pagyvenus
QUOTE(pagyvenus @ 2015 01 16, 13:20)
Mano supratimu, teisinga motinystė/tėvytė yra kai vaiko poreikiai visgi yra aukščiau tėvų norų ir užgaidų. Bet ne aukščiau tėvų poreikių.
Bet tai pasiekti labai nelengva. Nes net ir savus poreikius suvokti prireikia darbo ir laiko, dauguma nesame šito išmokę nuo vaikystės. O kūdikio ar vaiko poreikių supratimui reikia dar papildomai mokintis, jis gi to nepasakys pats. O dar kiek niuansų atsiranda dėl kiekvieno vaiko individualumo.
O dabartiniam kontekste didžioji problema yra paviršutiniškumas - visur akcentuojamas "darymas", nesistengiant suvokti nei kam tai reikia daryti, nei kaip tai reikia gerai daryti. Visgi teisingi dalykai prasideda nuo teisingų intencijų ir gero jų įgyvendinimo, įskaitant ir reguliarų apmąstymą tiek pačių intencijų, tiek kaip sekasi jas įgyvendinti.
Gera yra ta mama, kuri apsisprendusi ir žino, kodėl ji su kūdikiu "sėdi namuose" arba "nesėdi namuose", ir ką ji turėtų padaryti, kad "sėdint" ar "nesėdint" namuose būtų maksimaliai patenkinti tiek jos, ktiek kūdikio poreikiai. Ir jeigu jau ryžtiesi egzotinei kelionei su mažamačiu, tai paaiškinimas "nežinojau, kad yra užkratų, nuo kurių neapsaugo skeipai" yra būtent blogai atlikto darbo parodymas. Ir tokiai mamai bus sunkiau nei tai, kuri atsakys - "žinojau apie tokią grėsmę, tikimybė buvo nedidelė. Įvyko, bet lygiai taip pat galėjau namuos važiuodama į polikliniką su vaiku į avariją patekti." Ir bus dar blogiau, jei mama neigs, kad ji kažką padarė blogai. Nes norint išmokti ir nedaryti ateityje, reikia pripažinti, kad klydai ir apgalvoti, kaip reikėtų pasielgti kitą kartą panašiose situacijose.
Kas dėl spaudimo iš išorės, tai jis buvo ir bus. Bet jis tampa probleminiu tada, kai rezonuoja su asmens vidiniu nerimu ir baime.
Bet tai pasiekti labai nelengva. Nes net ir savus poreikius suvokti prireikia darbo ir laiko, dauguma nesame šito išmokę nuo vaikystės. O kūdikio ar vaiko poreikių supratimui reikia dar papildomai mokintis, jis gi to nepasakys pats. O dar kiek niuansų atsiranda dėl kiekvieno vaiko individualumo.
O dabartiniam kontekste didžioji problema yra paviršutiniškumas - visur akcentuojamas "darymas", nesistengiant suvokti nei kam tai reikia daryti, nei kaip tai reikia gerai daryti. Visgi teisingi dalykai prasideda nuo teisingų intencijų ir gero jų įgyvendinimo, įskaitant ir reguliarų apmąstymą tiek pačių intencijų, tiek kaip sekasi jas įgyvendinti.
Gera yra ta mama, kuri apsisprendusi ir žino, kodėl ji su kūdikiu "sėdi namuose" arba "nesėdi namuose", ir ką ji turėtų padaryti, kad "sėdint" ar "nesėdint" namuose būtų maksimaliai patenkinti tiek jos, ktiek kūdikio poreikiai. Ir jeigu jau ryžtiesi egzotinei kelionei su mažamačiu, tai paaiškinimas "nežinojau, kad yra užkratų, nuo kurių neapsaugo skeipai" yra būtent blogai atlikto darbo parodymas. Ir tokiai mamai bus sunkiau nei tai, kuri atsakys - "žinojau apie tokią grėsmę, tikimybė buvo nedidelė. Įvyko, bet lygiai taip pat galėjau namuos važiuodama į polikliniką su vaiku į avariją patekti." Ir bus dar blogiau, jei mama neigs, kad ji kažką padarė blogai. Nes norint išmokti ir nedaryti ateityje, reikia pripažinti, kad klydai ir apgalvoti, kaip reikėtų pasielgti kitą kartą panašiose situacijose.
Kas dėl spaudimo iš išorės, tai jis buvo ir bus. Bet jis tampa probleminiu tada, kai rezonuoja su asmens vidiniu nerimu ir baime.
O kas dabar apspres kur yra vien tevu norai-uzgaidos?
Kitas aspektas. Ne veltui sakoma, zmogus planuoja Dievai juokiasi. Neretai rodos brandus, samoningas apsisprendimas aplinkybiu itakotas apsviercia aukstyn kojomis. Ir ka dabar? Na tarkim, issiskyre su vyru, rimtai susirgo seimos narys, kuriam reikalinga prieziura. Ar tarkim gime labai aktyvus vaikutis, kuris issiskyria is visu jau turimu vaiku tarpo... Visi brandus planai nueina suniui ant uodegos, prasideda interpretacija, ypac kai neturi atliekamu perkamu. O as jau nekalbu apie po gimdyvines komplikacijas tiek fizines, tiek psichologines...
Ir dar, mano galva bent jau sioje atkarpoje uzsizaista, kaip argumentu, kelionemis i egzotines salis.
Subjektyvi, o bureliai vaikam yra butini, kad atrastu patys save, nes svarbi yra ju patirtis. Nesvarbu kad vaikas daugiau nebelnakys vieno ar kito burelio. Kai suras butent savo jie su malonumu ji lankys.
Kūdikiai ir mažamečiai lankys? 
Moonte, tu net neskaitei apie būrelius, visai ne apie tai ėjo kalba. Ar kur rašėme, kad jie nebūtini ir kt.? Žinoma, kad būtini ir kt.. Dabar tai tiesiog oftopikas, kitur jau n kartų diskutavome apie jų būtinumą, ir būtent aš tai rašiau, todėl nesuprantu, kodėl man skirtas šitas absurdas.
Moonte, tu net neskaitei apie būrelius, visai ne apie tai ėjo kalba. Ar kur rašėme, kad jie nebūtini ir kt.? Žinoma, kad būtini ir kt.. Dabar tai tiesiog oftopikas, kitur jau n kartų diskutavome apie jų būtinumą, ir būtent aš tai rašiau, todėl nesuprantu, kodėl man skirtas šitas absurdas.
QUOTE(Subjektyvi @ 2015 01 16, 14:43)
Kūdikiai ir mažamečiai lankys?
Moonte, tu net neskaitei apie būrelius, visai ne apie tai ėjo kalba. Ar kur rašėme, kad jie nebūtini ir kt.? Žinoma, kad būtini ir kt.. Dabar tai tiesiog oftopikas, kitur jau n kartų diskutavome apie jų būtinumą, ir būtent aš tai rašiau, todėl nesuprantu, kodėl man skirtas šitas absurdas.
Moonte, tu net neskaitei apie būrelius, visai ne apie tai ėjo kalba. Ar kur rašėme, kad jie nebūtini ir kt.? Žinoma, kad būtini ir kt.. Dabar tai tiesiog oftopikas, kitur jau n kartų diskutavome apie jų būtinumą, ir būtent aš tai rašiau, todėl nesuprantu, kodėl man skirtas šitas absurdas.
"Čia kaip su tais pseudo būreliais, kurie tik pinigų traukykla, o reali nauda tam kūdikiui ar mažamečiui nulis sveikų."
****************
Del lankymo mazameciai, mano suneno sunus bureli-baseina lanke nuo 2 men ir iki siol lanko. 2,5 metu ejo i ugdymo grupe (daile, ritmika-sokiai-muzikavimas). Dabar budamas 6 metu lanko sokiu bureli, kuri samoningai pasirinko budamas 4,5 metu. Alternatyva buvo piesimo, anglu kalbos. Taigi, mazametis lankantis burelius.
