Pavargau nuo vaikų

#445
QUOTE(Aimeja @ 2015 01 13, 17:20)
Kaip tai ką? Taigi eiti dirbti, o paskui rėkti, kurti temas, rašyti delfyje -pavargauuu nuo vaikų, atsibodo, nepavežu, neturiu poilsio, neturiu laiko sau, pervargauuu ir t.t.  biggrin.gif  biggrin.gif



Bet kas įdomiausia - didžiausias procentas besiskundžiančių nuovargiu ir motinyste be lašo džiaugsmo yra būtent tos, neišėjusios dirbti. Atrodo, ko daugiau norėti - du metai motinystės atostogų, tik džiaukis, augink vaikus, nestresuok.. O jos rašo - pavargau, pogimdyvinė depresija, nieko nebenoriu, esu bloga mama, turbūt nemyliu savo vaiko kaip turėčiau ir t.t. Kodėl?

Truputį suasmeninsiu. Aš čia temoje vienu momentu rašiau, kad pavargau - tuo metu tikrai buvau labai pavargusi. Neapskaičiavau krūvių - tiek, kiek pavežiau su dviem vaikais, pasirodo, buvo per daug su trim. Reikėjo tik kiek sumažinti krūvius, pasiorganizuoti pramogų, atostogų sau, pagaliau - padidinti pagalbą iš šalies, ir vėl viskas gerai.
Bet kurio atveju, darbas su visais savo krūviais man - nepalyginamai įdomiau, lengviau, geriau nei TIK vaiko auginimas tuos metus ar dvejus. Buvimas tik namuose man keltų nepalyginamai didesnį stresą. Ir suteiktų nepalyginamai mažiau gyvenimo džiaugsmo. Jaučiuosi gerai, kad išdrįsau pasirinkti tai, ką norėjau - bet pasirinkimas tikrai nebuvo lengvas ir paprastas. Tai irgi inspiravo mano norą pasidomėti tom bendrom įtakom, standartais ir kt. kiek giliau ir plačiau.
Atsakyti
#446
QUOTE(flight @ 2015 01 13, 17:43)

Truputį suasmeninsiu.  Aš čia temoje vienu momentu rašiau, kad pavargau - tuo metu tikrai buvau labai pavargusi. Neapskaičiavau krūvių - tiek, kiek pavežiau su dviem vaikais, pasirodo, buvo per daug su trim. Reikėjo tik kiek sumažinti krūvius, pasiorganizuoti pramogų, atostogų sau, pagaliau - padidinti  pagalbą iš šalies,  ir vėl viskas gerai.
Bet kurio atveju, darbas su visais savo krūviais man - nepalyginamai įdomiau, lengviau, geriau nei TIK vaiko auginimas tuos metus ar dvejus. Buvimas tik namuose man keltų nepalyginamai didesnį stresą.  Ir suteiktų nepalyginamai mažiau gyvenimo džiaugsmo.  Jaučiuosi gerai, kad išdrįsau pasirinkti tai, ką norėjau - bet pasirinkimas tikrai nebuvo lengvas ir paprastas. Tai irgi inspiravo mano norą pasidomėti tom bendrom įtakom, standartais ir kt.  kiek giliau ir plačiau.

Ar galiu kiek suasmenintai paklausti?
Ar teko iš aplinkinių, artimos aplinkos pajusti negatyvo dėl savo sprendimo? Aš manau, jog tokioje situacijoje sulaukčiau nemažai kritikos iš tėvų/uošvių/ tetučių-močiučių. Jei susidūrėt, kaip taktiškai ir korektiškai atsakydavote? Nes viena yra čia forume padiskutuoti ir išsakyti poziciją, kita - išsakyti tą pačią poziciją mylimąi močiutei ar anytai smile.gif
Mano artima draugė 1,5 m. ir nusprendė, jog metas grįžti į darbą. Susirado vietą auklę. Tačiau iš anytos patiria tokį spaudimą, jog jau abejoja sprendimu - "kaip tu TOKIĄ mažą paliksi???" Vos ne su ašaromis įtikinėja likti namie, negadinti vaikui gyvenimo, grasina pati išeisianti iš darbo ir būsianti su anūku, kad tik svetimiems mama vaiko "neatiduotų" g.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Bitės šešėlis: 13 sausio 2015 - 16:54
#447
QUOTE(flight @ 2015 01 13, 17:43)


Truputį suasmeninsiu.  Aš čia temoje vienu momentu rašiau, kad pavargau - tuo metu tikrai buvau labai pavargusi. Neapskaičiavau krūvių - tiek, kiek pavežiau su dviem vaikais, pasirodo, buvo per daug su trim. Reikėjo tik kiek sumažinti krūvius, pasiorganizuoti pramogų, atostogų sau, pagaliau - padidinti  pagalbą iš šalies,  ir vėl viskas gerai.


Tai aš apie tai ir kalbu, bet gal išsireikšti nemoku g.gif Kad moterys nesuvokia, kad gimus kažkas pasikeičia, kad reikia kai kur sustoti, kai ką tęsti, kai ką pakeisti, o ne kaip dariau taip ir darysiu, jei jau dirbau, tai ir vėl pilnu krūviu. Pav. kam auginant vaiką , mesti kokį papildomą darbą, nediduką, tęsk toliau. Jei turi kažką, kokią veiklą, kuri tavęs nevargins labai, daryk.
Tu esi protinga, tai ir sumažinai, paėmei pagalbą ir t.t. 4u.gif O jeigu kita ne, na kaip čia dabar, aš gi supermoteris, va tuo pačiu krūviu kaip tu kaip sakai buvai pavargusi ir toliau. Tai sąžiningai, negaila būtų žmogaus, jei iš šono stebėtum. Kaip mintyse vertintum jos pasirinkimą? Nesakytum, nemoralizuotum, tiesiog pagalvotum sau tyliai.
Atsakyti
#448
QUOTE(Bitės šešėlis @ 2015 01 13, 17:54)
Ar galiu kiek suasmenintai paklausti?
Ar teko iš aplinkinių, artimos aplinkos pajusti negatyvo dėl savo sprendimo?


Žinoma, buvo visko. Nepaisant to fakto, kad su vaiku iki devynių mėn pasiliko vyras, ir kad mano darbo pobūdis šia prasme - dėkingas.

Juntamas požiūris, kuris gali būti išsakytas tieisiogiai arba "tvyroti ore" - kol vaikai maži, mama neturi teisės į jokį asmeninį laiką, į asmeninius poreikius ir veiklas. Priešingu atveju, į veidą bus tėkštas geležinis argumentas - prisigimdei, tai ir vark, aukokis. Ar tų visų aukų tikrai reikia, ir kad galbūt galima gyventi paprasčiau, lanksčiau - klausimas nekeliamas.


QUOTE(Bitės šešėlis @ 2015 01 13, 17:54)
Mano artima draugė 1,5 m. ir nusprendė, jog metas grįžti į darbą. Susirado vietą auklę. Tačiau iš anytos patiria tokį spaudimą, jog jau abejoja sprendimu - "kaip tu TOKIĄ mažą paliksi???" Vos ne su ašaromis įtikinėja likti namie, negadinti vaikui gyvenimo, grasina pati išeisianti iš darbo ir būsianti su anūku, kad tik svetimiems mama vaiko "neatiduotų"  g.gif



Aš "tokį mažą" jau planuoju leisti į daržą, tiesa - privatų, su nedideliu skaičiumi vaikų grupėje, ir ne kasdien. Tai turbūt teks atsilaikyti ir šiame fronte... smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo flight: 13 sausio 2015 - 18:34
#449
Turbūt klystu, bet flight, iš jūsų rašymo nejaučiu drąsos ir tikėjimu savo pasirinkimu. Visa ką rašote atrodo teisinga, bet skamba lyg pasiteisinimas. Lyg ieškotumėt sau pritarimo (ypač tose žinutėse, kur kalbat apie prancūzų auklėjimą, vaikmeldystę ir pan) kodėl jums tai atrodo gerai ir kodėl jūs gerai jaučiatės. Meskit kada išties apie tai svarstyti ir galvoti (koks visuomenės požiūris, standartai ir kt. bla-bla-bla), tiesiog gyvenkit ir tuo mėgaukitės 4u.gif
Man atrodo, kad moterys pačios sau tuos kryželius užsikrauna, nereik nė aplinkos "spaudimo"..
Atsakyti
#450
Sakyciau, kad tai noras tureti savo asmenini gyvenima, suaugusiu gyvenima. Vaikai ir ju pasaulis - sviesus, geras, bet kazkokio pipiriuko truksta... Isivaizduoju kai su trim vaikais, tai dar sudetingiau rasti laiko ir jegu gyventi savo gyvenima, tureti vien savo pomegius, pokalbius ir isgyvenimus... Viskas susimaiso bendrame seimos katile.
Atsakyti
#451
QUOTE(Rasma @ 2015 01 13, 19:18)
Turbūt klystu, bet flight, iš jūsų rašymo nejaučiu drąsos ir tikėjimu savo pasirinkimu. Visa ką rašote atrodo teisinga, bet skamba lyg pasiteisinimas.


Norėjosi, kad skambėtų kaip padrąsinimas rolleyes.gif

O svarstyti tokiom ir kitokiom temom man labai įdomu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo flight: 13 sausio 2015 - 18:33
#452
QUOTE(flight @ 2015 01 13, 17:43)
Bet kas įdomiausia - didžiausias procentas besiskundžiančių nuovargiu ir motinyste be lašo džiaugsmo yra būtent tos, neišėjusios dirbti. Atrodo, ko daugiau norėti - du metai motinystės atostogų, tik džiaukis, augink vaikus, nestresuok.. O jos rašo - pavargau, pogimdyvinė depresija, nieko nebenoriu, esu bloga mama, turbūt nemyliu savo vaiko kaip turėčiau ir t.t. Kodėl?



Taip, verkia. Bet, jei jau taip sąžiningai ar tikrai tos , kurios dirbo, dirbo, pasigimdė, 1-2 m. augina vaiką ir vėl į darbą? Tos verkiančios tai visai kita kategorija. Tai dauguma ir iki vaiko auginimo nedirbusios, pametinukus pasigimdžiusios, neturinčios kur grįžti po vaiko auginimo, suprantančios, kad jei ir turi kur, bet pav. pamaininis darbas, ir nesuderins su vaiko auginimu dėl darželių, arba emigravusios paskui vyrus ir ten sėdinčios su vaikais, vienu žodžiu tai moterys tikrai ne 1-2 m. auginačios kūdikius, o žymiai ilgesnį laiką užstrigusios tame vaikų auginime.

Atsakyti
#453
Flight, todėl, kad jos tikrai nemyli savo vaikų. Baisu? Jos susipainiojo motinystės apžavuose, įsivaizdavo kažką kaip nerealiai didingo bei gražaus, nesitikėjo, kad ji įneš tiek sumaišties, nepatogumų, nekomforto gyvenime. Jos tikrai nemyli ir nenori tų vaikų, bet atgal kelio nėra. Juk nepasakys, kad mes per bortelį, ne, toliau neš tą akmenį ir menkiausia proga rodys tą negatyvą. Jos tikrai kenčia. Subliuškusių iliuzijų įkaitės.
Atsakyti
#454
QUOTE(flight @ 2015 01 13, 17:43)
Bet kurio atveju, darbas su visais savo krūviais man - nepalyginamai įdomiau, lengviau, geriau nei TIK vaiko auginimas tuos metus ar dvejus. Buvimas tik namuose man keltų nepalyginamai didesnį stresą.  Ir suteiktų nepalyginamai mažiau gyvenimo džiaugsmo.


Bet tu pamiršti pasakyti, kad tavo darbas nėra kasdienis, nuo 8-17 val., ar ne? Tu tai dirbi, tai nedirbi, gali savaitgaliais, gali vakarais ir t.t. Tame ir esmė, kad didžioji dauguma moterų , kurios išeina dirbti kai vaikas dar kūdikis yra būtent tokios, kurios neturi pastovaus darbo laiko, laisvai samdomos,pagal autorinę sutartį, darbas jų gali vykti vakarais, savaitgaliais, pagaliau galima dirbti namuose, arba kokios laidų, renginių vedėjos, arba tos kurios užima aukštas pareigas ir gauna labai didelį darbo užmokestį, toms kurioms tie 2 m. būtų tikrai didelis praradimas karjeroje, nes niekas jų nelauktų pav. kokiame Seime po 2 m. jau ir Seimas gal būtų kitas. biggrin.gif Juk realiai tokia mama beveik pati ir augina savo kūdikį, savaitgalį dirbant su tuo kūdikiu būna vistiek savi-vyras, vyresni vaikai, seneliai.

Bet visos kitos, na mokytojos, med. slaugytojos, darželių auklėtojos, sodros, VMI, savivaldybių eilinės specialistės, biudžetinių įstaigų darbuotojos, kasininkės, vedėjos, vadybininės, administratorės, soc. darbuotojos, finansininkės, biuro darbuotojos ir t.t. koks tikslas joms kelių mėnesių kūdikiui kasdien samdyti auklę ir eiti į darbą, kai tai visų pirma net finansiškai neapsimokėtų, nežiūrint fiziškai. Vaidinti darbštuolę, kai gali tiesiog ramiai bent jau 1 m. pasimėgauti ,,laisve'', niekur neskubant. Tokios va ir augina pačios, nes kitoks atvejis būtų kvailystė.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Aimeja: 14 sausio 2015 - 08:23
#455
QUOTE(Aimeja @ 2015 01 14, 08:15)
Bet visos kitos, na mokytojos, med. slaugytojos,  darželių auklėtojos, sodros, VMI, savivaldybių eilinės specialistės, biudžetinių įstaigų darbuotojos, kasininkės, vedėjos, vadybininės, administratorės, soc. darbuotojos, finansininkės, biuro darbuotojos ir t.t.  koks tikslas joms kelių mėnesių kūdikiui kasdien samdyti auklę ir eiti į darbą, kai tai visų pirma net finansiškai neapsimokėtų, nežiūrint fiziškai. Vaidinti darbštuolę, kai gali tiesiog ramiai bent jau 1 m. pasimėgauti ,,laisve'', niekur neskubant.  Tokios va ir augina pačios, nes kitoks atvejis būtų kvailystė.

Tai yra ju pasirinkimas dirbti toki darba ir jos renkasi savo gyvenimo kelia samoningai. Jeigu jos nori megautis laisve - tegul. Bet tada nereikia verkti, kad sunku vaikus auginti. Ar aplinkiniai jas spaudzia? Ne. Jos pacios to norejo.
Taciau kalbama buvo apie tas, kurios tikrai savo gyvenimo nesiejo 100% su vaikais ir ju auginimu 24h/7d iki jiems sueis 18 metu. Yra nemazai moteru, kurios privalo atlaikyti isorini spaudima i teise buvo ne tik mama. Galu gale vaiko auginimo procese dalyvauja ir tevas. Ir jis ne tik igalus, bet ir turi prievole buti ne tik vaiku aukletoju po darbo valandu, bet ir tevu. Dalyvauti auginimo / ugdymo procese.

P.S. i darba pilnu etatu isejau kai jauniausiam sukako metai ir jis pradejo lankyti lopseli. Nesijauciu bloga ar netobula mama. I pirma komandiruote isskridau kai jam buvo 3 men.
Atsakyti
#456
QUOTE(Nakviša @ 2015 01 14, 12:59)
Tai yra ju pasirinkimas dirbti toki darba ir jos renkasi savo gyvenimo kelia samoningai. Jeigu jos nori megautis laisve - tegul. Bet tada nereikia verkti, kad sunku vaikus auginti.  Ar aplinkiniai jas spaudzia? Ne. Jos pacios to norejo.




Tai kad jos neverkia. Būtent , kad neverkia. Kur jūs matote tokių moterų verkimą?Aš jau nesikartosu, bet aukščiau parašiau kokia kategorija dažniausiai verkia. Tos , kurios dirbo, dirbs, tai joms tie metai pralekia kaip vėjas, nes žino, kad vėl tuoj kibs į darbą ir ilgus metus. smile.gif
Atsakyti