Labai prasmingi Kahlilio Džibrano žodžiai iš "Pranašo":
...apie vaikus
Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie - savęs išsiilgusio Gyvenimo sūnūs ir dukros.
Jie atėjo per jus, bet ne iš jūsų,
Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso.
Jūs galite atiduoti jiems savo meilę, bet ne mintis,
Nes jie turi savąsias.
Jūs galit priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas,
Nes jų sielos gyvena rytojaus namuose, kurių jūs net svajonėse negalit aplankyti.
Jei galit, siekit būti į juos panašūs, bet nesistenkit juos padaryti panašius į save.
Nes gyvenimas neina atgal ir negaišta vakarykščioj dienoj.
Jūs - lankai, iš kurių lyg gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai.
Lankininkas mato taikinį kelyje į begalybę ir savo galia Jis įtempia jus, idant Jo strėlės lėktų greitai ir toli.
Džiugiai leiskitės įtempiami lankininko rankos;
Nes, mylėdamas lekiančią strėlę, Jis myli ir pasiliekantį lanką.
...apie vaikus
Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie - savęs išsiilgusio Gyvenimo sūnūs ir dukros.
Jie atėjo per jus, bet ne iš jūsų,
Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso.
Jūs galite atiduoti jiems savo meilę, bet ne mintis,
Nes jie turi savąsias.
Jūs galit priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas,
Nes jų sielos gyvena rytojaus namuose, kurių jūs net svajonėse negalit aplankyti.
Jei galit, siekit būti į juos panašūs, bet nesistenkit juos padaryti panašius į save.
Nes gyvenimas neina atgal ir negaišta vakarykščioj dienoj.
Jūs - lankai, iš kurių lyg gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai.
Lankininkas mato taikinį kelyje į begalybę ir savo galia Jis įtempia jus, idant Jo strėlės lėktų greitai ir toli.
Džiugiai leiskitės įtempiami lankininko rankos;
Nes, mylėdamas lekiančią strėlę, Jis myli ir pasiliekantį lanką.
QUOTE(Marga retta @ 2014 12 27, 09:37)
Dukra paprašė Kūčių stalą nufotkint, pasti atsiuntė savo stalą, ai, dar paprašė vieną lėkštelę jai padėt Aisku, ne tas pats, bet tu žinai, kad vaikai tavęs ilgisi, paskambina, tai visai ne tas pats, kad vaikų nėr, ir niekam tu nerūpi.
jum ir paskambino ir nuotrauka atsiunte. O mano brolis tevams nei skambino, nei parase, nei ka. Ir tikrai ne jis vienas isimtis tokia. Kiek vienisu senoliu, kurie kaip ir turi vaikus, bet... mirsta vistiek vienui vieni? Kartais tas vaiku turejimas visai nbegarantuoja, kad neliksi viena/vienas. Tokiais atvejais manyciau, kad geriau vaiku visai neturet.
QUOTE(Leksa @ 2014 12 27, 21:55)
jum ir paskambino ir nuotrauka atsiunte. O mano brolis tevams nei skambino, nei parase, nei ka. Ir tikrai ne jis vienas isimtis tokia. Kiek vienisu senoliu, kurie kaip ir turi vaikus, bet... mirsta vistiek vienui vieni? Kartais tas vaiku turejimas visai nbegarantuoja, kad neliksi viena/vienas. Tokiais atvejais manyciau, kad geriau vaiku visai neturet.
Tiesos yra, tik deja, taip jau sutverta, kad nera mums galimybiu suzinot, kas gi issaugs is tu vaiku po 20 metu. Jei tik galetume tai zinot, tai 30% negimusiu vaiku butu isabortuoti ir tiek, o dabar tai loterija. Paskaitau kartais gimdymo istorijas ir ten visada tie patys zodziai: " ir 9 val. gime musu stebukliukas! Esam be proto laimingi ir negalim atsiziureti i savo grozi..." Paskui skaitau zemiau jau kitoj temoj "Nesusitvarkau su paaugliu sunumi- noriu ji isvaryti is namu, nes daugiau nebegaliu." Nu paradoksas ne kitaip, o juk pries 15 metu ji buvo pati laimingiausia, kai jis gime. Taip jau yra, kad musu visu gyvenimas yra tik loterija...
QUOTE(Marga retta @ 2014 12 27, 10:37)
Dukra paprašė Kūčių stalą nufotkint, pasti atsiuntė savo stalą, ai, dar paprašė vieną lėkštelę jai padėt Aisku, ne tas pats, bet tu žinai, kad vaikai tavęs ilgisi, paskambina, tai visai ne tas pats, kad vaikų nėr, ir niekam tu nerūpi.
As atsimenu, kai mes su vyru emigravom beveik pries desimtmeti, gyvent nebuvo planu ten, isvaziavom trumpam. Tevai dziaugesi, kad turim galimybe uzsidirbti daugiau nei Lt, bet dabar ziuriu as i juos ir jau visai kitos nuotaikos, nei kad buvo pries 10 metu. Liudnos akys, dusavimai ir viltis, kad gal gi mes grisim daug pasako, kad jie nenori senti vienisi. Jie jau sensta ir supranta, kad jei kas atsitiks, nebus net kieno paprasyti pagalbos ir mes neprisistatysim per 10 minuciu. Ir mums tokios pat kyla mintys, kaip ir ka daryt toliau, nes tikrai nesinori palikt vienu.
O man pvz tas pats,isvaziuos,jie ar ne,ne tam as juos auginu,kad manim rupintusi, man siaip gera jas tireti,nors kartais taip uzknisa,kad pagalvoju,kada jus uzaugsit ir issinesdinsit nuo manogalvos ,nebijau as to visai,toks jau mano budas,as puikiai ir viena jauciuosi,beje kaip ir mano mama,brolis emigraves,tai mama tiesiog dziaugiasi,kad dirba,uzsidirba ir kaip mama sako,dabar jos auksiniai metai,o ,kad vaikai jai sauskelnes jai keistu,tai net susapnuoti baisu,tam yra istaigos visokios,as irgi tos nuomones,zinau,kad vaikai uzaugair iseina,dekosiu likimuijei sugebes savarankiskai gyventi.
QUOTE(Intemora @ 2014 12 28, 05:52)
O man pvz tas pats,isvaziuos,jie ar ne,ne tam as juos auginu,kad manim rupintusi, man siaip gera jas tireti,nors kartais taip uzknisa,kad pagalvoju,kada jus uzaugsit ir issinesdinsit nuo manogalvos ,nebijau as to visai,toks jau mano budas,as puikiai ir viena jauciuosi,beje kaip ir mano mama,brolis emigraves,tai mama tiesiog dziaugiasi,kad dirba,uzsidirba ir kaip mama sako,dabar jos auksiniai metai,o ,kad vaikai jai sauskelnes jai keistu,tai net susapnuoti baisu,tam yra istaigos visokios,as irgi tos nuomones,zinau,kad vaikai uzaugair iseina,dekosiu likimuijei sugebes savarankiskai gyventi.
Apie sauskelnes cia nekalbama- niekas to nenori ir nelaukia. Ne apie tai kalba. Bet as manau normalu tevams noreti bent karta i menesi susitikti su savo suaugusiais vaikais ir anukais. Vienas pasimatymas i metus tikrai prailgsta. Oi ko tik nebuvo, kol mes kartu gyvenom- irgi lauke, kada pradesim dirbti ir nulipsim nuo galvos. Viskas keiciasi, kai iseinama i pensija. Kol turi darba, nera laiko galvoti apie tuos emigravusius vaikus, kai pats darbuose visa galva pasineres. Iseini i pensija, laiko daugybe ir tada viskas kitaip pradeda atrodyti. Noresi ir anukelius i kavine nuvesti, ir i parka iseiti ir su savo vaikais pasneketi, kaledine eglute parodyti, bet eini visur vienas...
Kam noresis,kam ne,kad tik tokiosbedosbutu ,mano mama pensijoj ir visai nenori ji to mano brolio,kai atvaziuojactai dienas skaiciuoja kada isvaziuos,sako,kad atprat,patinka kai nieks nesuka galvos.
QUOTE(Elfuke @ 2014 12 28, 02:42)
Tiesos yra, tik deja, taip jau sutverta, kad nera mums galimybiu suzinot, kas gi issaugs is tu vaiku po 20 metu. Jei tik galetume tai zinot, tai 30% negimusiu vaiku butu isabortuoti ir tiek, o dabar tai loterija.
Aš manau, kad ne loterija, o labiau investicija (jei galima taip pavadint). T.y. jei vaikas per visą savo vaikystę paauglystę nebuvo nei karto tėvų apkabintas, negirdėjo, kad yra mylimas ir pan., vargu ar užaugęs jis norės apkabinti savo senus tėvus.
QUOTE(Intemora @ 2014 12 28, 18:02)
Kam noresis,kam ne,kad tik tokiosbedosbutu ,mano mama pensijoj ir visai nenori ji to mano brolio,kai atvaziuojactai dienas skaiciuoja kada isvaziuos,sako,kad atprat,patinka kai nieks nesuka galvos.
Nu cia pas jus paveldima matomai- mama laukia nesulaukia, kada su visam issinesdins jos sunus, jus irgi kaip suprantu jau laukiat to momento, nors jusu jauniausioji visai dar mazute. Kam jums is viso tie vaikai- dauginates is instinkto? Vaikai dar net paauglystes nesulauke, o cia jau svajoja, kada gi jie uzaugs ir issivazines i visas keturias puses. Suprantu, kad auginant kruva vaiku vaziuoja stogas, bet jei jau taip sunku, kam taip daugintis.... Kam jums jie reikalingi, jeigu tik ir tetrokstat ju kuo greiciau atsikratyti ir dar kuo toliau isvaziuos, tai net ir geriau. Nu zodziu.....
Kae jus tokia,kad dristat man aiskinti apie dauginimasi is instinkto ,padaret isvada is keliu sakiniu ,tik norejau pasakyti,kad gyvenimas yra toks koks jis yra,o tie paverkslenimai,oi anukeliai,tai man keistoki,svarbu,kad vaikai gerai gyventu,butu ramuss ir laimingi.
QUOTE(Leksa @ 2014 12 27, 20:55)
jum ir paskambino ir nuotrauka atsiunte. O mano brolis tevams nei skambino, nei parase, nei ka. Ir tikrai ne jis vienas isimtis tokia. Kiek vienisu senoliu, kurie kaip ir turi vaikus, bet... mirsta vistiek vienui vieni? Kartais tas vaiku turejimas visai nbegarantuoja, kad neliksi viena/vienas. Tokiais atvejais manyciau, kad geriau vaiku visai neturet.
Tokia ir didžiausia klaida, vaikus tai tikrai auginame ne sau, jie ir neprivalo prie mūsų senų sėdėti, kada tada žmonėms iš vis gyventi? pusę amžiaus per jaunas, pusę amžiaus kuriesi sau pamatus, kitą pusamžį senus tėvus žiūri, o po to jau pats senas
O mirštam visi vieni, nepriklausomai nuo to kiek žmonių prie lovos sėdi