Pavargau nuo vaikų

#337
QUOTE(Marga retta @ 2014 12 22, 14:39)
O jei nepasiseks?Vaikai liks, kad ir kur jie gyventu, o diedo neliks nė kvapo.

vienos motinos pažįstamos abu vaikai emigravę. Vienas Norvegijoje, kitas Airijoje. Į Lietuvą atvažiuoja kartą per porą metų. Va tau ir "liks".
Atsakyti
#338
QUOTE(Ciccio @ 2014 12 22, 17:34)
vienos motinos pažįstamos abu vaikai emigravę. Vienas Norvegijoje, kitas Airijoje. Į Lietuvą atvažiuoja kartą per porą metų. Va tau ir "liks".




O vyras isgaruos, ir gali nepamtyti niekad gyvenime, o vaikus nors karta i metus, ir zinai kad vaikai visada laukiami.

Is vis " siam pasauly visko buna"
As pati gyvenu Amerikoje, ir taip lietuvoje nebuvus 5 metus. bet su mama susiskambinu maziausiai 3 kartus i savaite ir isisnekam ir bendraujam. Zinoma atstumas savo padaro, bet vistiek su mama artimas rysys likes wub.gif O jeigu neliks to rysio tai netika kad i metus tik viena karta atvaziuos bet ir paskambins 2 kartus i metus doh.gif taip kad labai svarbu vaikui yra mama nors ir kaip banaliai sneku. , gal kam ir juokingai schmoll.gif
Atsakyti
#339
QUOTE(Ciccio @ 2014 12 22, 16:34)
vienos motinos pažįstamos abu vaikai emigravę. Vienas Norvegijoje, kitas Airijoje. Į Lietuvą atvažiuoja kartą per porą metų. Va tau ir "liks".

Bet vaikas niekada neuzmirs savo mamos(na kad ir i metus viena karta atvaziuos). O vyras (jei iseis pas kita), tikrai pamirs ax.gif . Manau ta ir turejo minty EvelinaZ.
Atsakyti
#340
QUOTE(cambala @ 2014 12 22, 17:03)
Bet vaikas niekada neuzmirs savo mamos(na kad ir i metus viena karta atvaziuos). O vyras (jei iseis pas kita), tikrai pamirs ax.gif . Manau ta ir turejo minty EvelinaZ.

na nepamirš, o motinai kas iš to? "Kas gruodį, kas gruodį laiškas įstringa kaimo pašte"
Atsakyti
#341
QUOTE(Ciccio @ 2014 12 22, 18:07)
na nepamirš, o motinai kas iš to? "Kas gruodį, kas gruodį laiškas įstringa kaimo pašte"



patikek siais laikais susisiekimo priemoniu daug, o beto is Airijos ar Anglijos dazniau susimato zmones. Sunkiau tik is Jav. Taip kad cia ne senoviniai laikai kaip anksciau biggrin.gif
Atsakyti
#342
QUOTE(EvelinaZ @ 2014 12 22, 18:23)
patikek siais laikais susisiekimo priemoniu daug, o beto is Airijos ar Anglijos dazniau susimato zmones. Sunkiau tik is Jav. Taip kad cia ne senoviniai laikai kaip anksciau  biggrin.gif

Metafora buvo. Metafora.
Papildyta:
QUOTE(cambala @ 2014 12 22, 18:03)
Bet vaikas niekada neuzmirs savo mamos(na kad ir i metus viena karta atvaziuos). O vyras (jei iseis pas kita), tikrai pamirs ax.gif . Manau ta ir turejo minty EvelinaZ.

Tikimybė, jog pensijos sulauksi gyvendama kartu su vyru, negu su vaikais, visgi, manyčiau, didesnė.
Beje, vyras pastatytas į foninį planą nebūtinai turi palikti ir pamiršti. Gali nutikti ir blogiau - jis liks gyventi su moterimi, ir senatvėje vienas kitą ės, ės, ės... Kiek tokių pagyvenusių porų, kurie po tuščio lizdo sindromo neatsistatė? g.gif
Atsakyti
#343
QUOTE(EvelinaZ @ 2014 12 22, 17:23)
patikek siais laikais susisiekimo priemoniu daug, o beto is Airijos ar Anglijos dazniau susimato zmones. Sunkiau tik is Jav. Taip kad cia ne senoviniai laikai kaip anksciau  biggrin.gif

susimato. Jei nori. Bet kiek yra tokiu vaiku, kur ir arti gyvena, o vis "neturi laiko" su tevais pabendraut. Kad turit vaiku, tai visai nereiskia, kad jie su jum senatvej prie Kuciu stalo prises. Galiu gale, yra ir blogesniu scenariju - kartais vaikai dar anksciau uz tevus mirsta/nusizudo/zuva. Taigi.... niekas negarantuoja, kad vaikai liks.
Atsakyti
#344
QUOTE(Ciccio @ 2014 12 22, 17:07)
na nepamirš, o motinai kas iš to? "Kas gruodį, kas gruodį laiškas įstringa kaimo pašte"

Nezinau kaip kiti, ar Jus gyvenat, bet man savo mamai tarti gera zodi , ar sulaukti is savo vaiko sveikinimo (Kaledu, gimtadiewnio ar Velyku proga yra wub.gif biggrin.gif )...
Papildyta:
QUOTE(Bitės šešėlis @ 2014 12 22, 17:31)
Metafora buvo. Metafora.
Papildyta:

Tikimybė, jog pensijos sulauksi gyvendama kartu su vyru, negu su vaikais, visgi, manyčiau, didesnė.
Beje, vyras pastatytas į foninį planą nebūtinai turi palikti ir pamiršti. Gali nutikti ir blogiau -  jis liks gyventi su moterimi, ir senatvėje vienas kitą ės, ės, ės... Kiek tokių pagyvenusių porų, kurie po tuščio lizdo sindromo neatsistatė?  g.gif

Na ir apmastanti savo ateiti matot lotuliukas.gif thumbup.gif .
As, deja, jau ne tokia... biggrin.gif . Gyvenu sia diena, dziaugiuosi ka turiu, apie rytoju nesvajoju, nes gali buti visai kitaip...Ir cicio patariub dziaugtis savo mergickom, savo gausia seima , vertinti tai ka turi ir nebeissidirbineti 4u.gif .
Atsakyti
#345
QUOTE(Ciccio @ 2014 12 09, 02:18)
Tokia situacija, Su laiku su ja susitvarkysiu, tik kartais atrodo, kad aš išties nebenoriu. Kartais imu galvoti, kad jei išties išvažiuosiu pusmečiui į sodybą - nebegrįšiu.
Ar kada nors, kas nors buvot papuolę į panašią situaciją?

ne, nebuvau, teoriškai galėjau, bet praktiškai - neleidau sau į tokią patekti.

Prisimenu labai seną istoriją, kuri man davė kryptį visam gyvenimui. Kai gimdžiau jauna savo pirmąjį ir vienintelį vaiką, šalia gimdė gerokai vyresnė moteris, antrąjį. Klyksmai buvo tokie, kad nu viešpatie, apsaugok. Ir vyrą siuntė su visais matais, kad pridirbo debilas, o jinai kankintis turi, ir Jeseniną deklamavo, ir visam pasauliui grasino ir aiškino, kaip jai šito vaiko nereikia ir t.t. Slaugė, kuri gimdyklą pavalyt atėjo, moterėlė sena, dėjo tiesiai šviesiai: klausyk, ko tu čia rėki, galvoji gaila tavęs kam nors? Taigi sena esi, ne pirmas vaikas, žinojai ką darai. Va tokios (į mane parodė) tai gaila, jinai jauna ir nežinojo ką daro. Galvot reikėjo... Užsičiaupė.

Tai va. Jau tada supratau, kad galvoti reikia, ypač tada, kai jau žinai ką reiškia ne pagimdyti, o užauginti vaiką. Sudėjau visas pastangas į motinai priklausančias pareigas, tačiau aiškiai pasakiau sau, kad pakartoti šito aš daugiau nenoriu prie jokių aplinkybių. O jeigu aplinkybės verčia - reikia keisti aplinkybes. Ir jokio blogio tame nematau, kad vieni žmonės myli vaikus, o kiti myli laisvę. Tačiau nuo pareigų nėra atleisti nei vieni, nei kiti. Jeigu pasakei (padarei A), padaryk ir B. Nesvarbu, tai klaida, auka ar neapsiskaičiavimas. Pareiga yra pareiga. Sukandus dantis reikės ją vykdyti...
Atsakyti
#346
QUOTE(Ciccio @ 2014 12 22, 16:34)
vienos motinos pažįstamos abu vaikai emigravę. Vienas Norvegijoje, kitas Airijoje. Į Lietuvą atvažiuoja kartą per porą metų. Va tau ir "liks".


Na ir kas?Mano dukra irgi Vokietijoj, bet juk ir skaipas yra, ir telefonai, bet kuriuo momentu gali paskambinti, pabendrauti.Jei vaikai tau po nosim netupi, nereiskia, kad ju neturi.
Atsakyti
#347
QUOTE(Ciccio @ 2014 12 09, 00:18)
Tokia situacija, Su laiku su ja susitvarkysiu, tik kartais atrodo, kad aš išties nebenoriu. Kartais imu galvoti, kad jei išties išvažiuosiu pusmečiui į sodybą - nebegrįšiu.
Ar kada nors, kas nors buvot papuolę į panašią situaciją?

mano situacija panaši, bet ir skirtumų daug.
vaikai trys, mažiausiam pusmetis. Pavargstu fiziškai - mažas nemiega arba miega ant rankyčių ir labiausiai emociškai - vieną ramint, kitą išklausyt, trečią padrąsint.. vienam dantis iškrito, kitam išdygo, trečiam nieko nenutiko ir dėl to reik paguost lotuliukas.gif o dar kai mergaitės didžiosios, tai nuolat darželiniai santykių aiškinimaisi ir dramos. O aš matyt irgi su "emociniu defektu"(ačiū pagyvenusiai), sunku man nuolat teisingai reaguoti. Vienam pedagogų kalendoriuje radau posakį, kad "vaikai kaip kempinės, visas jėgas iš suaugusio sugeria, bet tik apkabink - ir atiduos viską atgal". Tai kol kas jaučiuos geriama, o pačiai pasisemt nėra iš kur. Ir kalbos apie meilę/nemeilę vaikams man čia neaktualios. Nemylėtum - tokios temos neatsirastų. O mylim ir tą išreiškiam visos skirtingai.
Atsakyti
#348
QUOTE(Marga retta @ 2014 12 26, 10:58)
Na ir kas?Mano dukra irgi Vokietijoj, bet juk ir skaipas yra, ir telefonai, bet kuriuo momentu gali paskambinti, pabendrauti.Jei vaikai tau po nosim netupi, nereiskia, kad ju neturi.

Na taip- tas faktas islieka, kad turit vaika, bet tai vis tiek ne tas pats, kas gyventu tam paciam mieste. As va turiu katina ir isivaizduoju, kaip as ta katina isvezu i Lt mamai ir palieku ji ten gyvent, na ir kas kad matyciau ji daznai per skype, bet tai toli ne tas pats, kas matyti kiekviena diena, ar karta i savaite. Nei paglostyti, nei pakalbinti, nei paniurkyti nebutu galimybes.
Abu su vyru esam vienturciai ir abu emigrave jau nemazai metu ir jie labai noretu, kad mes griztume namo. Matomes tik karta per metus. Isivaizduoju ypac, kaip vyro motina jauciasi- ji turi sese ir broli su kuriais palaiko labai artimus santykius ir ju abieju vaikai visi gyvena Lietuvoje, matosi labai daznai, anukeliai jau gime, Kaledos, gimtadieniai tarp burio vaiku ir anuku, o ji vienui viena. Noretu buti ta tikraja mociute, bet nera galimybiu- anukai tik karta per metus ir rysio to nera, koki as turejau su savo mociute- buvo man antra mama. Na taip pasikalba telefonu su savo sunum, bet tai tikrai ne tas pats, kas sedeti uz vieno stalo. Zinau moteri, kurios visi trys vaikai emigrave ir vasara visi dazniausiai suvaziuoja pas ja vienu metu- namai pilni buna, vien dziaugsmas ir juokas. O paskui prasideda isvazinejimas vieno, kito. Galiu tik isisvaizduoti, ka ji jaucia, kai visi trys su seimom ir anukais isvaziuoja ir jie su vyru lieka vieni tame name.
Aisku, cia dar priklauso nuo tevu ir kaip jie i tai ziuri, gal vieni to taip nesureiksmina, bet kiti tikrai sunkiai su tuo susitaiko, kad ju vaikas gyvena kitoj saly.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Elfuke: 27 gruodžio 2014 - 00:50