QUOTE(Ciccio @ 2014 12 09, 02:18)
Gal amžius (baigiu ketvirtą dešimtį), gal vaikų skaičius, gal pasislėpusi pogimdiminė depresija, gal tai, kad priaugau daug svorio (per nėštumą 30 kg, po gimdymo 15 dingo, bet 15 liko), bet visiškai nebenoriu skirti laiko vaikams. Turim sodybą, noriu ten išvažiuot kokiai pusei metų ir nematyt vaikų, nesiklausyt jų, neauklėt, užmiršti, kad jie yra. Tada pradeda kapitaliai graužti sąžinė, nors imk ir daužyk galvą į sieną.
Niekada nedegiau meile vaikams, bet reikėjo šeimos, vyras norėjo, tam tikra prasme norėjau ir aš - ne dėl savęs, dėl kitų. Ir su pirmomis dviem viskas buvo gerai - pametinukės, ne itin lengva, bet kažkaip susitvarkiau ir nekildavo sunkumų, o va dabar atėjo į pasaulį trečia. Praėjo pusė metų ir mane apėmė siaubingas tingulys ir nenoras. Ačiūdie, atėjo vyro eilė pasiimt vaiko priežiūros atostogas - mažoji tą pačią akimirką buvo perduota tėvui, be skrupulų. Bėda ta, kad nebenoriu bendrauti ir su dičkėmis.
Tokia situacija, Su laiku su ja susitvarkysiu, tik kartais atrodo, kad aš išties nebenoriu. Kartais imu galvoti, kad jei išties išvažiuosiu pusmečiui į sodybą - nebegrįšiu.
Ar kada nors, kas nors buvot papuolę į panašią situaciją?
buvom ir esam.
na, ką sugalvojai? krauniesi daiktus į sodybą?
QUOTE(wixxxx @ 2014 12 09, 07:37)
jo, patarimas labai laiku ir vietoj. gal sutinki priglaus ciccios 3 vaikus? nes susikišt atgal kaip ir nebeišeina.
QUOTE(Tigris @ 2014 12 09, 08:41)
Vyras pasieme vaiko prieziuros atostogas. O jus dirbanti? Jei ne, tai mars dirbti. Matysit vaikus 3 val per para. Tada pradesit galvoti koks is tikruju brangus tas laikas, praleistas su vaikais
.
nebūtinai. išėjau į darbą, mokslus, kaifuoju, namo grįžt nenoriu.
QUOTE(Aimeja @ 2014 12 09, 09:30)
Prieš kurį laiką SM buvo užsiregistravusi moteris, kuri atėjo pasakyti, kad nenori vaikų, kad neturi, jų, kad vaikai, jos nuomone, trukdo daryti karjerą, keliauti, kad darbdaviui patrauklesnė darbuotoja vaikų, neturinti, nes nesirgs jie, kad daugiau pinigų gali skirti sau, laisvalaikiui, pramogoms, rūpintis tik savim ir t.t. Padiskutavus ,,giliau'' ir iš pasisakymų kitose temose , paaiškėjo, kad tai žiauriai nelaiminga moteris. Užsidėjus kaukę. Beveik keturiasdešimtmetė moteris jokios karjeros taip ir nepadarė (vaikai netrukdė gi), visą laiką dirbo už minimumą, jau du metai kaip bedarbė, nerandaanti jokio darbo, na negraibsto pasirodo darbdaviai tokio lobio be vaikų, iki tiek metų niekur nekeliavusi, nebuvusi, teatrai, kinai, kavinės , tai prabanga jai, nes darbo nėra, o visą laiką buvo irgi tik minimumas, pramogos minimalios- su draugu pasivaikščiojimas parke, nes mokėti nereikia. Taigi žmogus, pasirodo, kad neneorėjęs vaikų dėl daugybės dalykų, nei vieno jų taip ir neturi. Tai ar trukdo vaikai?
QUOTE(EvelinaZ @ 2014 12 21, 11:12)
Sveikutes
As skaitau autores mintis ir niekaip nesuprantu, kaip galima savo vaikuciu nemylet
Ir dar visu triju. Juk kiek matau jokiu problemu neturi, turi ir pagalbos ir pinigeliu, belieka tik pamilt. Nejaugi taip sunku...
Pati auginu 3 dukrytes visos pametinukes ir labai laukiamos. Dar palyginus mazos, bet kaip su jomis smagu. Kiek dziaugsmo suteikia. Visos ateina apkabina ir pasako " mama tu pati geriausia is visu" ir zinoma daug bucinuku. Nemeluosiu buna visokiu dienu. Tada pasakai , kad mamyte uzsiemusi ir palauktu. O jeigu pavargsti, tada vyras uzsiiima, as i kokia vonia nueinu pagulet ir man uztenka.
Gyvenu uzsienyje, zinokit pagalbos jokios neturiu visiskai. Nieko nera kad kas su vaikuciais pabutu, bet man ir butu sunku kam palikti. Sunkiausia buna kai as ligonineje gulejau, tai vyrui reikia su visom susitvrakyti, bet ir tai neprapuolem.
Manau reikia labai smarkiai paciai pamastyti , kas gi visdelto trukdo savo vaikucius pamilti... O gal truksta tiek nedaug... Sekmes ir tikiu viskas bus gerai
oi bliac, apsivemt galima. daugiau
negalėjai pridėti?
dabar ateitų tau, pasakytų - eik pamilk va tą ir aną vyrą, nejaugi taip sunku? neįmanoma pamilt save verčiant tai padaryt, kad ir kaip stengtumeis.
vienam iš mano brolių, seserų (tiksliai neminėsiu kam 
) atrodė, kad nieko nereikia. nei ten jis/ji prisirišęs prie kažokurio buvo ar pan., toks pats sau ponas 
Tėvas dabar kaip draugas daugiau, nepapasakosi jam gi bajerių apie vyrus ar pan. 
Jeigu pasakyciau trecias vaikas tevynei, nustatytumet, kad vaiku namuose auginamas, turbut 
