QUOTE(Šapokliaka @ 2014 12 14, 16:56)
bendraut toliau.
Aš irgi nesakyčiau sudie, tuo labiau, kad jums patinka, o dar palaukit kol sukrisit į lovą, gal jis jums ne(pa)tiks visiškai 
QUOTE(off-line @ 2014 12 14, 18:11)
Nieks nevyksta. Bendraujam daugiausia virtualiai - kartais labai daug, kartais savaitę tyla. Tada pvz. atsiranda po savaitės ir vėl aktyviai prasideda diskusijos ir kalbos apie tai, kaip mes čia turim visokių bendrumų ir t.t. Kartais toks jausmas, kad žingsnis į priekį, du atgal. Kartais atrodo, kad jis turi didelę santykių baimę. Nors deklaruoja, kad tų santykių labai nori. Kartais galvoju, kad aš esu kaip atsarginis variantas - nenori labai suartėti, bet tuo pačiu ir nenori visai paleisti.
Ir ta chemija. Taip, jis man labai patiko, kai buvau sutikusi, labai mano skonio, gražus man kaip vyras. Bet kol nebuvo jokio fizinio kontakto - sunku pasakyti, kaip su ta chemija.
Nu žodžiu, šita situacija man labai nepatinka. Aš mėgstu aiškumą - arba bendraujam ir žiūrim, kas iš to išeis, arba nebendraujam.
QUOTE(Terroriste @ 2014 12 14, 18:28)
bendraukit ir ziurekit kas gausis paskui.
Privalumas dabar - bent negalit skustis, kad vienisa ir viena, nera normaliu, kur juos rast bla bla bla.
Privalumas dabar - bent negalit skustis, kad vienisa ir viena, nera normaliu, kur juos rast bla bla bla.
Aš save laikau vieniša - nesijaučiu, kad kažkas būtų. Tiesiog vyras, kuris lyg ir yra, lyg ir nėra. Bet realiai jo nėra. Tik iliuzija, kad kažkada kažkokiu būdu galbūt kas nors galėtų būti.
QUOTE(Šapokliaka @ 2014 12 14, 17:26)
Nieks nevyksta. Bendraujam daugiausia virtualiai - kartais labai daug, kartais savaitę tyla. Tada pvz. atsiranda po savaitės ir vėl aktyviai prasideda diskusijos ir kalbos apie tai, kaip mes čia turim visokių bendrumų ir t.t. Kartais toks jausmas, kad žingsnis į priekį, du atgal. Kartais atrodo, kad jis turi didelę santykių baimę. Nors deklaruoja, kad tų santykių labai nori. Kartais galvoju, kad aš esu kaip atsarginis variantas - nenori labai suartėti, bet tuo pačiu ir nenori visai paleisti.
Ir ta chemija. Taip, jis man labai patiko, kai buvau sutikusi, labai mano skonio, gražus man kaip vyras. Bet kol nebuvo jokio fizinio kontakto - sunku pasakyti, kaip su ta chemija.
Nu žodžiu, šita situacija man labai nepatinka. Aš mėgstu aiškumą - arba bendraujam ir žiūrim, kas iš to išeis, arba nebendraujam.
Ir ta chemija. Taip, jis man labai patiko, kai buvau sutikusi, labai mano skonio, gražus man kaip vyras. Bet kol nebuvo jokio fizinio kontakto - sunku pasakyti, kaip su ta chemija.
Nu žodžiu, šita situacija man labai nepatinka. Aš mėgstu aiškumą - arba bendraujam ir žiūrim, kas iš to išeis, arba nebendraujam.
Sveika sugrįžus, Šapokliaka. Jūsų (ir savo) vietoje laukčiau.
Labai daug vilčių nedėčiau, santuokos neplanuočiau, pavardės nesimatuočiau, bendraučiau ir žiūrėčiau, kas bus. Ryžtingų priemonių imčiausi tik jei būtų rimtas reikalas apsispręsti: reikėtų ilgam išvažiuoti, atsirastų dar vienas kandidatas ar pan. O šiaip tai gyvenčiau kaip gyvenau, nei kur nuskubėsi, nei ką pakeisi
Žodžiu, vadovaudamasi savo patirtimi siūlyčiau neskubinti. Kiek aš skubinau, nieko gero nebuvo. Graužiausi vėliau dėl to.
O ką jis pats sako apie santykius su Jumis?
QUOTE(Šapokliaka @ 2014 12 14, 17:56)
p.s. Dabar mano dilema. Labai įdomu jūsų nuomonės dabar bendrauju su vienu vyru, kuris labai man patinka. Gyvai buvom susitikę vos porą kartų. Sekso nebuvo. Šiaip yra ir chemija, ir bendrų temų, ir vertybės panašios, ir humoro jausmas panašus. Bet kažkaip viskas sudėtingai gaunasi. jis gyvena užmiestyje su vaikais, aš irgi ne viena, plius jis daug dirba, aš šalia darbų dar ir mokausi - laiko ir sąlygų stoka įneša kažkokios trinties. Nei mes pora, nei kartu, bet viens kito ir nepaleidžiam - nežinau, kur tai nuves. Ir ar reikia stengtis ir bandyti auginti tuos santykius pačiai, ar kaip tik - pasakyti sudie, ir tikėtis, kad bėgs iš paskos...
Arba sėdėk išsižiojus ir lauk, kol keptas karvelis įkris, arba susirink duonos trupinius ir eik jo medžioti. Nusipeši, išsikepsi ir turėsi.
Priklausomai nuo to, ar tu labai jo nori, ar nebus nereiks, bala nematė. 
QUOTE(Šapokliaka @ 2014 12 14, 17:26)
Nieks nevyksta. Bendraujam daugiausia virtualiai - kartais labai daug, kartais savaitę tyla. Tada pvz. atsiranda po savaitės ir vėl aktyviai prasideda diskusijos ir kalbos apie tai, kaip mes čia turim visokių bendrumų ir t.t. Kartais toks jausmas, kad žingsnis į priekį, du atgal. Kartais atrodo, kad jis turi didelę santykių baimę. Nors deklaruoja, kad tų santykių labai nori. Kartais galvoju, kad aš esu kaip atsarginis variantas - nenori labai suartėti, bet tuo pačiu ir nenori visai paleisti.
Ir ta chemija. Taip, jis man labai patiko, kai buvau sutikusi, labai mano skonio, gražus man kaip vyras. Bet kol nebuvo jokio fizinio kontakto - sunku pasakyti, kaip su ta chemija.
Nu žodžiu, šita situacija man labai nepatinka. Aš mėgstu aiškumą - arba bendraujam ir žiūrim, kas iš to išeis, arba nebendraujam.
Ir ta chemija. Taip, jis man labai patiko, kai buvau sutikusi, labai mano skonio, gražus man kaip vyras. Bet kol nebuvo jokio fizinio kontakto - sunku pasakyti, kaip su ta chemija.
Nu žodžiu, šita situacija man labai nepatinka. Aš mėgstu aiškumą - arba bendraujam ir žiūrim, kas iš to išeis, arba nebendraujam.
Man rodos jis bendrauja ne tik su jumis, vyriskis vis zvalgosi, dairosi, analizuoja.
QUOTE(evuxiene @ 2014 12 14, 18:05)
Nu manau sudie tai jau nesakyk, ypac jei yra chemija ir siaip nieko vyrukas bendraukit, nieks gi per galva neduos, gal kas isaugs, paskui laikui begant gal vyrukas, pats uzsimins ar kazkoki rimtesni buvima kartu
bendraukit, nieks gi per galva neduos, gal kas isaugs, paskui laikui begant gal vyrukas, pats uzsimins ar kazkoki rimtesni buvima kartu Būčiau pasakius tą patį. Bet, kadangi, tai jau pasakei, reikėjo ką nors kita suvelt.
QUOTE(lauryna @ 2014 12 14, 17:38)
Man rodos jis bendrauja ne tik su jumis, vyriskis vis zvalgosi, dairosi, analizuoja.
Gali būti ir šitaip, jei turi kokias kelias akiratyje, tai normalu, kad renkasi, tsakant matuojasi, kuri labiau tinka.
QUOTE(anciana @ 2014 12 14, 18:33)
Sveika sugrįžus, Šapokliaka. Jūsų (ir savo) vietoje laukčiau.
Labai daug vilčių nedėčiau, santuokos neplanuočiau, pavardės nesimatuočiau, bendraučiau ir žiūrėčiau, kas bus. Ryžtingų priemonių imčiausi tik jei būtų rimtas reikalas apsispręsti: reikėtų ilgam išvažiuoti, atsirastų dar vienas kandidatas ar pan. O šiaip tai gyvenčiau kaip gyvenau, nei kur nuskubėsi, nei ką pakeisi
Žodžiu, vadovaudamasi savo patirtimi siūlyčiau neskubinti. Kiek aš skubinau, nieko gero nebuvo. Graužiausi vėliau dėl to.
O ką jis pats sako apie santykius su Jumis?
Labai daug vilčių nedėčiau, santuokos neplanuočiau, pavardės nesimatuočiau, bendraučiau ir žiūrėčiau, kas bus. Ryžtingų priemonių imčiausi tik jei būtų rimtas reikalas apsispręsti: reikėtų ilgam išvažiuoti, atsirastų dar vienas kandidatas ar pan. O šiaip tai gyvenčiau kaip gyvenau, nei kur nuskubėsi, nei ką pakeisi
Žodžiu, vadovaudamasi savo patirtimi siūlyčiau neskubinti. Kiek aš skubinau, nieko gero nebuvo. Graužiausi vėliau dėl to.
O ką jis pats sako apie santykius su Jumis?
Nu va, man irgi būna, kad paskubu ir paskui gailiuosi. Nors nieks nežino, jei nebūčiau paskubėjusi tam tikrose situacijose, ar būtų kas pasikeitę, ar tebesitesę iki šios dienos
Dėl planavimo aš nieko neplanuoju su juo tolau, negu dar vienas susitikimas gyvai - bet ilgesniam laikui, kad būtų galima gyvai normaliai pasikalbėti ir pasižiūrėti, ar tikrai ta trauka yra.
Jis pats sako, kad labai nori santykių, kad negi man taip sunku tuo patikėti, ir kad jis turi kantrybės, kad mes jos turim skirtingai ir kad jis supras, jei aš jos nebeturiu. Tik nežinau, kam ta kantrybė ir kančia. Jei norisi bendrauti, tai ir bendrauji
QUOTE(lauryna @ 2014 12 14, 18:38)
Man rodos jis bendrauja ne tik su jumis, vyriskis vis zvalgosi, dairosi, analizuoja.
Neatmetu ir tokio varianto. Nors labai noriu tikėti, kad taip nėra. Kai bendrauju su juo, tuo metu tikiu, kad jis tikrai labai užsiėmęs - vaikai gyvena su juo, pati žinau, ką reiškia vienam rūpintis vienu vaiku, o čia vaikai du. Jo arba nėra online, o jei atsiranda, iškart man parašo.
Bet žinoma, nebesu naivi mergaitė, kad negalvočiau apie tokį dalyką - juk jei tikrai labai labai patikčiau, tai rastų ir galimybių. Bet kurgi jis žinos, ant kiek aš jam galiu patikti, kai nesuteikia šanso parodyti, kokia aš galiu būti faina
Man dar viena mintis, kad jis bijo. Jį žmona paliko, o tai vyrams gali būti labai skausminga. Iš vienos pusės santykių jis nori, bet nesąmoningai jų vengia, nes bijo būti įskaudintas. Nu čia tokia mano versija.
Gal bijo, gal skubėti nenori, o kiek laiko jis išsiskyręs?
