Laikas eina pirmyn, mes senstam. Patys nė nepajusime, kaip prabėgs tiek daug laiko, kad prarasim progą leisti kitiems mus įskaudinti. Kai buvau jaunesnis, man tai atrodė laimė; kai tapau vyresnis, tai atrodo tyli tragedija.
D. Coupland
Papildyta:
Temą skiriu (ne)turinčioms ir (ne)ieškančioms vyro, bet mėgstančioms apie juos plepėti be galo be krašto


Perskaityta begalė lektūros ta tema.
Kad tai geriausi metai, kad jau turim namus, savarankiškus vaikus, dar stiprius tėvus, laiko, drąsos, patirties ir galimybių, įgyvendinti savo svajones, prisiminti pomėgius, tobulinti pagyventi sau.
Kai jaučiamės stiprios, viską mokam pačios, viską galim pačios, turim begalę draugų.
Kai esam silpnos bejėgės būtybės, norinčios priglusti prie peties.
Kai apsukam gaublį ir nerandam kam paskambinti.. Kam tai rūpėtų.. Kad tu patekai į avariją.. Kad tu negali apsispręsti dėl to ano ar kito.. Kad tau tiesiog liūdna, nes pilnatis..
Kai pusiau bičiulis pusiau išklausęs ir pusiau paguodęs grįžta prie amžinos temos..